- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-662-2326-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarties J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2008 m. gegužės 27 d. J. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad J. M. 2008 m. gegužės 22 d. vadovavo kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio, tvarkybos darbams neturėdamas Institucijos Vilniaus teritorinio padalinio išduoto leidimo tvarkomiesiems paveldotvarkos darbams. Tuo J. M. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. birželio 3 d. nutarimu J. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 91 straipsnyje, padarymą paskyrė 3000 litų baudą.
II.
J. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti bei viešai atsiprašyti jo ir jo vadovaujamos įmonės už nepagrįstą nutarimą. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 22 d. Bernardinų kiemelyje buvo atliekami natūriniai tyrimai (o ne tvarkybos darbai), kuriems buvo išduotas leidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Institucijos 2008 m. gegužės 28 d. akto Nr. RG-35 2 punkte (b. l. 6) patvirtinta, kad 2008 m. gegužės 22 d., apie 14.30 val., buvo užfiksuoti vykdomi vienuolyno namo, adresu Maironio g. 6, Vilnius, vidinio kiemelio šiaurinės sienos kontraforsų ardymo darbai be Institucijos Vilniaus teritorinio padalinio išduoto leidimo atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2008 m. gegužės 22 d. akte (b. l. 16) konstatuota, kad buvo vykdomi kontraforsų, esančių ant šiaurinės sienos, griovimo darbai, darbai vykdomi mechanizuotai, leidimas paveldosaugos darbams neišduotas. Nurodė Kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“ (toliau – ir Reglamentas) 14 punktą ir pažymėjo, kad iš pateiktų nuotraukų (b. l. 17, 18) matyti, jog atidengtas yra visas kontraforsų paviršius. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, kad pagal vykusių darbų apimtį atlikti darbai negali būti vertinami kaip tyrimo darbai, o yra tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems atlikti reikalingas leidimas.
III.
J. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) teismas nevertino jo teiginio, jog buvo vykdomi ne restauravimo darbai, o atliekami architektūriniai tyrimai, nemotyvuotai nusprendė, jog pagal vykusių darbų apimtį, atlikti darbai negali būti vertinami kaip tyrimo darbai, o yra tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems atlikti reikalingas leidimas. Nurodo Reglamento 14 punktą ir pažymi, kad šis teisės aktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes jame yra aptariami medžiagų (mūro medžiagos) tyrimai, o apelianto vadovaujamos įmonės darbuotojai atliko architektūrinius tyrimus, ką patvirtina ir Institucijos 2008 m. birželio 2 d. raštas Nr. (1.29)2-1690 (priedas Nr. 3), 2008 m. gegužės 28 d. akto Nr. RG-35 (priedas Nr. 4) 6 punktas. Atkreipia dėmesį, kad medžiagų tyrimus 2007 m. birželio mėnesį atliko restauravimo technologė, ekspertė E. T.. Pabrėžė, kad teismas neatribojo įstatymo draudžiamų taikomųjų tyrimų nuo natūrinių (architektūrinių). Nurodė, jog jokie į natūrinių (architektūrinių) tyrimų apibrėžimą neįeinantys darbai neatlikti, todėl papildomas leidimas nebuvo reikalingas;
2) nurodo Įstatymo 2 straipsnio 29 dalį ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju jokios į tyrimų apimtį neįeinančios konservavimo, atkūrimo, restauravimo, remonto, kapitalinės statybos technologijos nenaudotos;
3) teismas specialių žinių reikalaujančius klausimus sprendė formaliai, nepasitelkė ekspertų ar kitų, specialių žinių turinčių, asmenų;
4) teismas neįsitikino, kad J. M. yra tinkamas subjektas, nes architektūriniams tyrimams vadovavo S. Š., kuris nėra UAB „Elvora“ darbuotojas;
5) nebuvo nustatyta, ar buvo neleistinai paveikta saugoma paminklo dalis, kitos žalingos pasekmės. Nors Institucijos direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. Į-178 buvo sudaryta komisija kultūros paveldo objekto atkūrimo būdui ir nuostolio dydžiui nustatyti, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas anksčiau nei buvo gautos komisijos išvados. Pažymi, kad nustatinėjant, ar atlikti veiksmai sukėlė žalingas pasekmes, nebuvo atsižvelgta į kultūros paveldo objekto naudotojo VšĮ „Pranciškonų namai“ nuomonę;
6) nenustatyta, kokia kaltės forma padarytas teisės pažeidimas.
Atsiliepimas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo nepatenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo Kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“ 1 ir 10 punktus, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4, 8, 33 ir 34 punktus ir konstatuoja, kad architektūrinių tyrimų apimtys nėra išskirtos kaip atskira tyrimų rūšis, nurodytas reglamentas nagrinėjamu atveju yra taikytinas, o iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto bei fotofiksacijos matyti, kad atlikti darbai negali būti vertinami kaip tyrimo darbai, o yra tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems atlikti reikalingas leidimas. Atkreipia dėmesį, kad Institucijos Vilniaus teritorinio padalinio inspektorė vietoje užfiksavo, kad darbus atlieka UAB „Elvora“ darbuotojai, kuriems vadovavo V. K., teismo posėdžio metu parodęs, kad vykdė UAB „Elvora“ direktoriaus J. M. nurodymus. Pažymi, kad ATPK 91 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė nėra siejama su kokių nors padarinių atsiradimu, pavojingas yra pats veikimas, todėl ir kaltės formos atskirai įrodinėti nereikia, nes akivaizdu, kad apeliantas veikė neatsargia kaltės forma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
J. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį, kuriame, be kita ko, nustatyta atsakomybė už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju J. M. buvo pripažintas kaltu pažeidęs Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įtvirtinantį, jog kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams, reikalavimus.
Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka bei kad leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Institucija ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 28 d. Institucijos Vilniaus teritorinis padalinys išdavė leidimą VšĮ „Pranciškonų namai” Bernardinų vienuolyno ansamblio architektūros, konstrukcijų ir skiedinių tyrimams atlikti (b. l. 8). Kaip nurodoma kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.2 punkte, architektūros tyrimas priklauso istorinės-meninės raidos tyrimų grupei, o pagal to paties aprašo 7.3 punktą, konstrukcijų ir skiedinių tyrimas – inžinerinių-techninių tyrimų grupei. Kaip nurodo Aprašo 8.1 punktas, be kita ko, istorinės, meninės raidos ir inžineriniai tyrimai, atliekami taikant vizualinius, ultragarso ir kitokius medžiagos neardančius metodus, įvairių archyvinių dokumentų ir ikonografinės medžiagos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių struktūrų (planinių, erdvinių, tūrinių irk t.), priskiriami neardomiesiems tyrimams, tačiau, pagal to paties aprašo 8.2 punktą, inžineriniai-techniniai tyrimai, kurių metu šurfais, perkasomis, gręžiniais, zondažais, atidengimais, mėginiais ir kitokiais būdais ardoma fizinė medžiaga, priskiriami ardomiesiems tyrimams.
Institucijos atstovė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 27-28) laikėsi pozicijos, jog pagal darbų apimtį, kuriuos atliko J. M. vadovaujama bendrovė, Bernardinų vienuolyno ansamblyje buvo vykdomi ne tiriamieji, o tvarkybos darbai, kuriems vykdyti reikalingas atskiras leidimas, tačiau, kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, konstrukcijų ir skiedinių tyrimai gali būti tiek ardomieji, tiek ir neardomieji, o minėtame leidime nėra detalizuojama atliktinų tyrimų apimtis, dėl ko negalima teigti, kad darbai buvo atliekami neturint tam reikalingo leidimo.
Kaip turi būti atliekami ardomieji mūro tyrimai, detalizuoja atitinkamos Reglamento nuostatos, be kita ko, 13 punktas, kuriame numatyta, kad nustatant konstrukcijų ir medžiagų fizines–mechanines charakteristikas, pirmiausia naudojami neardomieji tyrimo metodai; jeigu jų nepakanka – imami medžiagų bandiniai, kaip tai numatyta to paties reglamento 14-15.2 punktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, prie Institucijos 2008 m. gegužės 22 d. surašyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pridėtų fotonuotraukų (b. l. 17-18) nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog UAB „Elvora“ atlikti darbai neatitiko pirmiau nurodytų Reglamento nuostatų, o daugiau jokių įrodymų, kurie leistų daryti atitinkamas išvadas, nagrinėjamoje byloje nėra.
Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įrodymai nustatomi, be kita ko, eksperto išvada ir specialisto paaiškinimais, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).
Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad, siekiant bylą išspręsti teisingai, nagrinėjamu atveju yra tikslinga remtis specialiosiomis žiniomis ir, vadovaujantis ATPK 277 straipsnio nuostatomis, sužinoti paveldosaugos eksperto nuomonę, ar UAB „Elvora“ atlikti darbai atitiko atitinkamas Reglamento nuostatas. Dėl šios priežasties apygardos administracinio teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.