Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių A. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A. G. ir A. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „C. V. I. G.“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti pagal bendrąsias bylų teritorinio teismingumo taisykles, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

9. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys reiškiamas pagal jo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 5 dalis numato, jog ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.

10. Byloje nustatyta, jog ieškovės ieškiniu prašo priteisti iš draudimo bendrovės žalą, padarytą eismo įvykio metu, sužalojant jų sveikatą. Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotos ir dėl to patyrė žalą. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas automobilį vairavęs A. R., kuris savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje „C. V. I. G“, todėl ieškovės dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu patirtą žalą prašo priteisti ne iš A. R., bet iš draudimo bendrovės.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio bylų teismingumą ieškovo pasirinkimu, 5 dalis numato, jog ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba tokios žalos padarymo vietą, t. y. ši civilinio proceso teisės norma įtvirtina vieną iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvųjį teismingumą, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų bei suteikia galimybę ieškovui rinktis teismą, kuriam jis ketina patikėti savo pažeistų subjektinių teisių gynimą. Alternatyvusis teismingumas nustatomas tokioms byloms, kuriose būtina apginti ypač reikšmingus ieškovo teises ir interesus. Asmenims, patyrusiems žalą dėl sveikatos sužalojimo taikomos tam tikros lengvatos, kad jie galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Draudėjams – transporto priemonių valdytojams ši sutartis privaloma, jie negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo draudėjas. Taip įgyvendinama žalą patyrusio nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė, pagal kurią išmokėdamas draudimo išmoką žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, taip pat užtikrinama apsidraudusio draudėjo, t. y. atsakingo už padarytą žalą asmens, draudimo apsauga, pagal kurią žalą patyręs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo atlygintų tik tą žalos dalį, kuri viršytų TPVCAPD sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Taigi eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pirmiausiai pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui. Esant minėtam teisiniam reguliavimui nėra pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmens sveikatai atlyginimo, turėtų būti reiškiamas pagal atsakovės buveinės vietą, kadangi tokiu būdu būtų paneigta CPK 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė pasirinkti teismą. Alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia ieškinio dalykas. Iš ieškinio pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad ieškinio dalykas yra prievolė atlyginti žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, o ieškovių teisės pasinaudoti CPK įtvirtintu alternatyviu teismingumu nepanaikina tai, kad reikalavimas pareikštas ne žalą padariusiam asmeniui, o jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta teismų praktika dėl bylos teismingumo, neatitinka bylos ratio decidendi, nes nurodytose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, atlyginimo.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias alternatyvų bylos teismingumą dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, atlyginimo, todėl ginčijama pirmosios instancijos nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.