- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-293-491/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00216-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- R. Š., Č. T., ir P
- Advokatai
- Romanas Bareika
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir Č. T. apeliacinius skundus dėl 2015 m. birželio 26 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jie nuteisti :
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams;
- pagal BK 259 str. 2 d. – areštu 15 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2009-11-09 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 3 MGL dydžio bauda, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 MGL bauda.
Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-11-24 iki 2014-11-26 (dvi paros) ir suėmime nuo 2014-11-27 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinių medžiagų pardavimo R. Š.) – laisvės atėmimu 3 metams;
- pagal BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų pardavimo P. S.) – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su 2015-01-20 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – viešaisiais darbais dviem mėnesiams, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-01-20 iki 2015-01-21 (dvi paros) ir suėmime nuo 2015-01-22 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendžiu nuteistas ir P. S. (P. S.), tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
R. Š. nuteistas už tai, kad :
1) turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas ir jas pardavė, o būtent : 2014-08-13 namuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 0,016 g. narkotinės medžiagos heroino, kurią tą pačią dieną apie 18.50 val. už 60 litų (17,38 eurus) pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį;
2) neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent : 2014-11-25 apie 17.50 val. bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 50 litų (14,48 eurų) iš Č. T. neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – dalį tabletės, kurios sudėtyje yra 0,004 g. psichotropinės medžiagos – buprenorfino, ir neteisėtai laikė ją su savimi iki 2014-11-25, kol apie 18 val. prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) jį sulaikę policijos pareigūnai, asmens kratos metu, surado ir paėmė šias psichotropines medžiagas.
Č. T. nuteistas už tai, kad :
1) neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas ir jas pardavė, o būtent : 2014-11-25 bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė dalį tabletės, kurios sudėtyje yra 0,004 g. psichotropinės medžiagos – buprenorfino, kurią tą pačią dieną apie 17.50 val. už 50 litų (14,48 eurus) pardavė R. Š.;
2) 2015-01-19 bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė 0,009 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną apie 10.36 val. už 15 eurų pardavė P. S..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskiriant atitinkamas poveikio priemones. Nuteistasis cituoja skundžiamą nuosprendį ir nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino kai kurių reikšmingų aplinkybių, kurios švelnina jo teisinę padėtį. Pažymi, jog įvykio dieną jis nesipriešindamas policijos pareigūnams pats pasakė, jog turi su savimi psichotropinės medžiagos ir ją pareigūnams savanoriškai atidavė. Tą patvirtina ir policijos pareigūno A. G. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad jis dalyvavo nuteistojo sulaikyme, kurio metu krata nebuvo daroma. Taigi byloje esantis kratos protokolas, kuriame nurodoma, jog iš nuteistojo kratos metu buvo paimta psichotropinės medžiagos, neatitinka faktinių aplinkybių, nes draudžiamą medžiagą jis policijos pareigūnams atidavė savo noru. Tačiau toks jo veiksmas apylinkės teismo nebuvo įvertintas ir pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad sulaikydami policijos pareigūnai vartojo prieš jį fizinį smurtą, nors jis visiškai nesipriešino – tai matyti iš 2014-11-24 (duomenys neskelbtini) miesto areštinėje atliktos jo apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota, kad jam sumuštas veidas. Šios aplinkybės apylinkės teismas taip pat neįvertino. Apeliantas skunde teigia, kad visiškai pripažįsta ir savo kaltę dėl BK 259 str. 2 d. numatyto nusikaltimo. Nurodo, kad įvykio metu Č. T. jį pavaišino puse tabletės psichotropinės medžiagos. Anksčiau to nepripažino, kadangi nenorėjo pakenkti pastarajam, o šiuo metu tokį savo poelgį vertina itin neigiamai ir kritiškai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad narkotinių medžiagų nepardavinėjo, o tik padėjo nusipirkti pažįstamam, kuris tuo metu kentėjo nuo abstinencijos. Nupirkęs narkotinių medžiagų, dalį jų perdavė jam, o kitą dalį – pasiliko sau. Nepaisant to, tokius savo veiksmus vertina labai neigiamai ir dėl to labai gailisi. Nuteistasis pabrėžia, kad jau 8 mėnesius yra įkalinimo įstaigoje, kur ne tik apgalvojo savo netinkamus veiksmus ir dėl jų gailisi, tačiau ir nebenori daugiau čia pakliūti. Ateityje ketina kreiptis į reabilitacijos centrą, baigti mokslus ir įgyti specialybę, sukurti šeimą bei laikytis teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. T. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę – vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti. Nurodo, kad tik dabar, po nuosprendžio priėmimo, tinkamo susipažinimo su bylos medžiaga ir pabendravimo su nauju advokatu, jis suprato, kad nepagrįstai neigė akivaizdžius savo kaltės faktus, kuriuos apylinkės teismas pripažino įrodymais. Pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis negavo tinkamos teisinės pagalbos, todėl jam nebuvo žinoma, jog nuoširdus gailestis ir prisipažinimas gali turėti įtakos skiriamos bausmės dydžiui, jos rūšiai ar kitų jo teisinę padėtį švelninančių įstatymo nuostatų taikymui. Atsižvelgdamas į tai, jis prašė nušalinti jam valstybės skirtą gynėją. Šiuo metu gailisi, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu jis laikėsi neteisingos gynybinės pozicijos. Be to, taip elgtis paskatino ir manymas, kad jis tokiu būdu gali būti paleistas iš suėmimo ir grįžti pas šeimą. Dabar puikiai supranta, kad tik nuoširdus gailestis ir prisipažinimas yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistasis tvirtina, kad jo šeiminės ir buitinės aplinkybės taip pat yra reikšmingos ir kartu su jo nuoširdžiu prisipažinimu ir gailesčiu leidžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Jis nurodo, kad nuo 2002 metų yra vedęs, su žmona sugyvena darniai, išskyrus tą vieną atvejį, kai prieš ją smurtavo pavyduliaudamas, tačiau dėl to žmona jam atleido ir jie susitaikė, augina du mažamečius vaikus, rūpindamasis šeima ruošėsi ūkininkauti – 2013 m. baigė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklą ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Be to, turi 8,85 ha dydžio žemės plotą bei gyvulių, o 2011 m. su žmona žemės ūkio plėtrai paėmė 8696 Eur (30 000 Lt) vartojimo kreditą. Nuteistasis papildomai pabrėžia, kad labai gailisi vartojęs narkotines medžiagas ir jas pardavęs kitiems asmenims, laisvės atėmimo metu jis atsikratė priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir viską gerai apmąstė, todėl BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be tolimesnio realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai, nuteistojo vertinimu, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, leistų jam pasirūpinti šeima bei realizuoti jo siekius, susijusius su vaikų auklėjimu bei ūkininkavimu.
Teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš skundų matyti, kad abu apeliantai prašo jiems taikyti BK 75 str. ir atidėti jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą; nuteistasis R. Š. prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atsižvelgus į tai, kad sulaikymo metu jis pats policijos pareigūnams atidavė tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, bei į tai, kad policijos pareigūnai prieš jį vartojo fizinį smurtą; be to, abu jie nurodo, kad pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir apgailestauja, kad to nepadarė tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme. Taigi, kolegija šią baudžiamąją bylą patikrina šiais aspektais.
Iš nuteistųjų skundų galima suprasti, kad jie abu pripažįsta savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu, prašo tai įvertinti ir peržiūrėti jiems skirtas bausmes. Taigi, skunduose keliamas klausimas dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo. Kolegijos nuomone, tam pakankamo pagrindo nėra.
BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje yra suformuluotos taisyklės, kuomet ši aplinkybė gali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia. Keletas jų – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar tokie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (LAT nutartys bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011). Tais atvejais, kai kaltininkas keičia savo parodymus arba duoda juos tik iš dalies teisingus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LAT nutartis byloje Nr. 2K-212/2013). Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis Č. T. tiek tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, R. Š. ją pripažino tik iš dalies. Pirmos instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, tame tarpe – ir nuteistųjų parodymus, visiškai pagrįstai nenustatė jokių jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokia išvada esamoje situacijoje yra visiškai pagrįsta ir teisinga. Ir nors abu apeliantai savo skunduose tvirtina, jog yra kalti dėl veikų, už kurias yra nuteisti, kad dėl jų nuoširdžiai gailisi, šiuo metu savo veiksmus vertina kritiškai ir dėl jų pergyvena, kolegijos nuomone, tai nesudaro pagrindo pripažinti veiksmuose esant aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes akivaizdu, jog nuteistieji tiesiog suprato, kad ir be jų parodymų byloje surinkta pakankamai jų kaltės įrodymų, ir tik dėl to bei aiškiai tikintis švelnesnės bausmės, jie pakeitė savo poziciją. Tokia situacija tikrai nerodo jų nuoširdaus gailesčio padarius veikas, kurios yra pakankamai pavojingos visuomenei ir todėl už jas įstatymo leidėjas yra numatęs labai griežtas bausmes.
Pagal dabar galiojančio BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1154 red.). Tokiu būdu šis įstatymas numato galimybę atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus (BK 260 str. 1 d. numatyta veika ir yra būtent toks nusikaltimas). Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas tokios galimybės iš viso nesvarstė ir išsamiau apie ją nuosprendyje nepasisakė. Spręsdama dėl galimybės taikyti BK 75 str. apeliantams kolegija įvertina teismo nuosprendyje nurodytus bausmių jiems skyrimo motyvus, su kuriais visiškai sutinka, t. y. R. Š. teistas, nusikaltimus padarė ne tik kad neišnykus teistumams, tačiau ir atlikdamas laisvės apribojimo bausmę pagal 2013-06-05 teismo nuosprendį už analogiško pobūdžio veiką; Č. T., nors ir buvo teistas, tačiau teistumas jam išnykęs. R. Š. padarė dvi veikas, iš kurių viena yra sunkus nusikaltimas, Č. T. padarė dvi tokias veikas; abi jos padarytos per palyginus trumpą laiką; kaip jau minėta, jos iš tikro sukelia didelį pavojų visuomenei, nes žmonių nuodijimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis yra įgavęs didžiulį mastą, tokios veikos, ypač kalbant apie stiprių narkotinių medžiagų (tokių kaip heroinas) platinimą sukelia itin skaudžius padarinius juos vartojantiems asmenims, todėl į jas turi būti reaguojama greitai ir griežtai. Teismas pagrįstai nurodė, kad Č. T. charakterizuojamas pakankamai gerai, tai patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikti papildomi duomenys – jis turi ir dirba savo asmeniniame ūkyje, 2013 m. baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, turi šeimą. R. Š. tuo tarpu niekur nedirba, darbo neieško, duomenų, kad užsiimtų kitokia visuomenei naudinga veikla taip pat nėra. Iš bylos matyti ir tai, kad abu jie bausti administracinėmis nuobaudomis, kaip jau minėta, nėra jokių jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinusi aukščiau išdėstytą kolegija pripažįsta, kad tik realiai jiems atliekant laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai – jie tam tikrą laiką bus sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už jas bei tik taip juos galima paveikti, kad ateityje jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų. Todėl, abiem apeliantams šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 str. ir atidėti jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Tais pačiais motyvais kolegija nesutinka ir su galimybe taikyti R. Š. BK 40 str. ir perduoti jį pagal laidavimą motinai G. Š. Be to, jis nuteistas už sunkų nusikaltimą, o asmens perdavimas pagal laidavimą galimas tik atvejais, kuomet asmuo yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 40 str. 1 d.).
Kolegija atmeta nuteistojo R. Š. skundo argumentus dėl bausmės jam švelninimo dėl to, kad prieš jį tyrimo metu buvo vartotas smurtas, kadangi tyrimo metu nuteistasis to iš viso neakcentavo, įstatymo nustatyta tvarka su skundais ar pareiškimais dėl tokio smurto į kompetentingas institucijas nesikreipė. Tai, kad tyrimo metu jis galimai ir galėjo būti sužalotas nereiškia, kad tai galėjo padaryti ir padarė policijos pareigūnai. Tokių įrodymų, be nuteistojo parodymų, byloje nėra.
Tokiu būdu kolegija pripažįsta, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
NUTARĖ:
Nuteistųjų R. Š. (R. Š.) ir Č. T. apeliacinius skundus atmesti.