Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-87-531/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
AN2-87-531/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00092-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-87-531/2021
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00092-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. M. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 75 Eur bauda, už tai, kad 2020 m. gruodžio 7 d., 13 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodama antrąja eismo juosta, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kad praleistų vairuotojui iš dešinės pusės, stovinčios ir laukiančios galimybės įžengti pėsčiosios, kai pirmoje eismo juostoje jau buvo sustojęs praleisti pėsčiosios kitas automobilis. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 31 punktą. Nesutikdama su šiuo nutarimu J. M. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2021 m. balandžio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria J. M. skundą atmetė. Pakeitė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinant kaltinimą ir nurodant, kad <...>, kai pirmojoje eismo juostoje kitas automobilis sulėtino greitį praleisti pėsčiosios. Taip pat papildė nuoroda į kitą teisės normą nurodant, kad J. M. pažeidė ne tik KET 31, bet ir 30 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

3. J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir formaliai įvertino jos veiksmus, pilnai ir objektyviai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, tinkamai nesivadovavo teismų suformuota praktika tokio pobūdžio administracinėse bylose, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Tuo padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisingo nutarimo priėmimui. Teigia, kad buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Pažymi, kad šiuo atveju nebuvo surinkti įrodymai, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nebuvo atliktas visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių tyrimas, o pagrindiniai įrodymai buvo fotonuotraukos ir suinteresuotų administracinės bylos baigtimi policijos pareigūnų, praktiškai vienos pareigūnės, paaiškinimai, kurie prieštaravo fotonuotraukoms. Paaiškina, kad priartėjusi prie pėsčiųjų perėjos ji sulėtino greitį ir sustojo, o krovininis automobilis buvo pirmoje juostoje ir judėjo, nes kaip matyti iš nuotraukos Nr. (duomenys neskelbtini), jis nebuvo privažiavęs kairėje kelio pusėje esančio stulpo su kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“, o nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai matyti, kad krovininis automobilis yra sustojęs toliau, už stulpo, ir pėsčioji eina per pėsčiųjų perėją. Nuotraukos darytos iš tos pačios vietos ir to paties kampo, todėl jos nekelia abejonių dėl transporto priemonių judėjimo ir padėties. Kadangi perėjoje nebuvo pėsčiojo, todėl ji ir pradėjo važiuoti toliau. Juo labiau, kad pėsčioji nėjo ir pamojo ranka, duodama suprasti, kad ji važiuotų, kas gatvėse pasitaiko gana dažnai. Kadangi tai truko tik akimirką, policijos pareigūnė to galėjo ir neužfiksuoti. Iš fotonuotraukų neįmanoma pastebėti, kad pėsčioji moja dešine ranka, nes kaip matyti, policijos pareigūnai buvo iš galo ir jie matė tik pėsčiosios kairės pusės šoną, ranką, o pėsčiosios priekio nesimato. Ji pėsčiąją matė iš priekio. Toliau iš nuotraukų matyti, kad privažiavęs arčiau pėsčiųjų perėjos sustojo (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis, o tai ne kas kita kaip mokomasis automobilis. Kaip visiems žinoma, mokomojo automobilio vairuotojas, tikrai nevažiuoja kol prie pėsčiųjų perėjos stovi pėsčiasis, nors jis ir moja ranka, ragindamas važiuoti ar net neketina eiti, nes ruošiantis vairavimo egzaminui, jis žino, kad vairavimo egzamino metu tai būtų kritinė klaida. Ji įsitikinusi, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nuvažiavo toliau, todėl galima pagrįstai konstatuoti, jog ji KET punktų nepažeidė, kadangi sulėtino greitį bei sustojo (kas matyti pirmoje fotonuotraukoje), o perėjoje nebuvo pėsčiojo. Visos transporto priemonės judėjo tiek jos juostoje, tiek priešpriešiais kitoje juostoje. Nei vienai transporto priemonei galima pėsčioji nesudarė kliūčių. Pabrėžia, kad pėsčiojo nebuvo perėjoje patvirtina ir pati vienintelė fotoaparatu fiksavusi pareigūnė A. B., kuri tiek teismui, tiek į jos užduotą klausimą pakartojo, jog pėsčioji stovėjo ant šaligatvio, o ne pėsčiųjų perėjoje. Liudytojas Ž. Ž. nefiksavo pažeidimo, tik buvo kartu su pareigūne