Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S., nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2009-10-30 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK PR) 2009-10-30 nutarimu Nr. M 549381 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 2 d. paskyrė 75 litų baudą dėl to, kad jis 12.25 val., Turgaus g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklo Nr. 332 - „Sustoti draudžiama“ reikalavimų ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 p. reikalavimus (b. l. 4, 8).

Teismo posėdyje R. S. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pažeidimo fakto neginčija ir neneigia, t. y., kad jo automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje, tačiau nesutinka, kad pažeidimą padarė jis. Pareigūnui paprašius, jis pateikė automobilio dokumentus, o paklaustas, ar sutinka su pažeidimu, nurodė, kad sutinka. Pareigūnui surašius nutarimą, jis pasirašė, kad padaryto pažeidimo neginčija. Taip pat paaiškino, kad pareigūnas nenustatė subjekto, padariusio pažeidimą, o automobilį draudžiamoje vietoje pastatė ne jis, o jam artimas asmuo, kurio, pasinaudodamas Konstitucijoje įtvirtinta teise, neįvardins. Jo išsilavinimas yra universitetinis teisinis.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas J. C. parodė, kad stovėjo prie Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini) namo ir pastebėjo, kad Turgaus g. privažiavo automobilis, iš jo išlipo vairuotojas su vaiku ir nuėjo į turgų. Toje vietoje, kur pastatė automobilį – stovėti draudžiama. Asmeniui, kuris ir pastatė automobilį draudžiamoje vietoje, grįžus iš turgaus, priėję paklausė, ar automobilis priklauso jam ir ar sutinka, kad jo automobilis stovi draudžiamoje vietoje. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, todėl ir buvo priimtas nutarimas supaprastinta tvarka, nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo. Buvo paskirta vidutinė nuobauda, nes nebuvo nustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių. Vairuotojas pateikė automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą ir draudimo liudijimą. Šalia R. S. automobilio taip pat draudžiamoje vietoje buvo pastatytas ir kitas automobilis, kurio vairuotojui taip pat buvo surašytas protokolas. Priimant nutarimą su R. S. bendravo tiek, kiek reikalinga, R. S. jį ragino greičiau įforminti pažeidimą. Tik pamatęs, kad skirta ne minimali bauda, R. S. paklausė, ar nebuvo pastebėta, kad dėl pažeidimo jis gailisi.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 57 str. 6 d.)

KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas <...>.

ATPK 124¹ str. 2 d. nustato, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), R. S. veika pagal ATPK 124¹ str. 2 d. kvalifikuota teisingai: R. S. kaltę šio administracinio teisės pažeidimo padarymu patvirtina nutarimas (b. l. 4, 8), liudytojo policijos pareigūno J. C. teismo posėdyje duoti parodymai. Pažymėtina, kad R. S. iš esmės neneigia pažeidimo fakto, t. y. kad automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje, tik teigia, kad jį ten pastatė ne jis.

ATPK 259 str. numato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 str. nustatytus atvejus. ATPK 262 str. 2 d. numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda. Kaip matyti iš nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, nutarimo surašymo metu R. S. jokių pastabų neįrašė ir pasirašė, kad padaryto pažeidimo neginčija. Tai patvirtina ir liudytojo J. C. teismo posėdyje duoti parodymai, kad būtent R. S. atvažiavo ir draudžiamoje vietoje pastatė automobilį.

Pažymėtina, kad KET 32 p. nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. R. S. pareigūnui, fiksavusiam pažeidimą, nenurodė, kad ne jis pastatė automobilį draudžiamoje vietoje, taip pat, kaip reikalauja KET, nenurodė, kas vairavo jo automobilį ir paliko jį stovėti draudžiamoje vietoje, jeigu jį ten pastatė ne jis. Todėl teismas R. S. skunde bei teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad ne jis pastatė automobilį draudžiamoje vietoje, vertina kaip R. S. gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad R. S., turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, objektyviai galėjo ir turėjo suprasti, kad ginčijamu nutarimu būtent jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už padaryto pažeidimo padarytą, aplinkybės, kad būtent jis padarė pažeidimą, kaip matyti iš jo parašo nutarime, neginčijo.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas R. S., nesant pastarojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančias aplinkybių, baudą paskyrė tiksliai laikydamasis ATPK nuostatų dėl nuobaudos skyrimo.

Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūno veiksmai fiksuojant pažeidimą ir priimant nutarimą prieštaravo KET administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijai, patvirtintai Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 bei Policijos patrulių veiklos instrukcijai, patvirtintai Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660, tokių įrodymų nepateikė ir R. S.. Byloje taip pat nenustatyta, kad policijos pareigūnas, fiksavęs pažeidimą ir priimdamas nutarimą, būtų tikslingai suinteresuotas R. S. nubaudimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

R. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2009-10-30 nutarimą Nr. M 549381 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kuriuo R. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 d., paskirta 75 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.