Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1151-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
1-1151-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56598-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1151-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56598-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pensininkas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2018 m. lapkričio 27 d., apie 19 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,82 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu su sugyventine L. Ž., tyčia sudavė jai vieną kartą šluota-šepečiu į galvos sritį, padarydamas muštinę pakaušio kairės pusės žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad su savo sugyventine L. Ž. gyveno draugo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių A. S. savo kaltę neigė, tačiau paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. jo sugyventinei L. Ž. buvo pirmoji išeiginė. Kartu su sugyventine apie 11 val., nuėjo į Šeškinės turgų apsipirkti, o po to kartu nuėjo į barą šalia turgaus. Jis bare negėrė, o sugyventinė išgėrė pusę litro bokalo alaus ir vieną stikliuką degtinės. L. išgėrus savo alkoholį jie ėjo link namų. Pakeliui namo L. užsuko į „Maxima“ nusipirkti alaus į namus, o jis nuėjo namo. Pakeliui į namus sutiko kaimyną iš gretimo namo, su juo kartu namo rūsyje išgėrė 0,5 litro 18 laipsnių stiprumo vyno ir vienas grįžo namo. Po kurio laiko atėjo L., ji parsinešė 1,5 litro alaus ir viena jį išgėrė. Jis namuose žiūrėjo televizorių, o L. po namus vaikščiojo girta ir šnekėjo visokias nesąmones, rėkė, vadino jį alkoholiku, netikėliu. Jam neišlaikė nervai ir jis nuėjęs į virtuvę norėjo ją apraminti, bet ji nesiliovė toliau jį žeminusi, todėl jis pagriebė virtuvėje stovėjusią raudonos spalvos šluotą ir ja trenkė L. per galvą. Sudavė ta dalimi kur yra šeriai šlavimui. Nematė, kad savo sugyventinei būtų praskėlęs galvą, todėl po sudavimo nuėjo toliau žiūrėti televizoriaus. Iš buto išėjęs nebuvo arba tiesiog to nepamena. Vakare, gal apie 19 val. į jo kambarį užėjo policininkai, jie paklausė pavardės ir paprašė dokumentų. Po to po kelių minučių atvyko medikai ir užėjo su L. pas jį į kambarį. Jo sugyventinės galva ir striukė buvo kraujuota. Jis jos paklausė kas nutiko, bet ji buvo tokia girta, kad negalėjo nieko paaiškinti. Labai gailisi, kad konflikto metu su L. prieš ją smurtavo. Po įvykio jos atsiprašė ir ji jam atleido. Pažada ateityje daugiau taip nesielgti (b. l. 65, 69).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad su savo sugyventiniu A. S. apie 5 metus gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini), butas nuomojamas. Sugyventinis nedirba, jis yra pensininkas kartais vartoja alkoholinius gėrimus. 2018 m. lapkričio 27 d., apie 19 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl maisto, abu buvo išgėrę. Konflikto metu ji pradėjo jam reikšti pretenzijas dėl to, kad jis nedirba. Jis pradėjo ant jos šaukti, vadino ją necenzūriniais žodžiais, jai būnant virtuvėje jis griebė už šluotos ir trenkė jai vieną kartą per galvą. Po smūgio ji išbėgo iš namų į laiptinę kur sutiko kaimyną ir paprašė iškviesti policiją. Su policija atvažiavo ir medikai, kurie ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai susiuvo žaizdą galvoje ir išleido namo. Sugyventiniui pretenzijų neturi, nuo teismo medikų apžiūros kategoriškai atsisako. Sugyventinis smurtauja jau nebe pirmą kartą, tačiau visada susitaiko (b. l. 18-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. (P. K.) parodė, kad gyvena su šeima, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 27 d., vakare grįžo namo ir laukė laiptinėje prie lifto. Stovint pirmame aukšte girdėjo kažkur viršuje triukšmą. Nusileidus liftui ir atsidarius jo durims pamatė kaip vyras išstūmė moterį iš lifto, o pats durims užsidarius pakilo į viršų. Vyro matė tik rūbus, pačio veido ne. Moteris jo paprašė iškviesti policiją, nes vyras ją muša. Moteris buvo stipriai neblaivi, sunkiai stovėjo ant kojų. Jis paskambino 112 ir iškvietė policiją bei medikus, nes ant moters galvos kairės pusės matėsi sužeidimas, iš kurio stipriai bėgo kraujas. Moteris buvo visa kraujuota. Jis jai liepė stovėti ir laukti policijos, bet moteris laiptais pakilo atgal į butą septintame aukšte pas vyrą. Moteriai lipant laiptais į viršų ją nuo girtumo stipriai mėtė į šonus. Moteriai kylant į viršų jis nuėjo prie laiptinės laukti pareigūnų. Maždaug po 5 minučių atvykus pareigūnų ekipažui, visi pakilo į 28 butą. Buto duris atidarė vyras, su tais pačiais rūbais, su kuriais matė vyrą lifte. Matėsi, kad vyras šiek tiek išgėręs. Užėjus į butą moteris sėdėjo virtuvėje, o vyras nelabai suprato ko atvyko policija ir klausė moters, kam iškvietė policiją. Po to iškarto atvyko medikų brigada, kuri apžiūrėjo moterį. Medikai moters paklausė kaip atsirado pas ją galvoje žaizda. Moteris pasakė, kad vyras jai trenkė su šluota. Pareigūnai jam liepė pastovėti buto koridoriuje, o patys su vyru nuėjo pasikalbėti į kambarį. Po pokalbio su vyru vienas pareigūnas liko su juo kambaryje, o pareigūnė nuėjo į virtuvę pas moterį paklausti, ar ji turi vyrui pretenzijų ir ar rašys pareiškimą. Girdėjo, kaip moteris pareigūnei atsakė, kad taip. Pareigūnai užsirašė jo duomenis ir jis nuėjo namo, kas vyko toliau nežino (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d., 19.03 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu juos prie namo laiptinės pasitiko policiją kvietęs vyriškis, kuris prisistatė P. K.. Vyras nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš moterį. Pakilus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), duris atidarė moteris prisistačiusi L. Ž.. Jos kairė galvos pusė bei striukė buvo kruvinos. Šalia jos stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo moters sugyventinis A. S.. Nuo abiejų sugyventinių sklido alkoholio kvapas. L. Ž. paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas kurio metu vyras moteriai sudavė šluota per galvą. A. S. paaiškino, kad su sugyventine susipyko dėl alkoholio vartojimo ir, kad nesusivaldęs sudavė sugyventinei šluota. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo L. Ž. ir nusprendė vežti į ligoninę (b. l. 27). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. M. (b. l. 29). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskritie Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo E. P. tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad buto duris atidariusi L. Ž. laikėsi už galvos, kuri buvo kruvina, paaiškino, kad sugyventinis A. S. jai trenkė su šluota į galvą. Buto vonioje ir virtuvėje ant grindų matėsi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. A. S. taip pat buvo bute. Atvykus pareigūnams jie su sugyventine tarpusavyje nekonfliktavo (b. l. 10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d., apie 19.03 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), namuose vyras sumušė moterį, jai galvos trauma, moteris sąmoninga (b. l. 1).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas 2018 m. lapkričio 27 d. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas nurodyta, kad girdisi, kaip pranešėjas, prisistatęs P. prašo moters nebėgti. Vėliau Bendrojo pagalbos centro darbuotojai praneša, kad sužeistas žmogus, patikslindamas nurodė, kad vyriškis muša žmoną, moteriai reikės greitosios medicinos pagalbos, jai sudaužyta galva ir bėga kraujas, moteris sąmoninga. Nurodė adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvėje šalia kriauklės kampe stovi raudonos spalvos šluota, su kuria įtariamasis trenkė nukentėjusiajai į galvą. Koridoriuje iš kairės pusės yra vonios kambarys, kriauklėje matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. Koridoriaus gale iš kairės pusės yra kambarys, užėjus į minėtą kambarį prie durų ant grindų guli baltos spalvos ilga pūkinė striukė, ant jos gaubto raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. Taip pat kambaryje yra balkonas, apžiūros metu ant grindų rastos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai, buvo paimta nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės ir supakuota į voką (b. l. 11-15).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas J. M. P. apžiūrėjęs L. Ž., asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, padarė išvadą, kad L. Ž. nustatyta muštinė pakaušio kairės pusės žaizda atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryta ne mažiau kaip vienu, kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b .l. 35). Specialistas atsakydamas į tyrėjos klausimus paaiškino, kad kadangi L. Ž. muštinė pakaušio žaizda galėjo būti padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu, o pateikto šepečio-šluotos atskiros dalys yra bukos ar bukabriaunės, todėl L. Ž. galvos sužalojimo galimybė pateiktu šepečiu-šluota neatmetama (b. l. 36).

Apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas šepetys šlavimui, paimtas 2018 m. lapkričio 27 d., iš buto, (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad šepetys yra raudonos spalvos, jo bendras ilgis 140 cm., šepetys susideda iš raudono koto 1,31 cm, kurio vienas galas su juodos spalvos 7,5 cm antgaliu su kilpele, ant kurio yra užrašas „Vileda“ ir šluojamosios dalies 5 cm pločio galuose susiaurėjančio į 4 cm, 9 cm aukščio bei 26,5 cm ilgio. Šepečio šeriai juodos spalvos 7,5 cm ilgio. Ant šluojamosios dalies paviršiaus užklijuotas mėlynos spalvos lipdukas su raudoname fone esančiu baltos spalvos užrašu „Vileda“ (b. l. 53-55).

Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys 50,52 EUR sumai, už nukentėjusiajai L. Ž. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 44-45, 47). Iš byloje esančio kvito matyti, jog kaltinamasis A. S. šią žalą yra atlygines (b. l. 48).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 27 d., 19.57 val. A. S. buvo nustatytas 0,82 promilių neblaivumas (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. S. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria jau ilgą laiką kartu gyvena ir veda bendrą ūkų, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. 2018 m. lapkričio 27 d., apie 19 val., smurtaudamas prieš savo sugyventinę vieną kartą tyčia šluota-šepečiu sudavė jai per galvą, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. Ž. muštinę pakaušio kairės pusės žaizdą, kuri specialisto išvadoje įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas šalina iš kaltinimo faktinę aplinkybę dėl fizinio skausmo sukėlimo, kadangi bylos medžiagoje niekur nėra užfiksuota, jog nukentėjusioji skundėsi skausmais, o įvertinus, tai, kad specialisto išvada nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas fizinio skausmo sukėlimo kaip alternatyvaus objektyvios pusės požymio nurodymas yra perteklinis.

Kaltinamasis A. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 77).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. S. praeityje teistas, šiuo metu teistumas išnykęs (b. l. 74-75), Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam ir nukentėjusiajai L. Ž. susitaikius, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 71-72), niekur nedirba, gauna pensiją, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokurorės pasiūlyta poveikio priemonė – per 9 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimai – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu yra tikslingi ir galintys daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas tikslina prokurorės prašomą skirti įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų laiką. Nurodyto įpareigojimo vykdymas visą bausmės laikotarpį yra pernelyg ilgas, todėl negali esmingai įtakoti kaltinamojo elgesio, jį pataisyti. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad šį įpareigojimą A. S. turi įvykdyti per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. lapkričio 27 d., 19.13 val. iki 2018 m. lapkričio 28 d., 14.44 val., t. y. vieną dieną (b. l. 59, 60), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 27 d., 19.13 val. iki 2018 m. lapkričio 28 d., 14.44 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigoti A. S.:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) per 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė