Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Administracinė byla Nr. A-525-1658-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
A-525-1658-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“, K. V.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-1658/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.6; 14.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui Tadui Škimeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ ir K. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai K. V. ir UAB „Almontus“ skundu (b.l. 4–6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-50-(14.16) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo, patikrinus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, detalųjį planą, pateikta neigiama išvada,

2) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Klaipėdos AVA) pateikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, detaliojo plano patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti detalųjį planą.

Nurodė, jog K. V. sudarė detaliojo plano rengimo sutartį su UAB „Almontus“, pagal kurią UAB „Almontus“ įsipareigojo parengti ir suderinti derinančiose ir tikrinančiose institucijose žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Detalusis planas buvo parengtas ir jo projektas 2008 m. gegužės 20 d. (registracijos Nr. 170) pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai (toliau – ir Komisija) derinti. Komisija Detaliojo plano, pažeisdama terminus (terminas yra numatytas 15 darbo dienų), nederino daugiau nei 2 mėnesius. Pažymėjo, jog ne kartą kreipėsi į Komisiją, nurodydami, kad šiurkščiai pažeidžiami terminai, ir prašydami skirti Detalųjį planą svarstymui posėdyje, tačiau tai padaryta nebuvo, nurodant, kad yra daug darbo, o Detalusis planas bus svarstomas tik po 6 mėnesių ir, jei pareiškėjų netenkina terminas, jie gali vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, kuriame numatyta, kad, Komisijai praleidus terminą detaliojo plano suderinimui, detalųjį planą galima nešti į apskritį tikrinimui ir nesuderinus su Komisija. Todėl pareiškėjai 2008 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos AVA tikrinimui pateikė Detalųjį planą, o Komisiją informavo, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 ir 6 dalimis, detaliojo planavimo dokumentą laiko suderintu ir teikia Klaipėdos AVA tikrinimui. Tuo tarpu Klaipėdos AVA, patikrinęs Detalųjį planą, pažeidimų nerado, išskyrus tai, kad byloje nebuvo Komisijos derinimo protokolo, ir pateikė pareiškėjams neigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto išvadą su patikrinimo apibendrinimu, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsniu, nėra atlikta teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūra. Pareiškėjai 2008 m. lapkričio 24 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri 2008 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (6.3)-2D-645 pareiškėjus informavo, kad tuo atveju, jei išvada ar protokolas dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nebuvo pranešta apie protokolo ar išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Pažymėjo, kad UAB „Almontus“ buvo planavimo organizatoriaus įgaliotas atlikti visus veiksmus ir procedūras, susijusias su Detaliojo plano rengimu, derinimu, tikrinimu ir teikimu tvirtinti. Inspekcija 2009 m. vasario 17 d. atsakyme Nr. (6.3)-2D-347 nurodė, kad pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į Klaipėdos AVA dėl detaliojo plano tikrinimo, nesant Komisijos kompleksinio derinimo protokolo, o dėl Patikrinimo akto turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pabrėžė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato galimybę pateikti detaliojo planavimo dokumentą tikrinimui be kompleksinio derinimo protokolo (jei derinimas nebuvo atliktas laiku). Pareiškėjai įvykdė visas Teritorijų planavimo įstatyme numatytas sąlygas ir teisėtai pasinaudojo šio įstatymo normomis, leidžiančiomis pateikti detaliojo planavimo dokumentą tikrinimui be kompleksinio derinimo protokolo. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 45.2, 46 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. D1-70 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 18 punktu, pabrėžė, jog teisės aktai numato galimybę tvirtinti detalųjį planą be Komisijos išvados. Teigė, jog nurodytos teisės normos akivaizdžiai nurodo į Komisijos derinimo terminą – 15 darbo dienų ir griežtai neleidžia piktnaudžiauti terminais. Nurodė, jog neaišku, ką daryti tuo atveju, kai Komisija ilgą laiką nederina ir nerašo protokolo ar išvados, Komisijos veiksmų apskundimo tvarkos nenumato nei vienas iš nurodytų teisės aktų. Pažymėjo, jog įstatymu leidėjas, užkirsdamas kelia tarpžinybinei institucijai (Komisijai) vilkinti atlikti veiksmus ir tuo piktnaudžiauti, Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatė sąlygą, kada detaliojo planavimo dokumentas yra laikomas įstatymų nustatyta tvarka tinkamai suderintu, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Todėl Klaipėdos AVA reikia patikrinti, ar tikrai Komisija praleido terminus pateikti motyvuotas derinimo išvadas ir ar tinkamai buvo įvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nurodyti reikalavimai (per 5 darbo dienas raštu pranešta derinimo išvadą ar protokolą turėjusiai pateikti institucijai), esant tokioms dviems sąlygoms, laikoma, kad detaliojo plano dokumentas įstatymų nustatyta tvarka suderintas Komisijos ir derinančių institucijų išvados nebuvimas nėra kliūtis tikrinti bei tvirtinti tokį detalųjį planą. Teigė, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, dubliuodama Komisiją, tikrina tą patį ką ir Komisija, bet tik dar plačiau, todėl Komisijos išvados nėra privalomos valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, nes pastaroji tikrina ir tai, ką jau patikrino Komisija.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos AVA atsiliepimu į skundą (b.l. 22–23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus, pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos per 5 darbo dienas raštu buvo informuotos apie tai, kad planavimo dokumentai laikomi suderintais ir teikiami tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Todėl Detalusis planas negalėjo būti laikomas suderintu įstatymo nustatyta tvarka, o pareiškėjui pateikta neigiama Patikrinimo akto išvada.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į skundą (b.l. 19–20) prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog Komisija, pareiškėjui 2008 m. gegužės 20 d. pateikus Detalųjį planą, dėl didelio darbo krūvio tuo metu nebuvo pajėgi nustatytu laiku įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies reikalavimų (atlikti derinimo procedūrą per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos). 2008 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo gautas UAB „Almontus“ raštas, kuriame nurodyta, kad Detalusis planas laikomas suderintu ir teikiamas Klaipėdos AVA. Pažymėjo, jog pareiškėjai tokią teisę turėjo, o Klaipėdos AVA atitinkamai neatsisakė vykdyti patikrinimo procedūros, surašė Patikrinimo aktą. Tuo tarpu pareiškėjai skunde nenurodė jokių motyvų, dėl kurių Patikrinimo aktas turėtų būti panaikintas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b.l. 45–46) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Komisija 2009 m. spalio 7 d. suderino pareiškėjų Detalųjį planą, tačiau pareiškėjų atstovas teigė, kad skundas turi būti nagrinėjamas, jog teismas išaiškintų, ar teisėtai veikė atsakovas. Pažymėjo, jog teismas nagrinėja bylas pagal suinteresuotų asmenų skundus (prašymus), kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisės arba įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 5 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų interesas – kad būtų suderintas arba patikrintas be suderinimo Detaliojo plano projektas. Nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos, kadangi byloje įrodyta, jog iki 2008 m. birželio 10 d. įskaitytinai ši procedūra atlikta nebuvo, pareiškėjai ėmėsi kito sprendimo būdo, numatyto Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje. Kadangi bylos nagrinėjimo metu, nors ir pažeidžiant nustatytus terminus, buvo atlikti veiksmai, numatyti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje, ginčijamas sprendinys neteko prasmės ir aktualumo, nes pareiškėjų siekis iš esmės yra įvykdytas – nors ir kitokia forma, kitokio proceso tvarka. Tokias aplinkybe patvirtino ir pareiškėjo atstovas 2009 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu. Komisijai suderinus Detaliojo plano projektą, procesas vyksta pagal detaliojo teritorijų planavimo baigiamąjį etapą – toliau eitų tvirtinimo stadija, t. y. patikrinimas Klaipėdos AVA (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45.3 p.). Pažymėjo, jog 2009 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad pareiškėjus tokia detaliojo planavimo procedūra tenkina, ginčo sprendimas jiems tapo neaktualus, jie nekelia naujų reikalavimų, tačiau siekia, kad teismas pasisakytų dėl atsakovo veiksmų teisėtumo. Padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo spręsti ginčą, nes padėtis, kai pareiškėjai siekia apskųsti atsakovo veiksmus, prašydami įvertinti jiems neaktualų sprendinį tik dėl ginčo ar galimai siekdami panaudoti teismo sprendimą kitose bylose, yra ydinga. Pareiškėjai siekia ginti teises, kurios nesusijusios su pirminėmis ginčijamomis teisėmis ar įstatymų saugomais interesais, pradiniu tikslu – Detaliojo plano derinimu, tikrinimu bei tolimesniu jo tvirtinimu (ABTĮ 4 str. 6 d., 5 str. 1 d., 57 str.). Tokios elgsenos pasirinkimas paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta, priimant Teritorijų planavimo įstatymą ir Detaliųjų planų rengimo taisykles.

III.

Pareiškėjas UAB „Almontus“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 48–49), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, jog ginčijamas sprendinys neteko prasmės ir aktualumo, nes pareiškėjų siekis iš esmės yra įvykdytas, kadangi ginčijamas Patikrinimo aktas vis dar galioja, o pareiškėjams nėra pateiktas naujas patikrinimo aktas su teigiama išvada.

2. Pažymi, jog įstatymai teismui nesuteikia teisės spręsti, kuris teisės pažeidimas pareiškėjams yra aktualus ir turi prasmę, o kuris ne, tik pats asmuo gali nuspręsti, ar atsisakyti savo pažeistų teisių gynimo teismo keliu.

3. Nurodo, jog visą laiką, kol ginčas buvo nagrinėjamas teisme, savo iniciatyva stengėsi toliau vykdyti teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo kompetentingose institucijose procedūras, tačiau tai, kad jų iniciatyva procedūra tęsėsi toliau, dar nereiškia, kad buvo atstatytos pažeistos asmenų teisės, nes neteisėtas aktas jau sukėlė neigiamas pasekmes. Detaliojo planavimo procedūros buvo nepagrįstai apsunkintos, ignoruojami teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjai taip pat patyrė materialinių nuostolių – UAB „Almontus“ negalėjo laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų užsakovui, dėl to galėjo nukentėti dalykinė įmonės reputacija, ilgai užsitęsė teisminis nagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009), nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-50-(14.16) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo, patikrinus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, detalųjį planą, pateikta neigiama išvada.

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija netinkamai vykdė savo pareigas ir per Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatytą 15 dienų terminą nepriėmė sprendimo dėl parengto detaliojo plano suderinimo, taip pat atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurias planavimo organizatorius turi teisę parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, kolegija sutinka su pareiškėjų argumentais, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities viršininkas nepagrįstai, vien tuo pagrindu, kad detalusis planas nebuvo suderintas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje, pateikė neigiamą išvadą ginčo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte. Todėl toks patikrinimo aktas turėtų būti naikinimas teismine tvarka.

Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovas 2009m. gruodžio 28d. priėmė naują teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame pareiškėjų detaliajam planui pateikė teigiamą išvadą, o Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2010m. sausio 28 dienos sprendimu Nr. T11-55 patvirtino pareiškėjų parengtą detalųjį planą.

Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad byloje ginčijamas 2009 m. vasario 9 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. PL-50-(14.16) nėra aktualus, jis yra iš esmės pakeistas atsakovo vėliau priimtu 2009 m. gruodžio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-615-(14.16), kuriame suformuluota pareiškėjams palanki patikrinimo išvada, todėl konstatuotina, kad pareiškėjų teisės ir teisėti interesai buvo apginti ne teismine tvarka.

Kadangi atsakovai patys pašalino pareiškėjams padarytus jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, konstatuotina, kad teismine tvarka pakartotinis pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų gynimas nebegalimas. Todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Apelianto argumentai, kad dėl byloje ginčijamo 2009 m. vasario 9 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas priėmimo fakto pareiškėjai patyrė neigiamas pasekmes ir materialinius nuostolius, nenagrinėtini, nes šioje byloje pareiškėjai nėra iškėlę reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria

apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas