Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J. R. ir R. Š. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl įsakymų dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymų Nr. 1P-2524 ir Nr. 1P-3535, kuriais pareiškėjams nustatytas pareiginės algos koeficientas – 8,4, teisėtumo ir pagrįstumo bei darbo užmokesčio nepriemokos ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. J. R. Lietuvos muitinėje pradėjo dirbti 1991 m. spalio 21 d. (2 t. b. l. 191). Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2002 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 366-K „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2002 m. spalio 14 d. pareiškėjai laimėjus atranką ji buvo skirta į Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus viršininko pareigas (III rango pareiginis laipsnis, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 13, pareiginės algos koeficientas 6,3) (3 t. b. l. 91). Vėliau, vykdant Vilniaus apygardos administracinis teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kai Vilniaus teritorinėje muitinėje vienos pareigybės buvo naikinamos, o kitos įsteigiamos, todėl nuo 2004 m. kovo 1 d. pareiškėjai pavesta tęsti tarnybą to paties skyriaus viršininko pareigose (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14) (3 t. b. l. 102). Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1P-327K pareiškėjai suteiktas II rango pareiginis laipsnis (3 t. b. l. 95). Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 1P-17K pareiškėjai suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (2 t. b. l. 75), Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-57K pareiškėjai suteikta antra kvalifikacinė kategorija (2 t. b. l. 86). Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. lP-690k „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ pareiškėja nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelta į Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus „Savanorių“ krovinių posto viršininko pareigas (II rango pareiginis laipsnis, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14, pareiginės algos koeficientas 6,86) (2 t. b. l. 198). Nuo 2015 m. birželio 2 d. pareiškėja pareigas atliko vadovaudamasi Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymu, 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14). Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymu Nr. 1P-3535 pareiškėjai suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardytas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, nustatyti pareiginės algos koeficientas 8,40 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį (3 t. b. l. 158).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas R. Š. nuo 1991 m. sausio 9 d. pradėjo eiti Vilniaus muitinės inspektoriaus pareigas (3 t. b. l. 45). Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. lP-474k „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ pareiškėjui laimėjus konkursą jis nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. buvo paskirtas į Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto viršininko pareigas (II rango pareiginis laipsnis, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14, pareiginės algos koeficientas 7) (1 t. b. l. 171). Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1P-98k nuo 2010 m. kovo 1 d. pareiškėjo pareigų atlikimo vieta buvo nustatyta Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste (2 t. b. l. 158). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. įsakymu Nr. 1P(V)-137 nuo 2012 m. gegužės 7 d. pareiškėjo pareigų atlikimo vieta buvo nustatyta Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste (2 t. b. l. 175). 2014 m. vasario 21 d. pareiškėjui suteikta trečia kvalifikacinė kategorija. Nuo 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjas pareigas atliko 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1P(V)-190 nuo 2016 m. gegužės 27 d. pareiškėjo pareigų atlikimo vieta nustatyta Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ (1 t., b. l. 196). Muitinės departamento 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1P-94 pareiškėjui suteikta antra kvalifikacinė kategorija (2 t. b. l. 2). Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymu Nr. 1P-2524 pareiškėjui suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, nustatyti pareiginės algos koeficientas 8,40 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį (2 t. b. l. 12).

Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas turėjo nustatyti jų pareiginės algos koeficientą – 9,36, t. y. pagal 15 pareigybės kategoriją, šios pareigybės kategorijai nustatytas algos koeficientas – 7,8. Pareiškėjų teigimu, 2017 m. sausio 30 d. įsakymu jiems turėjo būti taikomas A15 pareiginei kategorijai priskirtas atlyginimo koeficientas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, reguliavęs muitinės sistemoje dirbančių asmenų teises ir pareigas, neteko galios 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1389 (nuo 2019 m. sausio 1 d.; TAR, 2018, Nr. 2018-12058).

Svarbios bylai aplinkybės yra tos, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1P(V)-190 nuo 2016 m. gegužės 27 d. pareiškėjo R. Š. pareigų atlikimo vieta nustatyta Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“, o pareiškėja V. J. R. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. lP-690k „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelta į Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus „Savanorių“ krovinių posto viršininko pareigas. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus teritorinės muitinės „Žirmūnų“ ir „Savanorių“ krovinių postų statusas, atsižvelgus į Statuto pakeitimus, būtų pasikeitęs ir tai galėtų lemti ir pareiškėjų statusą. Be to, jei pareiškėjai nesutiko būti perkelti į šiuos postus, turėjo teisę įsakymus skųsti.

Pareiškėjų pareiginė alga nustatyta pagal Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalimi, pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiškėjų pareigos Vilniaus teritorinėje muitinėje priskiriamos II įstaigų grupei. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio ir atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas.

Ginčijamais įsakymais pareiškėjams buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 8,40. Teismas neturi teisinio pagrindo abejoti, kad pareiškėjų pareiginė alga apskaičiuota tinkamai ir nustatytas pareiginės algos dydis atitinka teisinį reglamentavimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su prašymu juos perkelti į A lygio 15 kategoriją. Teismo posėdyje atsakovo atstovė pabrėžė, kad postų viršininkų pareigybių aprašymai 2015 m. ir 2017 m. buvo identiški, tik buvo nustatytos skirtingos pareigybių kategorijos, t. y. 14 ir 15. Atsakovas teigė, kad postuose darbo krūvis skyrėsi reikšmingai ir tai lėmė, kad atsakovas nustatė skirtingas kategorijas postų viršininkų pareigybėms.

Pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, jog jų pareigybėms – „Žirmūnų“ ir „Savanorių“ krovinių postų viršininkai – buvo priskirta 15 kategorijai. Tokių duomenų nėra ir byloje. Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 15 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjo R. Š., kaip Vilniaus teritorinės muitinės viršininko, atliekančio pareigas krovinių poste „Žirmūnai“, tarnybinė veikla įvertinta gerai (2 t. b. l. 6–7), 2018 m. gruodžio 11 (14) d. pareiškėjo R. Š., kaip Vilniaus teritorinės muitinės viršininko, atliekančio pareigas krovinių poste „Žirmūnai“, veikla įvertinta taip pat gerai (2 t. b. l. 10–11). 2017 m. gruodžio 15 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjos V.-J. R., kaip Vilniaus teritorinės muitinės viršininkės, atliekančios pareigas krovinių poste „Savanoriai“, tarnybinė veikla įvertinta gerai (3 t. b. l. 150–151), 2018 m. gruodžio 14 d. pareiškėjos V.-J. R., kaip Vilniaus teritorinės muitinės viršininkės, atliekančios pareigas krovinių poste „Savanoriai“, veikla įvertinta taip pat gerai (3 t. b. l. 156–157).

Pagal Muitinės įstatymo 15 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius, kurį skiria ir atleidžia finansų ministras. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius: 1) vadovauja Muitinės departamentui ir užtikrina muitinės uždavinių įgyvendinimą; 2) priima teisės aktus, įskaitant ir šiame įstatyme Muitinės departamento kompetencijai nustatytus priimti teisės aktus; 3) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, kitų užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis; 4) suderinęs su finansų ministru, tvirtina Muitinės departamento administracijos struktūrą; 5) tvirtina teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų administracijos struktūrą; 6) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius Muitinės departamento vardu; 7) panaikina teisės aktams prieštaraujančius muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimus; 8) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir naudojasi teisės aktuose numatytomis teisėmis.

Pažymėtina, kad įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę, kuri apima ir viešojo administravimo subjektui įstatymais pavestų uždavinių ir funkcijų paskirstymą tarp tos įstaigos struktūrinių padalinių ir atitinkamų funkcijų priskyrimą tų padalinių valstybės tarnautojų pareigybėms tvirtinant jų aprašymus (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. vasario 23 d. nutartis Nr. A62-l 007/2011).

Taigi, pareigybės aprašymą tvirtina ir dėl konkrečios muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos sprendžia būtent Muitinės departamento generalinis direktorius. Pareiškėjai dirbo krovinių postuose, kuriuose dėl darbo pobūdžio ir specifikos, pareigybei nustatyta 14 kategorija. Situaciją be kitų vertinamųjų kriterijų lėmė ir Vilniaus teritorinės muitinės postuose nevienodas darbo krūvis, kurį patvirtina byloje esanti viešai prieinama Lietuvos Respublikos muitinės 2016 metų postų veiklos apžvalga (4 t. b. l. 31–76) ir kuria, be kita ko, vadovautasi priimant 2017 m. sausio 30 d. įsakymą. Šiuo atveju Muitinės departamento generalinis direktorius turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl pareigūnų darbo vietos ir atitinkamai jų pareigybių priskyrimo tam tikrai kategorijai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas, veikdamas pagal jam suteiktą diskreciją, patvirtino pareigybių aprašymus, nustatė tarnautojų darbo vietą ir priskyrė pareigybes atitinkamoms kategorijoms.

Pareiškėjai 2017 m. sausio 30 d. įsakymo neginčijo. Jie teigė, kad remdamiesi šiuo įsakymu reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą šį įsakymą vykdyti pareiškėjų atžvilgiu.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintą pareigybės aprašymą, Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko nustatytas pareigybės lygis A, 14 kategorija. Jokių vėlesnių pareigybių aprašymų, kurie keistų jų, postų viršininkų, teisinę padėtį, byloje nėra.

Savaime ta aplinkybė, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu posto viršininko pareigybė priskirta A lygio 15 kategorijai, nepatvirtina, jog visų postų viršininkų pareigybės buvo to paties lygio. Tiek pareiškėjai, tiek ir atsakovas nurodo, kad buvo nustatytos postų viršininkų A lygio 14 ir 15 kategorijos pareigybės. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad VTĮ (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 30 d.) 7 straipsnyje įtvirtino, jog valstybės tarnautojų pareigybės buvo trijų lygių (A, B, C) ir kiekvienam iš jų buvo nustatyti atitinkamo išsilavinimo lygio bendrieji reikalavimai. Valstybės tarnautojų pareigybės buvo skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija (VTĮ 7 straipsnio 2 dalis). VTĮ, be kita ko, nustatė valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių lygius ir kategorijas (3 priedas) pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų suskirstymą į grupes (VTĮ 8 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 2 ir 3 priedai). Minėtame pareigybių sąraše buvo atskirai išskirtos statutinių valstybės tarnautojų, kurių tarnybinę veiklą reglamentuoja įstatymų patvirtinti statutai, suvienodintos pareigybės. VTĮ 8 straipsnio 7 dalis reglamentavo, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis ir Metodika. Pagal Metodikos nuostatas (5 punktas) aprašant pareigybę apibrėžiama jos paskirtis, nustatomos bendrosios ir/ar specialiosios veiklos sritys, pareigybei priskiriamos funkcijos, pavaldumas, specialieji reikalavimai, nustatomas pareigybės lygis ir kategorija. Pagal Statutinių valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų vertinimo kriterijus statutinių valstybės tarnautojų pareigybės buvo vertinamos atsižvelgiant į pareigybių vertinimo kriterijus (tarnybinės veiklos atlikimo savarankiškumo, sudėtingumo, tarnybinių ryšių, bendradarbiavimo ir bendravimo, darbo vietos ir tarnybos sąlygų).

Atsakovas paaiškino, kodėl būtent Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymą, patvirtintą 2013 m. kovo 14 d. įsakymu, priskyrė A lygio 15 kategorijai ir tai lėmė, kad minėtas postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame vyravo didžiausias darbo krūvis ir sudėtingumas, ką patvirtina byloje esanti ir aukščiau minėta viešai prieinama Lietuvos Respublikos muitinės 2016 metų postų veiklos apžvalga (4 t. b. l. 31–76). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo argumentais ir duomenimis. Pareiškėjai šių atsakovo argumentų ir duomenų nepaneigė.

Būtent atsakovas, siekdamas užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą, turi teisę užtikrinti tinkamą muitinei priskirtų uždavinių įvykdymą ir spręsti pareigybių aprašymų tvirtinimo klausimą pagal suteiktą kompetenciją, analizuodamas konkrečią situaciją postuose, vertindamas veiklos sudėtingumą, krūvį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas įvertino konkretaus struktūrinio padalinio (posto) uždavinių ir funkcijų sudėtingumą, darbų krūvį. Pareiškėjai ir patys nenurodė, kad visuose postuose vienodas darbo krūvis ar atliekamos tokios pačios užduotys. Taigi, atsakovas turėjo teisę vertinti individualiai skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir atliekamas funkcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjų teiginiai, jog atsakovas jų atžvilgiu turėjo įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą yra teisiškai nepagrįsti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, jei atsakovas, kaip teigia pareiškėjai, neteisėtai nevykdė 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, tai turėjo patys kreiptis į pastarąjį su prašymu jį vykdyti. Byloje tokių duomenų taip pat nėra. Be to, ir patys pareiškėjai turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų bei siekti užimti A lygio 15 kategorijos pareigas. Jie galėjo dalyvauti ir skelbiamuose konkursuose. Pareiškėjai nurodė, kad jie konkursuose nedalyvavo, ir tai yra kiekvieno pareigūno asmeninis pasirinkimas. Todėl tai, kad pareiškėjai nedalyvavo konkursuose, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjams nustatytas pareiginės algos koeficientas 8,4 atitinkantis pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusią A lygio 14 pareigybės kategoriją, yra teisėtas ir pagrįstas atsakovo pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti A lygio 15 pareigybės kategorijos (pagal naująją Statuto redakciją, atitinkančią 9,36 pareiginės algos koeficientą). Pareiškėjų argumentai ir pateikti duomenys nepaneigia atsakovo veiksmų teisėtumo.

Nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu buvo panaikintas 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas. Pažymėtina, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2017 m. sausio 30 d. įsakymo 2 punktu pripažino netekusiu galios būtent Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymą su visais pakeitimais ir papildymais (1 t. b. l. 22). Taigi, kaip matyti, 2017 m. sausio 30 d. įsakymu 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 1B-413 panaikintas nebuvo, kadangi kaip matyti iš 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, pastarajame nėra jokių duomenų apie 2015 m. gegužės 29 d. įsakymo keitimą ar naikinimą. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas buvo panaikintas tik tada, kai nuo 2019 metais finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymas „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“ Nr. 1B-179, kurio 2.9 papunkčiu 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios (1 t. b. l. 23).

Pareiškėjų argumentai dėl diskriminavimo taip pat nepagrįsti. Kaip nurodė atsakovas, 2017 m. sausio 30 d. įsakymo tvirtinimo metu Vilniaus teritorinės muitinės struktūroje buvo 14 postų, 14 kategorija buvo priskirta net 8 iš 14 Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybių aprašymų. Posto viršininko pareigybė galėjo būti nuo 13 iki 15 kategorijos. Taigi, būtent Muitinės departamento vadovo diskrecija, kokios pareigybės kategorijai priskirti konkretų posto viršininką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai panaikinti Įsakymo Nr. 1P-2524 2.1 punktą ir Įsakymo Nr. 1P-3535 2.1 punktą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą yra nepagrįsti, todėl atmetami. Kiti skundo reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus, priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos, priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos laikytini išvestiniais, todėl taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų V. J. R. ir R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.