Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teistas penkis kartus:

1) 2006 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

2) 2007 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs;

3) 2012 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2014 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., 63 str. 1d., 4d. ir 9 d. 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi BPK 361-362 str. str. pagrindu bausmė patikslinta ir nustatyta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose;

5) 2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 str. – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ str., 63 str. 1 d, 4 d. ir 9 d. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmę atlikęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015-11-01, apie 0 val., būdamas Medeinos g. 23-čio namo 1-os laiptinės pirmame aukšte, Vilniuje, nutraukė dviračio užraktą (25 Eur vertės) ir pagrobė nukentėjusiajai R. P. priklausantį moterišką raudonos spalvos dviratį „Extrem x-Seventy 26“, kodas 2000110316716, kuris buvo prirakintas prie radiatoriaus (94,52 Eur vertės), taip pat nutraukė 5 Eur vertės dviračio užraktą ir pagrobė nukentėjusiajam V. D. priklausantį moterišką bordinės spalvos dviratį (150 Eur vertės), kuris buvo prirakintas prie radiatoriaus, t. y. pagrobė svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą, kurio bendra vertė 244,52 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog buvo išgėręs. Medeinos g. 23 esančiame name gyvena jo sesė. Užėjus į tą namą, pamatė, kad pirmame aukšte stovi du dviračiai. Kai žmona užmigo, nuėjo ir pavogė tuos dviračius. Jie buvo prirakinti, tad spyneles nuplėšė ir pavogė dviračius. Abu juos išsivežė. Ant vieno važiavo, o kitą šalia vežėsi. Dviračius paslėpė Šeškinės miškelio krūmuose. Kitą dieną nuvažiavo, bet tų dviračių ten jau nebuvo, kažkas juos pavogė. Po dienos pas jį atvažiavo policija. Su civiliniais ieškiniais sutinka, tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, ketina juos atlyginti. Norėjo iš karto atlyginti, bet tyrėja sakė, kad nukentėjusieji nesutinka, jog jis mokėtų dalimis. Nuo pirmadienio pradės dirbti. Jau su draugu susitarė dėl darbo vietos, arba grįš ten, kur dirbo ankščiau. Kai dirbo, jo pajamos vidutiniškai buvo apie 300 Eur į mėnesį. Dalį nuskaičiuoja antstoliai. Turi įsipareigojimų bankui. Yra skolingas apie 2000 Eur. Žmona šiuo metu nedirba, bet nuo balandžio 13 d. pradės dirbti. Iš darbo biržos pašalpos negauna, nes nėra išdirbęs 18 mėn. Su žmona gauna šeimyninę pašalpą 200 Eur, padeda uošvienė. Kai padarė nusikaltimą nedirbo. Dirbti pradėjo lapkričio 10 d., praėjus dviem dienoms po nusikaltimo. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) iki vasario 8 d. (b. l. 134-136).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. paaiškino, kad 2015-10-31 ryte paskutinį kartą matė savo raudonos spalvos moterišką dviratį “Extreme” , 600 Eur vertės, prirakintą prie radiatoriaus, Medeinos g. 23, Vilniuje. Spynos vertė 25 eurai. 2015-11-01 d., apie 13 val., pastebėjo, kad dviratis pavogtas. Dėl vagystės nieko neįtaria. Padaryta 625 Eur žala. Kiemas nefilmuojamas, dviračio dokumentų ieškos (b. l. 1).

Papildomos apklausos metu R. P. paaiškino, kad ji pilnai lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tačiau norėtų patikslinti ir pasakyti, kad ji savo dviratį „ Extrem X-Seventy 26“, PAU kodas 2000110316716, kurio rėmas buvo raudonos spalvos, buvo prirakinusi Medeinos g. 23-čio namo, pirmoje laiptinėje, prie lauko durų esančių radiatorių. Dviratis buvo prirakintas specialiu dviračio užraktu su rakinama spyna, vertė 25 eurai. Be to, toje pačioje vietoje prie radiatorių su užraktu buvo prirakintas dar vienas dviratis, tikriausiai kaimynų, tik nežino iš kurio buto, dviračio pavadinimo nežino, kiek prisimena tamsiai mėlynos spalvos, bet tiksliai nepasakys. Paskutinį kartą abu dviračius matė 2015-10-31, apie 8.30 val., prieš išvažiuodama iš namų. 2015-11-01, apie 14 val., sugrįžusi iš kelionės pastebėjo, kad laiptinėje nėra abiejų dviračių su užraktais. Iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Dviratį pirko 2013-06-15 už 500 litų, tačiau dabar ji savo dviratį vertina 600 eurų, kadangi ji dviratį remontavo, t. y. pirko naujas padangas ir guolius parduotuvėje „Dviračių arena“, kuri buvo Laisvės pr., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, kurioje yra meistras, kuris ir keitė padangas bei pastoviai tikrindavo jos dviratį. Bendrai dėl šio įvykio jai yra padaryta 625 eurai turtinė žala. Daugiau dėl šio įvykio ji nieko paaiškinti negali (b. l. 11).

2015-12-04. R. P. savanoriškai pateikė dviračio garantinį taloną ir kasos kvitą (b.l. 14-18).

Papildomos apklausos metu R. P. paaiškino, kad ji pilnai lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tačiau norėtų patikslinti savo parodymus dėl civilinio ieškinio sumos, t. y. pavogtą dviratį ji vertina 200 eurų, dviračio užraktą vertina 25 eurais, dviračio remontą su naujų padangų įsigijimu ir keitimu vertina 100 eurų, moralinę žalą vertina 250 eurų, kadangi ji prarado savo daiktą, dėl to patyrė stresą, išgyveno ir pasijautė nesaugi. Dokumentų, patvirtinančių išlaidas dėl padangų įsigijimo, jų keitimo, bei dviračio remonto, neturi. Bendrai dėl šio įvykio jai yra padaryta 325 eurai turtinė žala ir 250 eurų neturtinė žala. Daugiau dėl šio įvykio ji nieko paaiškinti negali.

R. P. pareiškė 575 Eur civilinį ieškinį, todėl pripažinta civiline ieškove (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. paaiškino, kad 2015-11-01, apie 7 val., pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur kartu gyvena jos mama, su VW Passat Taksi automobiliu, kadangi dirba taksistu valstybinio numerio neprisimena, atvažiavo jos dėdė A. R., jam pasidarė namuose negera, ji iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji pagalba išvežė jos dėdę į ligoninę, o savo automobilio raktus paliko pas ją namuose ir automobilis buvo prie jos namo aikštelėje. Tą pačią dieną vakare tarp 18-19 val. į namus sugrįžo jos vyras T. T.. Jis buvo išgėręs, agresyvus, jie šiek tiek apsistumdė, susipyko ir jis paėmė iš virtuvės jos dėdės automobilio raktelius ir išėjo iš namų. Po 15 minučių į kambarį atbėgo jos mama A. P., kuri gyvena kartu su jais minėtame bute. Mama pasakė, kad ji greitai kviestų policiją, kadangi matė, kad nebėra jos dėdės automobilio. Ji greitai paskambino policijai ir pati išbėgusi į kiemą pamatė, kad nėra dėdės automobilio, praėjus namo arką yra automobilių stovėjimo aikštelė šalia Paberžės g. Ji pastebėjo užvestą dėdės automobilį, viduje už vairo sėdėjo girtas jos vyras, šalia stovėjo vyro draugas D., pavardės nežino, gyvena šalia, Gelvonų g., Vilniuje, “Maxima” parduotuvės. D. stovėjo ir laikė dviratį moterišką raudonos spalvos, jokių ypatingų požymių dviratyje neįsidėmėjo, nes jau buvo tamsoka, tačiau ji tikrai įsitikinusi, kad buvo moteriškas raudonos spalvos dviratis, ji tuo metu kai pribėgo prie automobilio greitai ištraukė iš spynelės raktus, jos vyras išlipo iš automobilio, ji minėtą automobilį užrakino, o jos vyras ir D. sėdo ant dviračio ir išvažiavo link Gelvonų “Maximos”, o ji liko kieme ir laukė pareigūnų. Ji tuo metu kai skambino policijai pranešė, kad jos vyras turi du dviračius, bet tikrai buvo strese ir dviratis buvo tik vienas, ji nežino kodėl pasakė apie mėlynos spalvos dviratį, ji pranešdama apie vogtus dviračius taip pasakė, nes jos vyras pasakojo, kad D. vagiliauja ir iš to gyvena. Iš kur pas juos atsirado dviratis, ji nežino, jos vyras tikrai dviračio neturi ir kiek ji žino dviračio neturėjo, D. niekada nematė su jokiu dviračiu, ji namuose turi savo dviratį, pilkos spalvos moterišką, pirko tėtis dovanų labai seniai, prieš 6 metus. (b. l. 28-29)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. paaiškino, kad T. T. pažįsta apie pusę metų. 2015-11-01 d. vakare, apie 16 val., jis nuėjo pas T., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš laiptinės išėjo T. su raudonos spalvos moterišku dviračiu, dviračio pavadinimo nepamena, sakė, kad tai jo dviratis. T. pasakė, kad turi giminaičio automobilio raktus. Šalia stovėjo automobilis Passat, mėlynos spalvos, su taksi atributika. Automobilį atrakino ir į bagažinę įdėjo dviratį. Jis minėjo, kad važiuos pasivažinėti. T. buvo neblaivus. Jis kartu įsėdo į automobilį, tačiau išlipo, nes atėjo jo žmona ir motina, priekaištavo, kad atiduotų raktelius, nes iškvies policiją. T. atidavė raktelius, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, o jis pėsčiomis nuėjo link “Maximos”. Ten po kurio laiko atvažiavo T. su raudonu dviračiu. Vėliau atėjo jo žmona ir pasakė, kad iškvietė policiją, o tada T. su dviračiu išvažiavo. Daugiau T. tą vakarą nematė. Kad raudonas dviratis yra vogtas, jis sužinojo policijoje. Apie dviračio vagystę T. nekalbėjo. Jis dviračių vagystėje nedalyvavo, naktį iš 2015-10-31 į 2015-11-01 buvo namuose (b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad 2015 m. lapkričio mėn. viduryje, jis pamatė Medeinos g. 23 namo 1-oje laiptinėje skelbimą iš policijos, kad prašo atsiliepti dviračio savininką, kurio dviratis buvo pavogtas 2015-11-01. Jis suprato, kad ieško jų. 2015-10-30, apie 20 val., jis su šeima išvažiavo į Kauną ir išeidamas dar matė 1-e aukšte, laiptinėje prirakintą dviratį. 2015-11-01, apie 19 val., pastebėjo, kad Medeinos g. 23 namo laiptinėje, 1-e aukšte pavogtas jo „bordinės“ spalvos dviratis 150 eurų vertės su rakinamu 5 eurų vertės mechanizmu. Kadangi pagalvojo, kad policija vis tiek nesuras dviračio, tai į policiją nesikreipė. Jam padaryta 155 eurų turtinė žala. Dviračio dokumentų ir nuotraukos neturi. Dviratis buvo prirakintas prie radiatoriaus, šalia kaimynų prirakinto raudonos spalvos dviračio. Kas pavogė dviratį, jis nežino. (b. l. 58)

V. D. pareiškė 155 eurų civilinį ieškinį, jis pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 60-61).

Nukentėjusioji R. P., apklausiama teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti ir nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Tokį neturtinės žalos dydį (250 Eur) nustatė, nes dėl vagystės patyrė stresą, neteko savo inventoriaus. Pasijuto nesaugi, nes kažkas ateina, vaikšto, paima daiktus. Patyrė stresą, nes dviratį naudojo, kaip susisiekimo priemonę, juo važinėjo į darbą. Nervinis stresas buvo didelis. Dviratis buvo remontuotas, buvo dėtos investicijos. Nusidėvėjimo neskaičiavo. Nusidėvėjimą vertintų apie 50 Eur. Materialinę žalą prašo vertinti pagal paskaičiavimus, o dėl moralinės žalos savo pozicijos nekeičia. Vagystės metu dviratis kainavo 144,52 Eur, minus 50 Eur nusidėvėjimas. Neturtinę žalą vertina 250 Eur (b. l. 134-136).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad T. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Apklaustas teisme jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nurodė jo padarymo aplinkybes. Jos sutampa su ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokolais). Dėl kaltinamojo veiksmų įrodytumo teismui nekyla abejonių. Kaltinamojo įvykdyta veika teismo kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes T. T. pagrobė svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą, kurio 244,52 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į byloje pateiktus dokumentus (Maxima LT kvitą, nukentėjusiosios teisme duotus paaiškinimus) tikslina iš R. P. pavogto turto, t. y. dviračio vertę – iš 200 Eur į 94,52 Eur. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikų kvalifikacijai, nes T. T. bendra pagrobto turto vertė 244,52 Eur (R. P. priklausančio dviračio vertė 94,52, o V. D. priklausančio turto vertė – 150 Eur). Minėtas patikslinimas neturi esminės įtakos kaltinamojo teisės į gynybą realizavimui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatyta.

Skirdamas bausmę T. T., teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas 5 kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs. Jis baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad iš ankstesnių teistumų ir baustumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau. Kaltinamasis pateikė duomenis, kad yra pateikęs prašymą VMI įregistruoti jį į mokesčių mokėtojų registrą. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1997-02-05 iki 1997-03-14 dėl netinkamo elgesio, tuomet diagnozuota-lengvas protinis atsilikimas, nesocialaus elgesio sutrikimas. T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išsamiai atkleisti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teisiamojo posėdžio metu T. T. paaiškino, jog ketina įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą, yra vedęs, turi 5 metų vaiką. Dėl šių priežasčių teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą 2 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalis), įpareigojant visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamasis T. T. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka nuo 2015-11-03, 14 val. iki 2015-11-04, 13.50 val. (b. l. 65-66, 85). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

T. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 155 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas nukentėjusiojo paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo ir teismo metu, kaltinamasis dėl pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad T. T. pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą. Nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosios R. P. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 325 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. P. patikslino ieškinį, nurodė, kad už dviratį mokėjo 144,52 Eur, dviračio nusidėvėjimą vertina 50 Eur. Prašo iš dviračio kainos atimti nusidėvėjimą, bet priskaičiuoti 100 Eur, už kuriuos buvo pirktos ir pakeistos padangos (nurodė, kad šias išlaidas patvirtinančių duomenų pateikti negali), bei 25 Eur, t. y. sugadinto užrakto kainą. Kaltinamasis T. T. pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad T. T. pagrobė svetimą R. P. priklausantį turtą. Kaltinamojo nusikalstama veika R. P. buvo padaryta turtinė žala. Byloje surinktais įrodymais patvirtinta, kad už dviratį 2013-06-15 buvo sumokėta 144,52 Eur (b. l. 17). Nukentėjusioji dviračio nusidėvėjimą įvertino 50 Eur nurodė, kad 25 Eur kainavo užraktas. Kad R. P. dviratis buvo prirakintas nurodė ir nukentėjusysis V. D. bei pats T. T., teigęs, kad dviračius pavogė, nuplėšęs spyneles. Duomenų, kad už 100 Eur buvo pirktos ir pakeistos dviračio padangos nukentėjusioji nepateikė, todėl teismas laiko, kad įrodyta, jog T. T. nusikaltimu R. P. padaryta 119,52 Eur turtinės žala, kuri priteistina iš kaltinamojo.

T. T. pripažintas kaltu padaręs BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, todėl privalo nukentėjusiajai atlyginti ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pavogtas dviratis, kuriuo nukentėjusioji naudojosi kaip susisiekimo priemone, važinėjo į darbą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų. Vertinant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į įstatymų leidėjo nustatytų kriterijų visumą, taip pat ir T. T. turtinę padėtį, o būtent kad jis ketina dirbti (pateikė duomenis, kad yra pateikęs prašymą VMI įregistruoti jį į mokesčių mokėtojų registrą), yra sveikas, jauno amžiaus, turi finansinių įsipareigojimų, šeimoje auga mažametis vaikas, V. T. skirta piniginė socialinė parama nepasiturintiems. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajai R. P. priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-03, 14 val. iki 2015-11-04, 13.50 val. (viena diena).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam T. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. D. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš T. T. 155 Eur (šimta penkiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios R. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš T. T. 119,52 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 52 euro centus) turtinės žalos ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.