Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-13 · Civilinė byla Nr. 2S-495-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-13
Bylos Nr.
2S-495-516/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
E.Z.
Ieškovas
I.M.
Trečiasis asmuo
K.Z.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-495-516/2011Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E.Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I.M. ieškinį atsakovui E.Z. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Tretysis asmuo K.Z.. Institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E.Z. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Teismas nustatė K. Z. ir A. Z. gyvenamąją vietą su vaikų motina ieškove I. M., priteisė iš atsakovo E.Z. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Z. ir A.Z. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2008-07-02 iki sūnų pilnametystės. Teismas taip pat nustatė atsakovo E. Z. bendravimo su vaikais K. Z. ir A.Z. tvarką,

Atsakovas E.Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą nustatant vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, bei panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą nustatant, kad vaikai su savo motina bendrauja pagal jų noru teisme nustatytą bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė apeliantui E.Z. terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – primokėti 133 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, jog atsakovas ginčija sprendimo dalis, kuriomis buvo išspręsti du ieškovės reikalavimai, todėl papildomai turi sumokėti 133 Lt žyminio mokesčio (reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra du savarankiški reikalavimai, skyrium apmokami žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 80 str. 4 d.). Apeliantas skundo pilnai neapmokėjo proceso įstatyme numatyto dydžio žyminiu mokesčiu., todėl teismas įpareigojo atsakovą apeliacinį skundą apmokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E.Z. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nurodyto, kad atsakovo sumokėtas 133 Lt dydžio žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą yra tinkamai apmokėtas proceso įstatyme numatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės buvo pareikštas vienas neturtinis reikalavimas, t.y. nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, tuo tarpu visi kiti šį reikalavimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomi spręsti klausimai yra išplaukiantys iš pagrindinio reikalavimo ir yra su juo tiesiogiai susiję, todėl laikytini išvestiniais reikalavimais, kurie atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Atsakovas, remdamasis LAT praktika, pažymi, kad šeimos kategorijos bylose, kuriuose yra reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, kartu su santuokos nutraukimo klausimu yra išsprendžiami visi iš to sekantys išvestiniai reikalavimai, t.y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai, kurių kiekvienas atskirai papildomu žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Taigi apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra laikytinas vienu reikalavimu ir apmokestinamas CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I.M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-10 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad tiek reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tiek reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra visiškai savarankiški reikalavimai, jie gali būti reiškiami tiek kartu, tiek atskirai, nebūtinai kartu ir joks įstatymas nenumato, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra privalomai spręstinas klausimas tada, kai sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Pažymi, kad ieškovės ir atsakovo santuoka niekada nebuvo sudaryta, šioje byloje net nebuvo sprendžiami jos nutraukimo ir su tuo susiję klausimai, todėl skunde visiškai be pagrindo bandoma taikyti šių bylų nagrinėjimo analogiją. Apelianto minimoje LAT byloje buvo sprendžiami tik teisės klausimai, reglamentuojantys santuokos nutraukimą dėl sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo formą ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Teigia, kad šioje LAT nutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra pasisakyta dėl atsakovo atskirtajame skunde keliamų klausimų, tad remtis tokia praktika nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su žyminio mokesčio, mokėtino paduodant apeliacinį skundą, dydžiu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas E.Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą nustatant vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, bei panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą nustatant, kad vaikai su savo motina bendrauja pagal jų noru teisme nustatytą bendravimo tvarką. Taigi nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar atsakovo apeliacinis skundas yra pateiktas dėl dviejų savarankiškų reikalavimų ar dėl reikalavimų, kurie tarpusavyje yra taip susiję, jog skyrium žyminiu mokesčiu neturi būti apmokestinami.

Apeliacijos teisė, leidžianti patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, yra viena iš esminių procesinių asmens teisių. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Apeliacinio skundo priėmimo, jo atitikimo CPK nuostatoms klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs byloje sprendimą (CPK 315 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar skundas ir jo priedai atitinka CPK 306 str. 311 str. nurodytus reikalavimus, ar jis paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti, ar apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, taip pat įsitikinti, ar nėra CPK 315 str. 2 d. numatytų atsisakymo priimti paduotą skundą pagrindų. Jeigu apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 str., 311 str. reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 str.).

Pagal CPK 80 str. 1 d. kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis) yra apmokamas žyminiu mokesčiu. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). CPK 80 str. 2 d. 2 p. nurodo, kad kiekvienas ieškinys neturtiniame ginče apmokamas vieno šimto litų žyminiu mokesčiu, indeksuojant jį LR CPK 82 str. nustatyta tvarka. Pagal LR CPK 85 str. 1 d. 10 p. ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ši norma taikoma tiek esant keliems savarankiškiems turtiniams, tiek ir neturtiniams reikalavimams.

Kadangi atsakovas ginčija teismo sprendimą tiek dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir dalyje dėl jo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, o šie reikalavimai gali būti reiškiami tiek kartu, tiek atskirai, kaip ir teismo sprendimas gali būti skundžiamas tiek dėl vieno iš šių reikalavimų, tiek ir dėl abiejų, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė du reikalavimus, sudarančius savarankiškus apeliacijos dalykus, kurie kiekvienas turi būti apmokestinti žyminiu mokesčiu pagal LR CPK 80 str. 2 d. 2 p., 82 str.

Atsakovo atskirojo skundo motyvai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės buvo pareikštas vienas neturtinis reikalavimas, t.y. nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, tuo tarpu visi kiti šį reikalavimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomi spręsti klausimai yra išplaukiantys iš pagrindinio reikalavimo ir yra su juo tiesiogiai susiję, todėl laikytini išvestiniais reikalavimais, kurie atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, yra atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi, joks įstatymas nenumato, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra privalomai spręstinas klausimas tuomet, kai sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kiti atsakovo argumentai (dėl to, jog LAT yra pažymėjęs, kad šeimos kategorijos bylose, kuriuose yra reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, kartu su santuokos nutraukimo klausimu yra išsprendžiami visi iš to sekantys išvestiniai reikalavimai, t.y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai, kurių kiekvienas atskirai papildomu žyminiu mokesčiu neapmokestinami) nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, kadangi nagrinėjama byla nėra santuokos nutraukimo byla, kurioje kartu sus santuokos nutraukimu sprendžiami ir visi su jos pabaiga susiję klausimai. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra ir nebuvo sutuoktiniai, reikalavimai, susiję su santuokos pabaiga byloje nėra pareikšti, todėl vadovautis apelianto nurodoma praktika nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t.y. primokėti 133 Lt žyminį mokestį, teisingai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-10 nutarties, iš atsakovo E.Z. priteistina 11,10 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Taip pat, ieškovė už atsiliepimą į nagrinėjamą atskirąjį skundą yra patyrusi 400 Lt atstovavimo išlaidų (tai patvirtinantis kvito originalas teismui pateiktas). Atmetant atskirąjį skundą, šios išlaidos ieškovei iš apelianto priteistinos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I.M. iš atsakovo E.Z. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E.Z. 11 (vienuolika) litų ir 10 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski