- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- A2.9.-23-487/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-05563-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Nukentėjusysis
- G. B., D. E. K.
- Pažeidėjas
- M. G.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rimantei Vaitavičiūtei
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokato padėjėjai R. V., I. R.
teismo posėdyje išnagrinėjus M. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181 str. 1d. dėl to, kad nepilnamečiai vaikai P. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-10-17d. apie 20.45 val. ir 2010-10-23 apie 20.30 val. bute triukšmavo, bėgiojo, šokinėjo, stumdė daiktus, lakstė, kas kaimynams neleido ramiai ilsėtis, tuo savo veiksmais M. G. nepanaudojo tėvų valdžios vaikų atžvilgiu, nemokydamas ir neauklėdamas vaikų elgtis tinkamai.
Teismo pripažintas nukentėjusiuoju G. B. paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Virš jo buto gyvena M. G. su šeima. Iš šio buto nuolat sklinda triukšmas, kuris tęsiasi kiekvieną dieną iki 23 valandos. Triukšmas - tai begiojimas, šokinėjimas, daiktų stumdymas, kurį, sprendžiant pagal garsus, kelia ne tik M. G. vaikai, bet ir suaugusieji. Šis triukšmas viršija normalų, yra nuolat stipriai girdimas jų bute, veikia psichiškai ir neleidžia jam normaliai ilsėtis. Jis bandė kreiptis į kaimyną, sakė, kad jo bute labai smarkiai girdisi triukšmas, tačiau pastarasis atsakė, kad jis negali vaikų priklijuoti. Policijos kvietimas irgi neduoda rezultatų, kadangi po jų išvažiavimo triukšmas ne tik nenutyla, bet ir dar labiau suintensyvėja. Dėl protokole nurodytų dienų jis nieko kito negali pasakyti, kadangi tomis dienomis buvo toks pat stiprus triukšmas, kaip kad būna kiekvieną dieną. Net ir nagrinėjant bylą teisme, situacija nepagerėjo, kadangi susidarė įspūdis, kad kaimynai dar labiau sustiprino triukšmą, taip galimai reaguodami į jo rašomus skundus. Jis daug kartų kreipėsi į policiją, tačiau visais atvejais gaudavo atsakymą, kad M. G. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.
Teismo pripažinta nukentėjusiąja D. E. Karvelienė paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Virš jos buto yra du butai, viename iš jų gyvena M. G. su šeima. Pas M. G. bute nuolat būna triukšmas, kuris tęsiasi nuo 8 val. iki 11-12 val. ir vakare iki 22-23 val. Triukšmas pasireiškia tuo, kad girdisi vaikų lakstymas, bėgiojimas, žaidimai su žaislais, kartais susidaro įspūdis, kad kas nors specialiai daužo. Iš kito buto taip pat girdisi triukšmas. 2010m. spalio mėnesį, kiek ji prisimena, triukšmas sklido iš abiejų butų. Į M. G. ji nesikreipė, nes galvojo, kad tas triukšmas sklinda iš kito (duomenys neskelbtini) buto. Kadangi triukšmauja vaikai, ji mano, kad M. G. jų neauklėjo. Kad gali būti ir kitaip, ji pajuto po teismo posėdžio, nes maždaug dvi savaites triukšmas yra smarkiai sumažėjęs.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Protokole nurodytu laiku 2010-10-17 apie 20.45 val. jo vaikai P. ir dvynukai sūnūs G. ir K. netriukšmavo, nes buvo ruošiami maudytis, kai atvyko policijos pareigūnai, jie jau buvo maudomi. 2010-10-23 vakare, kai atvyko policijos pareigūnai, jis net nebuvo namuose. Jo vaikai yra normalūs vaikai, dieną jie yra ugdomi lopšelyje darželyje “ (duomenys neskelbtini)”, po jo dar lanko muzikos mokyklą. Grįžę į namus, juose žaidžia normaliai, nėra hiperaktyvūs, su sportiniu inventoriumi nežaidžia, baldų nestumdo. Reaguodami į kaimynų nusiskundimus, jie vaikų žaidimo vietoje patiesė kilimus, paklijavo baldų atramas, apauna juos kojinytėmis. Jis tinkamai vykdo pareigą auklėti vaikus, drausminti juos, kad nežaistų aktyvių žaidimų, tačiau jis negali apriboti jiems galimybės judėti bute.
Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal LR ATPK 181 str.1d. M. G. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str.1d.1p.).
Liudytoju apklaustas G. J. paaiškino, kad jis policijos patrulis, budėdamas kartu su kolega E. S., vyko į iškvietimą dėl triukšmo Jonažolių g. Kadangi į iškvietimus vyksta dažnai, smulkiau įvykio aplinkybių neprisimena, prašo remtis surašytu tarnybiniu pranešimu. G. J. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2010-10-17 apie 20.45 val. nuvykus pagal iškvietimą, į juos kreipėsi G. B. iš 108-to buto, jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bute nuolat bėgioja vaikai, stumdo baldus, taip triukšmaudami, neduoda jo šeimai ilsėtis, tai patvirtino D. E. Karvelienė iš (duomenys neskelbtini) buto. (duomenys neskelbtini) bute girdėjosi, kaip (duomenys neskelbtini) bute vaikšto ir laksto vaikai. Užėjus į (duomenys neskelbtini) butą, M. G. paaiškino, kad su kaimynu nuolat kyla konfliktai dėl triukšmo.
Liudytoju apklaustas E. S. paaiškino, kad jis, kaip policijos patrulis, kartu su kolega G. J. vyko pagal iškvietimą į Jonažolių g. dėl triukšmo. Nuvykus, buvo nuėję į asmens, kvietusio policijos pareigūnus, butą ir jame jokio triukšmo iš viršuje esančio buto nesigirdėjo. Jei būtų buvęs triukšmas - jis būtų prisiminęs. Vaikščiojimo garsų jis nelaiko triukšmu. Jo kolega surašė tarnybinį pranešimą.
Liudytoju apklaustas A. S. paaiškino, kad jis, kaip policijos patrulis, vyko pagal iškvietimą į Jonažolių g. dėl triukšmo. Nuvykus, bendravo su kaimynu, kuris kvietė policijos pareigūnus, pastarasis skundėsi, kad viršutiniame bute triukšmauja vaikai, buvo jo bute, tačiau jokio triukšmo iš viršuje esančio buto nesigirdėjo. Taip pat jie lankėsi viršutiniame bute, matė vaikus, kurie žaidė, jokių garsų nesigirdėjo, buvo ramu. Jis surašė tarnybinį pranešimą. Kokią dieną tai galėjo būti, jis neprisimena, kadangi minėtu adresu dėl analogiškų nusiskundimų jis vyko gal tris kartus.
Luidytoju apklaustas R. K. paaiškino, kad jis, kaip policijos patrulis, kartu su kolega A. S. vyko pagal iškvietimą į Jonažolių g. dėl triukšmo. Nuvykus, buvo nuėję į asmens, kvietusio policijos pareigūnus, butą ir jame gal ir girdėjosi kažkoks vaikų bėgiojimas, bildesys. Tokių garsų jis nelaiko triukšmu. Jo kolega surašė tarnybinį pranešimą. Kokią dieną tai galėjo būti, jis neprisimena, kadangi minėtu adresu dėl analogiškų nusiskundimų jis vyko gal tris kartus.
Liudytoja apklausta L. L. paaiškino, kad ji, kaip Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė, nagrinėjo medžiagą dėl G. B. pareiškimo apie iš kaimyno buto sklindantį triukšmą. Minėtų pareiškimų buvo daug, M. G. yra įspėtas dėl atsakomybės pagal LR Administracinių teisės pažeidimų protokolą, daugeliu atvejų atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Aiškinantis situaciją, ji pati yra buvusi pas M. G. namuose, tačiau pažeidimų nenustatė - bute bėgiojo, lakstė vaikai.
Ji taip pat ruošė medžiagą ir rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi buvo gauti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie iš 112-to buto sklindantį trikšmą. Triukšmo lygis išmatuotas nebuvo, kadangi policijos pareigūnai neturi tokios galimybės. Ji mano, kad M. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str.1d., sudėtis, kadangi jis, kaip tėvas, turi pareigą auklėti vaikus, skirti jiems dėmesio, su jais bendrauti ir aiškinti.
Liudytoja apklausta G. B. paaiškino, kad ji gyvena kartu su G. B. adresu (duomenys neskelbtini). Jų bute neįmanoma normaliai ilsėtis, kadangi iš viršuje esančio buto, kuriame gyvena M. G. šeima, nuolat kiekvieną visą dieną sklinda triukšmas, kuris ypač suintensyvėja 18-23 valandomis, intensyvus triukšmas būna savaitgaliais. Triukšmas - tai daužymo, daiktų ridenimo, baldų tampymo ir pan. garsai, sprendžiant pagal atskirus garsus, gali būti ne vien vaikų keliamas triukšmas, kartais daužoma, trepsima piktybiškai dėl jų pareiškimų į policiją. Ji mano, kad M. G. nedrausmina savo vaikų, kad jie netriukšmautų, vaikai guldomi miegoti 23 valandą. Tiek ji, tiek G. B. bandė kreiptis į kaimyną dėl šios problemos, tačiau tai nedavė rezultatų.
Liudytoja apklausta R. S. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis G. B. gyvena tame pačiame aukšte, per vieną butą nuo jos. Virš jos yra (duomenys neskelbtini) butas, kuriame gyvena vienas vaikas, jos bute taip pat girdimas triukšmas iš šio buto. Kažkuriuo metu pas ją buvo atėjęs apylinkės įgaliotinis ir klausė, ar pas ją girdimas triukšmas. Jai atsakius, kad triukšmas yra, klaidingai buvo nurodyta, kad triukšmas sklinda iš (duomenys neskelbtini) buto, kur gyvena G., nors jis iš ten jai negali sklisti, jų butai niekaip nesusiena.
Liudytoja apklausta I. K. paaiškino, kad ji pati gyvena name, kuriame gyvena ir B. bei G. Ji šeimomis bendrauja su G., yra buvusi jų namuose, todėl jai yra žinoma, kad sportinio inventoriaus, kamuolio pas juos nėra, vaikai yra auklėjami tinkamai, 21 val. guldomi miegoti. Minimame name yra prasta garso izoliacija, kadangi ji savo bute taip pat girdi kitų kaimynų keliamus garsus, triukšmus, šuns lojimą, bėgiojimą. 2010-10-17 buvo jos vyro gimtadienis, todėl ji prisimena, kad siuntė savo vaiką pas G. kažko pasiskolinti, jis grįžęs pasakė, kad jie tvarkosi, jiems buvo eilinis vakaras.
Liudytoja apklausta Z. S. paaiškino, kad ji yra M. G. žmonos motina. Ji nuo 2008m. gruodžio mėnesio iki 2010m. rugsėjo mėnesio prižiūrėjo vaikus, nes dukra norėjo grįžti į darbą. Nuo 2010m. rugsėjo mėnesio jie pradėjo lankyti darželį. Vaikai grįžta namo apie 17-18 val., kartais ir 19 val., nes jie visi trys lanko muzikos mokyklą. Dažnai ji su vaikais pabūna iki 19-20 val., kol iš darbo grįžta tėvai, jos dukra vaikų motina yra gydytoja, ji dirba po pietų. Vaikai yra tinkamai auklėjami ir prižiūrimi, ugdomi, vedami į lauką, taip pat savaitgaliais vedami į čiuožyklą, mišką, į teatrus, koncertus.
Liudytoja apklausta G. G. paaiškino, kad ji yra M. G. žmona. Ji su vyru augina tris mažamečius, normalius, sveikus vaikus, stengiasi užtikrinti jų saugią ir gražią vaikystę, tačiau dėl kaimyno G. B. pretenzijų turi riboti jų judrumą. Dėl to jie patiesė kilimus, auna kojinytes, kad tyliau bėgiotų. Apie 21.30 val. vaikai būna lovose, jiems skaitomos pasakos. 2010-10-17 vakare vaikai judėjo namuose, skleisdami normalius garsus, vėliau ji ruošė vaikus maudyti. Kai ji su vaikais buvo vonioje, vyras atėjęs pasakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. 2010-10-23 vakare vyro nebuvo namuose, svečiuose buvo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto su vaiku, visi vaikai žaidė. Atėję policijos pareigūnai pasakė, kad triukšmauja vaikai. Vaikai neturi sportinio inventoriaus, namie jiem neleidžiama žaisti su kamuoliu, taip pat mašinyte, kuri kelia didesnį triukšmą. Namuose jie neleidžia vaikams bėgioti, triukšmauti, stengiasi, kad jie statytų iš kaladėlių, dėliotų dėliones, savaitgaliais jie stengiasi išvažiuoti iš namų, susigalvoja paramogų.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinio proceso dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti dokumentai (LR ATPK 260 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.