A. B., nurodė, kad pėsčioji buvo ant šaligatvio. Pareigūnė J. P. nebuvo įvykio vietoje ir parodė, kad gavusi nuotraukas, be buvusių įvykio vietoje pareigūnų paaiškinimų, surašė jai pažeidimo protokolą su nurodymu sumokėti 30 Eur baudą. O ar transporto priemonės judėjo ar ne, ir kokį tiksliai KET punktą ji galimai pažeidė, nesigilino. Policijos atstovas Ž. M. nebuvo įvykio vietoje ir parodė, kad automobilis antroje juostoje juda ir daugiau nieko pasakyti negalėjo. Nutarimą surašęs pareigūnas E. K. nebuvo įvykio vietoje ir kviečiamas kaip atstovas į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti be atstovo. Kas jau pirmojo teismo posėdžio metu kėlė abejonių, pareigūno nenoru duoti parodymus, kaip surašiusio pažeidimo nutarimą vien iš netikslių fotonuotraukų. Mano, kad liudytojų parodymai yra nepatikimi, kadangi jie įvykio aplinkybes nurodo skirtingai, bei nurodo, kad pėsčioji nebuvo pėsčiųjų perėjoje, ir iš jų parodymų nėra matyti, kokį pavojų ji sukėlė pėsčiajai. Pagrindinė liudytoja, situaciją fiksavusi fotoaparatu, patikslino, jog pėsčioji buvo ant šaligatvio, iš ko matyti, kad ji nekėlė pavojaus bei atsižvelgdama į žmogišką faktorių, bei pėsčiosios mostą ranka, nuvažiavo toliau. Policijos pareigūnės padarytos nuotraukos nepatvirtina administracinio nusižengimo sudėties buvimo jos veiksmuose bei jos kaltės ir galimų KET pažeidimų, nes pėsčioji nebuvo pėsčiųjų perėjoje. Panevėžio apylinkės teismo posėdžio metu darytame garso įraše yra užfiksuota, kaip pareigūnai nurodo, kad pėsčioji buvo ant šaligatvio, o ne pėsčiųjų perėjoje. Ir kaip kiti liudytojai abejotinai (netiksliai prisimindami) pasakoja įvykio aplinkybes. To teismas nutartyje neužfiksavo. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nustatyta ir apklausta pėsčioji, taip pat neapklaustas sunkvežimio vairuotojas, kurio adresas ant durelių aiškiai matyti, kurie galėtų patvirtinti jos minimas aplinkybes. Nei policijos pareigūnai, nei teismas neįrodė, kad ji pažeidimą padarė tyčia. Ji nuo pat pažeidimo protokolo gavimo neneigė vykusi per minimą įvykio vietą ir matė pėsčiąją ir sulėtinus prie perėjos, pėsčiajai pamojus važiavo toliau. Pėsčioji nebuvo perėjoje ir per ją nėjo, ji nesukėlė jai pavojaus, tuo labiau kitų pėsčiųjų nebuvo, kuriuos ji būtų ignoravusi ir tyčia – chuliganiškai važiavusi per pėsčiųjų perėją. Taip pat pažeidimo nepadarė ir dėl neatsargumo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas paviršutiniškai, nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas policijos pareigūnų nurodytoms aplinkybėms, nepatikrindamas jos, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nurodomos versijos objektyvių byloje esančių duomenų kontekste. Mano, kad šioje byloje visi neaiškumai yra traktuojami administracinį procesą pradėjusiai policijos naudai, nors ir nebuvo pateikta jokių jos kaltės įrodymų, apart deklaratyvių paaiškinimų, kuriuos teisme pateikė suinteresuoti bylos baigtimi policijos pareigūnai. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad ji siekia išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad tokiu atveju jei ji būtų padariusi pažeidimą, jai geriau būtų buvę sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą 30 Eur baudą, o ne didesnę – 75 Eur baudą, bei vykti į teismo posėdžius, kurie vyko du kartus, ir atsižvelgiant į atstumą bei skundų rašymą – ginčyti teisme. Tikslo išvengti atsakomybės ji neturi, KET 31 punkto tikrai nepažeidė. Teigia, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Tiek teismas, tiek policijos pareigūnė fotonuotraukoms nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę, nepalygino jų su kitais byloje galimais surinkti įrodymais ir nevertino jų atskirai. Nesutinka su papildomai jai inkriminuotu KET 30 punkto reikalavimų pažeidimu. Mano, kad buvo pažeisti nešališkumo, rungimosi, dispozityvumo principai. Tai jai sukliudė efektyviai ir veiksmingai naudotis teise į gynybą. Taigi, be to, jog nėra išsamiai atliktas tyrimas, atsirado prieštaravimai tarp pirmosios instancijos teisme nustatytų ir institucijos protokole užfiksuotų bei į jos 2021 m. sausio 27 d. nutarimą perkeltų administracinio nusižengimo aplinkybių, t. y. apylinkės teismas ir institucija jos veiksmuose įžvelgė papildomų KET punktų reikalavimų pažeidimus. Teigia, kad apylinkės teismas, negali keisti administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo turinio, nes tai pažeidžia asmens įstatymo garantuojamas procesines teises – teisę žinoti kuo yra kaltinimas, ir nuo to kaltinimo gintis.

Atsiliepimas

4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais J. M. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, kad ji padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamu atveju J. M. nuobauda buvo skirta už ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo, numatančio administracinę atsakomybę už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

8. KET 30 punkte įtvirtinama, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

9. KET 31 punktas nustato, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

10. Viso proceso metu J. M. savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo neigė. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde aiškino, kad priartėjus prie pėsčiųjų perėjos ji sulėtino greitį ir sustojo. Kadangi perėjoje nebuvo pėsčiojo, ji pradėjo važiuoti, juo labiau, kad pėsčioji nėjo ir ranka pamojo, duodama suprasti, kad ji važiuotų. Teigė, kad ji pėsčiajai pavojaus nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus ir vertina juos tik kaip jos pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

11. J. M. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos bei liudytojų A. B., K. Ž., J. P. bei Ž. M. parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad įvykio dieną vykdė neviešą patruliavimą. Ji pažeidimą fiksavo fotoaparatu, sėdėdama mašinoje. Mokomasis automobilis (duomenys neskelbtini) gatve, pirma eismo juosta važiavo lėtai link perėjos ir sustojo, o moteris, vairavusi automobilį, bei važiuodama antra eismo juosta, prieš perėją nebuvo sustojusi, ją pravažiavusi nuvažiavo, kai tuo metu pėsčioji stovėjo ant šaligatvio ir laukė galimybės įžengti į perėją. Jeigu ji būtų mačiusi, kad pėsčioji automobiliui moja ranka, tai nebūtų rašiusi protokolo. Kartais pasitaiko, kad pėstieji praleidžia automobilius. Ji tokių automobilių nefotografuoja.

11.2. A. B. 2021 m. sausio 25 d. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d., dirbant ekipaže kartu su K. Ž., vykdė neviešą patruliavimą (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Patruliavimo metu išaiškinant KET pažeidimus naudojosi fotoaparatu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Stebint nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastačius nežymėtą tarnybinį policijos automobilį ir nustačius jo priekį į (duomenys neskelbtini), 13 val. 55 min., fotografavimo būdu buvo užfiksuotas KET pažeidimas, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antrąją eismo juosta nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti jam iš dešinės pusės stovėjusios ir laukusios galimybės į pėsčiųjų perėją įžengti pėsčiosios, kai tuo metu pirmoje eismo juostoje prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją jau buvo sustojęs kitas automobilis (vilkikas priklausantis (duomenys neskelbtini)). Todėl buvo pradėta administracinė teisena pagal pažeidimo faktą. Kadangi pirmoje eismo juostoje prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją buvo sustojęs automobilis praleisti iš dešinės laukiančios pėsčiosios, todėl antrąją eismo juosta ta pačia kryptimi važiavęs automobilis, vadovaujantis KET 31 privalėjo sustoti ir pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra daryti saugu, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas to nepadarė.

11.3. Liudytojas K. Ž. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad dirbant nežymėtu automobiliu, pažeidimai fiksuojami fotoaparatu. (duomenys neskelbtini) gatvėje pirmoje eismo juostoje važiavo sunkvežimis ir sustojo, o tuo momentu antroje juostoje važiavo lengvasis automobilis, kuris pravažiavo pėsčiųjų perėją, kai aiškiai matėsi, kad prie pėsčiųjų perėjos stovėjo pėstysis ir laukė galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją. Gal stabdant sunkvežimis šiek tiek iš inercijos judėjo, bet tikrai stabdė prieš pėsčiųjų perėją, tai aiškiai matėsi. Jeigu pėstysis būtų mojavęs ranka, būtų matomi judesiai, be to, ir sunkvežimis būtų nestojęs, o būtų taip pat nuvažiavęs. Jeigu pėstysis praleidžia, tai nefiksuojamas, bet automobilis vis tiek privalo sustoti. Nors nuotrauka užfiksuoja tam tikrą momentą, jis kartu su kolege taip pat žiūrėjo ir matė padarytą pažeidimą. Jie dirbo dviese, tačiau jokio gesto iš pėsčiosios nematė.

11.4. Liudytoja J. P. apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. iš (duomenys neskelbtini) tarnybos viršininko gavo medžiagą tirti šį įvykį. Įvertinusi užfiksuotą situaciją ir pridėtą pažeidimo medžiagą (fotonuotraukas), ji 2020 m. gruodžio 14 d. J. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą.

11.5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) atstovas Ž. M. apklausiamas parodė, kad išnagrinėjus nuotraukas, akivaizdžiai matosi, kad automobilis, esantis pirmoje eismo juostoje nevažiavo, nes juosta tęstinė, o kitoje nuotraukoje pėsčioji įžengusi - nuotrauka beveik tokia pati, bet judėjimas labai nežymus. O antroje juostoje automobilio judėjimas matomas aiškiai, trajektorija keičiasi ženkliai.

11.6. Į bylą yra pateiktos 4 įvykio vietoje darytos fotonuotraukos. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti krovininis automobilis pirmoje eismo juostoje, o lengvasis automobilis, vairuotas J. M. - antroje eismo juostoje. Prie perėjos yra pėsčioji, besiruošianti žengti į pėsčiųjų perėją. Nuotraukose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip pėsčioji įžengia ir eina per perėją. Vilkikas lėtai važiuoja prie perėjos ją praleisdamas, o lengvasis automobilis tiesiog nestabdydamas, pravažiuoja pėsčiųjų perėją.

11.7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad J. M. kalta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį buvo pripažinta pagrįstai. Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad ji (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 17 d., 13 val. 55 min., važiuodama antrąja eismo juosta ir matydama pirmąją eismo juosta lėtai link perėjos judantį krovininį automobilį, kuris praleidinėjo norinčią į perėją įžengti pėsčiąją, ties perėja nepristabdė ir nesustojo jos praleisti. Priešingai nei nurodo apeliantė, tokie jos veiksmai neabejotinai sukėlė pavojų pėsčiosios sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja surinktų įrodymų patikimumu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad apklausti policijos pareigūnai turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ir norėjo pakenkti J. M.. Pažeidimų nustatymas ir tyrimas yra jų tarnybinė pareiga ir tinkamas pareigų vykdymas negali būti vertinamas, kaip šališkumas konkretaus eismo dalyvio atžvilgiu. Vien tik tai, kad A. B. ir K. Ž. nurodė, kad sunkvežimis buvo prie perėjos sustojęs, nors kaip teisingai buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teismo, jis tik sulėtino greitį praleisti pėsčiosios, nesudaro pagrindo atmesti jų parodymus ir laikyti juos melagingais. Sprendžiant dėl J. M. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės. Be kita ko, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje jai pareikštą kaltinimą patikslino.

11. Kaip teisingai nurodyta J. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei policijos nutarime, ji aukščiau aptartais savo veiksmais pažeidė KET 31 punkto reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 27 d. nutarimo teisėtumo, nustatė, jog J. M. taip pat pažeidė ir KET 30 punktą, ir šia teisės norma papildė skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo apylinkės teismas pablogino J. M. padėtį, kas šiuo atveju negalėjo būti daroma. Šiuo atveju galioja bendra taisyklė - kuomet procesas yra tęsiamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens iniciatyva, jo padėtis negali būti bloginama. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad procesas apylinkės teisme vyko būtent J. M. iniciatyva, pagal jos pateiktą skundą, todėl nepapildžius protokolo jai negalėjo būti reiškiami jokie papildomi kaltinimai kitais KET pažeidimais, nepaisant to, kad proceso metu ji buvo įspėta apie tokį kaltinimo papildymą. Ši nuostata, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnyje, šiuo atveju negali būti taikoma, nes ANK numato procesinę galimybę ištaisyti protokolo trūkumus ar jį papildyti. Esant šiai aplinkybei, ši skundžiamo nutarimo dalis naikintina.

12. Kaip minėta, J. M. ginčydama savo kaltę nurodė, kad pėsčioji per perėją nėjo ir ranka jai pamojo, taip duodama suprasti, kad ji važiuotų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį jos teiginį, kaip netinkamą argumentą. Nei vienas iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų (A. B. ir K. Ž.) nematė šio J. M. nurodomo pėsčiosios gesto. Priešingai, abu policijos pareigūnai patvirtino, kad pėsčioji laukė momento, kada galės įžengti į pėsčiųjų perėją. Minėtos aplinkybės nepatvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, jose joks pėsčiosios rankos mostas nėra užfiksuotas. Iš jų matyti tik, kaip pėsčioji ruošiasi įžengti, žengia ir eina per pėsčiųjų perėją.

13. J. M. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolą jai surašė įvykio vietoje nebuvusi pareigūnė J. P., remdamasi tik fotonuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra laikytina procesiniu pažeidimu. Visų pirma, kaip matyti iš J. P. duotų parodymų, protokolą ji surašinėjo (duomenys neskelbtini) tarnybos viršininko nurodymu. Antra, administracinio nusižengimo protokolas visuomet yra surašomas remiantis tik pirminiais duomenimis, šiuo atveju - fotonuotraukomis. Pažymėtina, kad tik surašant nutarimą, yra išsamiai ištiriami visi bylos duomenys, kas nagrinėjamoje situacijoje ir buvo padaryta, įvertinus ne tik fotonuotraukas bet ir įvykio vietoje buvusios policijos pareigūnės A. B. tarnybinį pranešimą, J. M. paaiškinimus. Be kita ko, vien tik tai, kad minėtą nutarimą surašė policijos pareigūnas, taipogi nebuvęs įvykio vietoje, nesudaro pagrindo jo pripažinti neteisėtu.

14. Apeliantė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas Ž. M. taip pat nebuvo įvykio vietoje. Bylos duomenimis, jis teisme atstovavo Panevėžio apskrities policijos vyriausiojo policijos komisariato interesus ir apklausiamas tik pakomentavo byloje esančias fotonuotraukas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiais jo paaiškinimais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

15. J. M. teigimu, šiuo atveju nebuvo ištirti visi reikiami įrodymai, t. y. neapklausta pėsčioji, sunkvežimio vairuotojas, taip pat nutarimą surašęs policijos pareigūnas. Pabrėžtina, jog įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų rinkimas ir tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl J. M. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, ši išvada pasikeistų. Be to, teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas.

16. ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. M. buvo skirta 75 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, tai, kad nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių J. M. atsakomybę aplinkybių, konstatuoja, kad jai paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį, kuria pakeistas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), jį papildant nuoroda į Kelių eismo taisyklių 30 punktą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas