- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 1-1575-240/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- L. B.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Kaltinamasis
- S. A.
nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (ankstesnis pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kauno r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. A. 2015 m. birželio 15 d., apie 20.11 val., vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas Pramonės pr. ir V. Krėvės pr. žiedinėje sankryžoje kryptimi link Partizanų g., Kaune, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, artėdamas prie sankryžoje įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš ją, kad praleistų iš kairės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį, per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją nukentėjusiąją L. B., ją partrenkė ir sužalojo, padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė padaręs nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Apie 20.00 val., važiavo iš parduotuvės, jį apakino saulė, jis nepamatė nukentėjusiosios ir ją patrenkė. Po įvykio iš karto priėjo prie jos. Nukentėjusiajai iškvietė greitąją pagalbą. Buvo prie jos, po to atėjo jos sutuoktinis, atvyko policijos pareigūnai. Ji prašė jai atlyginti žalą, bet jis neturi galimybės tai padaryti. Atlygino tik 200 Eur žalos. Klausimą dėl žalos dydžio palieka spręsti teismui. Jis yra bedarbis, išlaiko vaiką, prašo į tai atsižvelgti. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašo nukentėjusiosios.
Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė (BPK 273 str.).
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiosios L. B. (b. l. 33-35) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2015-06-15, apie 20.00 val., Kaune, Pramonės prospektu ėjo link Savanorių prospekto. Kelio važiuojamoji dalis jai buvo iš dešinės. Ketino kirsti Pramonės prospektą ir pereiti į kitą gatvės pusę. Kas vyko toliau - nepamena, kadangi eismo įvykio metu jai buvo stipriai sutrenkta galva. Pamena tik tiek, kad buvo beveik perėjusi pėsčiųjų perėją, kai buvo partrenkta automobilio, važiavusio jai iš dešinės pusės. Buvo praradusi sąmonę. Atsipeikėjo tik Kauno klinikose. Eismo įvykio metu patyrė galvos traumą, buvo nubrozdintas kūnas, dėl ko ilgai gydėsi. Taip pat atsirado psichologinių traumų, dėl eismo įvykio metu patirto streso gydėsi pas psichiatrus, Krizių centro stacionare, ilgai vartojo antidepresantus. Eismo įvykio metu patyrė turtinę bei neturtinę žalą. Draudimo bendrovė dalį žalos atlygino.
Kaltinamojo S. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios L. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 6-7); eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), fotolentele (b. l. 9), kuriuose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015 m. birželio 15 d., apie 20.11 val., Pramonės pr. ir V. Krėvės pr. žiedinėje sankryžoje kryptimi link Partizanų g., Kaune (b. l. 11-12); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada (b. l. 37-38), kurioje nurodyta, jog L. B. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo S. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, jog jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos, geranoriškai padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą (BK 59 str. 1 d.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis S. A. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė anksčiau būdamas neteistas, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, - bauda. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas yra neatsargus), į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į S. A. asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba), į tris kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 116,86 eurų turtinės ir 1700 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašydama šias sumas priteisti iš kaltinamojo ir draudimo įmonės. Nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio metu patirtų sužalojimų ant veido liko dėmės, nubrozdintos vietos jautrios orų permainoms, iki šiol kartojasi galvos skausmai, pablogėjo atmintis, po įvykio patyrė emocinę depresiją, buvo gydoma dėl psichologinių problemų, iki šiol ją vargina nerimas, sutrikęs miegas, nuotaikos pokyčiai, šiuo metu tebevartoja migdomuosius vaistus bei vaistus nervų sistemai stiprinti. Draudimo bendrovė atlygino 800 Eur neturtinės žalos. 250,71 eurų turtinę žalą sudaro išlaidos medikamentams, iš kurių draudimo bendrovė atlygino 133,85 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad draudimo įmonė atlygino dar dalį turtinės žalos, tačiau ne visą prašomą sumą, kaltinamasis atlygino 200 Eur neturtinės žalos, todėl prašo priteisti likusias turtinės ir neturtinės žalos sumas.
Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti išmokėtina 203,72 Eur suma, neatlyginant išlaidų už maisto papildus, vitaminus bei medikamentus, kurių vartojimas nėra susijęs su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, be to, išmokėjo 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Civilinis atsakovas, išsamiai išanalizavęs vaistų ir kitų medicininių priemonių būtinumą, išmokėjo 203,72 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo išmoką, todėl teismas sprendžia, kad toks turtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir teisingas. Atsižvelgiant į tai civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 579,24 Eur iki 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai L. B. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia įvykio pasekmes, teismas sprendžia, kad dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad S. A. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.
Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t. y. 5000 eurų, mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p.) Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai L. B. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš kaltininko, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš kaltininko yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.
Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.
1500 eurų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, fizinį ir dvasinį skausmą, dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, todėl visa 1500 eurų neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko ADB „Gjensidige“, t. y. civilinio atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
S. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nuteisti jį bauda 9 MGL, t. y. 338,94 Eur dydžio.
Taikyti S. A. atžvilgiu BK 64¹ str. ir paskirtąją bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 3 MGL, laikyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra bauda 6 MGL, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) dydžio.
Įpareigoti S. A. baudą per keturis mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai L. B. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.