Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LitNobiles“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AGES gaisrinės saugos paslaugos“ ieškinį atsakovei K. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas BUAB „AGES gaisrinės saugos paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės K. P. 1 326 282,47 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Pareiškėjas UAB „LitNobiles“ pateikė prašymą, kuriuo prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai atstovauja teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Būrai“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatomis, viena iš administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą, įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra netikslinga, kadangi tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Pareiškėjo, kaip ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, interesus byloje atstovauja bankroto administratorius. Pareiškėją išskirti iš kitų įmonės kreditorių vien dėl to, jog jis yra didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius ir tik jį traukti į bylą trečiuoju asmeniu, būtų neteisinga kitų kreditorių atžvilgiu, kurie turi vienodas teises bankroto byloje, nepriklausomai nuo kreditoriaus reikalavimo dydžio.

Pareiškėjas dėl nurodytos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atmestas, priimti atsisakė. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalį, atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, jeigu tai tiesiogiai numatyta CPK arba, jeigu nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju CPK nenumato, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, būtų skundžiama atskiruoju skundu (CPK 47 str.), be to, tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes procesas vyksta toliau – atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad skundžiama nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas.

Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, skundą išnagrinėti bei įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Bankroto administratorius netinkamai gina kreditorių interesus. Bankroto administratorius neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atlikti ankstesnėje byloje – neteikė informacijos dėl vykstančių teisminių ginčų, nepateikė atitinkamų procesinių dokumentų ir pan. Teisminiai ginčai žalos atlyginimo klausimu turėjo būti užbaigti bei patenkinti kreditorių pareikšti finansiniai reikalavimai, todėl neįtraukus į bylą kreditoriaus, administratorius galimai ir toliau neatliks reikiamų atlikti veiksmų. Bankroto administratorius pats nepatikrino jokių įmonės sudarytų sandorių, t. y. nevykdė savo imperatyvios pareigos patikrinti bankrutavusios bendrovės vardu sudarytus sandorius iki bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo iniciatyva ir lėšomis buvo pasamdytas auditorius ir patikrinti bankrutavusios bendrovės finansiniai dokumentai bei pateiktos išvados dėl bendrovės piniginių lėšų iššvaistymo ir pasisavinimo. Net ir po tokių išvadų pateikimo bankroto administratorius tik po pusės metų pateikė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Kreditoriai nepasitiki šiuo bankroto administratoriumi ir tai yra pareiškę, tačiau dėl to, kad bankroto bylai taikomas supaprastintas procesas kreditorių teisė keisti administratorių yra ribojama, todėl pagrindiniam kreditoriui tenka savo teises ginti pačiam bei atlikti bankroto administratoriui priskirtas pareigas. Bankroto bylose ir bylose, kuriose ieškovas yra bankrutavusi bendrovė, turi būti ginamas viešasis interesas, todėl teismas turėtų būti aktyvus ir įvertinti visas aplinkybes, išsiaiškinti ir nustatyti, kokias pasekmes sukels vienoks ar kitoks teismo sprendimas. Kreditorių interesų apsauga ir gynimas yra svarbiausias principas, kurio tinkamą įgyvendinimą teismas padėtų įgyvendinti įtraukdamas į bylą kreditorių susirinkimo pirmininką. Kreditorių susirinkimo pirmininkas bendrauja su visais kreditoriais, kiti kreditoriai netgi yra suteikę UAB „LitNobiles“ įgaliojimus atstovauti juos bankroto byloje. Apeliantas laiko, kad ekonomiškumo ir koncentruotumo principas nebus pažeistas. Įtraukimas ne tik neužvilkintų bylos, bet ir užtikrintų tinkamą kreditorių interesų apsaugą. Nuo šios bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo tiesiogiai priklauso bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimas, t. y. teismo sprendimas akivaizdžiai turės įtakos kreditoriaus teisėms, kadangi jokio kito turto, į kurį bankroto administratorius galėtų nukreipti išieškojimą, ši bendrovė neturi. Pareiškėjas turi teisę ginti savo interesus ir dalyvauti teisminiame procese, nes teismo sprendimas tiesiogiai įtakoja jo teises bei teisėtus interesus. Tuo labiau, kad teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog net nėra būtina būti bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, kad teismas galėtų įtraukti suinteresuotą asmenį į bylą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. priimta nutartis užkerta kelią trečiajam asmeniui dalyvauti byloje ir ginti savo bei kitų kreditorių teises.

Ieškovas BUAB „AGES gaisrinės sistemos paslaugos“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-2340-302/2012 yra bankrutavusi įmonė, kurią atstovauja teismo paskirtas bankroto administratorius – UAB „Būrai“, vykdantis visas ĮBĮ bei kitų teisės aktų reglamentuojamas funkcijas. Pareiškėjas yra įmonės kreditorius, kurio kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas teismo nutartimi. Šis kreditorius turi lygias teises bankroto byloje kaip ir visi kiti įmonės kreditoriai. Ieškovo ieškinį patenkinus ir iš atsakovės išieškojus prašomas priteisti pinigines sumas, piniginės lėšos būtų naudojamos ĮBĮ nustatyta tvarka kreditorių reikalavimams tenkinti pagal įstatymo nustatytą eiliškumą. Todėl pareiškėjo neįtraukimas į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu niekaip neįtakoja pareiškėjo padėties, nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų. Nei CPK, nei specialusis bankroto procesą reglamentuojantis įstatymas – ĮBĮ, nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, skundžiama nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, pati skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-2340-302/2012 pagal ieškovo BUAB „AGES gaisrinės saugos paslaugos“ ieškinį atsakovei K. P. dėl 1 326 282,47 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjas UAB „LitNobiles“ pateikė prašymą, kuriuo prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas atsisakė priimti konstatuodamas, jog nutartis nėra apeliacijos objektu.

Sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia yra tikrinamos aplinkybės, ar asmuo turi teisę pateikti skundą, ar nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, ar skundas yra pateiktas per įstatymo nustatytą terminą ir ar laikytasi kitų teisės į apeliaciją realizavimo sąlygų. Tik tuo atveju, jei atskirasis skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, teismas gali su juo sutikti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba persiųsti bylą su juo apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 str. 2 d. 1 p., 2 p.).

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas UAB „LitNobiles“ prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, o vėliau nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties.

CPK 47 straipsnis, reglamentuojantis klausimus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tiesiogiai nenumato teisės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartis dėl atsisakymo įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau, kaip jau minėta, įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tas teismo nutartis, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai ne tik, kai ji apskritai baigia procesą, bet ir kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti pateikdamas atitinkamą pareiškimą. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pradėti savarankiško proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), todėl įstojimas į procesą yra vienintelė efektyvi jo teisių ir interesų gynimo forma, o atsisakymas įtraukti tokį asmenį į procesą vertinamas kaip užkertantis kelią bylos eigai to asmens atžvilgiu. Taigi pripažintina, jog pareiškėjas UAB „LitNobiles“ gali pateikti atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-192/2006, 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-409/2007, 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989/2008).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ji nepasisako dėl tų apelianto atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantas grindžia savo prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrįstumą.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti nepagrįstai, pats jo negali priimti. Atskirąjį skundą priimti kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d.). Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.