Administracinio teisės pažeidimo protokole M. G. suformuluota administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str.1d., sudėtis - kad jis nepanaudojo tėvų valdžios vaikų atžvilgiu, nemokydamas ir neauklėdamas vaikų elgtis tinkamai, nes 2010-10-17 apie 20.45 val. ir 2010-10-23 apie 20.30 val.M. G. nepilnamečiai vaikai triukšmavo, bėgiojo, šokinėjo, stumdė daiktus, lakstė, kas kaimynams neleido ramiai ilsėtis.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ARTPK 181 str., bylose Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad, sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, atsižvelgiant į šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. LR Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgus į tai, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos V. A. Teismo 2010 m. lapkričio mėn. 5 d. nutarimas byloje Nr. N-62-2663-10 ).
Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakymo M. G. (b.l.24), Skyrius nenustatė M. G. vaikų teisių pažeidimų, neturi informacijos apie netinkamą M. G. tėvų valdžios panaudojimą savo mažamečių vaikų atžvilgiu. Šeimoje apsilankęs Skyriaus vyriausiasis inspektorius J. K. nustatė, kad vaikų buitis yra organizuojama tinkamai, vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Skyriaus nuomone, vaikų judėjimas, žaidimai, skleidžiami garsai ar aktyvumas konkrečiu šeimos atveju neprieštarauja viešajai tvarkai, netrikdo visuomenės rimties.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus J. K. akto (b.l.25) matyti, kad J. K. bendravo su G. B., G. B., D.E.Karveliene, jie aiškino dėl kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto keliamo triukšmo, iškvieti policijos pareigūnai nustatė, kad bute girdėti vaikų balsai ir bėgiojimas.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akto (b.l.26) matyti, kad vyriausiasis specialistas J. K. patikrinimo metu nustatė, jog G. tinkamai prižiūri vaikus. Atsižvelgiant į kaimynų priekaištus, jie perorganizavo dvynių buitį, sumažino iki minimumo vaikų buvimą bute, veda į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, per išeigines daugiau būna lauke, pramogauja.
Iš K. G. ir G. G. bei P. G. charakteristikų (b.l.27-28) matyti, kad tėvai aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme, domisi kasdienine vaikų veikla.
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK Lazdynų policijos nuovados pateiktos medžiagos (b.l.34-90) matyti, kad 2010-07-09, 2010-10-13, 2010-12-29 nutarimais nepradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal G. B. skundus dėl triukšmo bute adresu (duomenys neskelbtini), kadangi atvykę policijos pareigūnai triukšmo neužfiksavo.
Policijos pareigūnai G. J., E. S., A. S., R. K., vykę į iškvietimus 2010-10-17 ir 2010-10-23, apklausti teismo posėdyje, nurodė, kad buvo girdimi vaikų balsai ir bėgiojimas, tačiau to jie nelaiko triukšmu. Triukšmo lygis neišmatuotas, jo šaltinis nenustatytas. Nukentėjusiųjų nurodyti duomenys dėl triukšmo, kuris trukdo jiems ilsėtis, prieštaringi. G. B. nurodė, kad tokio paties intensyvumo triukšmas yra kiekvieną dieną visos dienos metu iki 22-23 val., jis teigė, kad pagal atskirų garsų pobūdį gali spręsti, kad triukšmą kelia ne tik vaikai, niekas neapsikeitė ir po to, kai M. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir bylą pradėjus nagrinėti teismo posėdyje. Gi nukentėjusioji D.E.K., teigdama, kad jai trukdantis triukšmas sklinda tiek iš M. G. buto, tiek iš kito buto, kuris yra virš jos buto, nurodė, kad po įvykusio teismo posėdžio apie dvi savaites triukšmas yra nurimęs.
Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta patikimų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių M. G. kaltę. Esant aukščiau paminėtiems prieštaravimams, kurių teismas dėl objektyvių priežasčių negalėjo pašalinti, o pačiam M. G. kategoriškai neigiant pažeidimo faktą, teismui kyla abejonės, jų nėra galimybės patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, kuriuos teismas galėtų patikrinti. Visi neaiškumai traktuojami administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamo asmens naudai, teismas remiasi teisės principu, kad prielaidomis bei tikėtinomis išvadomis, abejonėmis ar dviprasmiškais samprotavimais negalima grįsti kaltinimo ir todėl iškilusias abejones traktuoja asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – M. G. naudai.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas negali, pasiremdamas objektyviais įrodymais, konstatuoti, jog M. G. veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str.1d., įvykis, dėl kurio jam yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir sudėtis. Todėl administracinė byla M. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 181 str. 1d. M. G. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas gali būti per 10 dienų skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.