Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-34-654/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
AN2-34-654/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00654-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-34-654/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00654-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. Č. apeliacinį skundą dėl 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje, kurioje atmestas D. Č. skundas dėl 2017 m. vasario 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. nutarimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2017 m. sausio 14 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. Č. ir Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. B.. 2017 m. vasario 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išnagrinėjusi įvykio medžiagą nutarė administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti nenustačius, dėl kurio asmens kaltės įvyko eismo įvykis. Nesutikdamas su nutarimu D. Č. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skundo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis prieštaravimų tarp D. Č. ir M. B. parodymų pašalinti nepavyko. Iš eismo įvykio medžiagos nustatyti kokiu greičiu važiavo M. B. nėra galimybės. Pagal surinktą medžiagą nėra galimybės nustatyti, ar D. Č. automobilis smūgio metu stovėjo. Teismas, vertindamas skundo argumentus, teisme apklaustų asmenų paaiškinimus bei jų tyrimo metu duotus rašytinius paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, konstatavo, kad panaikinti institucijos priimtą nutarimą nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai

D. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje bei tenkinti jo skundą.Pareiškėjas nurodo, kad nustatydama administracinio nusižengimo bylos aplinkybes policijos vyr. specialistė buvo neobjektyvi, šališka, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nebuvo remiamasi byloje esančiais svarbiais įrodymais. Šias išvadas pareiškėjas grindžia įvairiais argumentais. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio jis ir M. B. nesutarė dėl kaltės. M. B. po eismo įvykio prašė nekviesti policijos, nes neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, o jo vairuojamai transporto priemonei nebuvo atlikta techninė apžiūra. M. B. siūlė sumokėti D. Č. 1000 eurų už sugadintą automobilį. Asmenų pokalbį girdėjo šalia buvę įvykio liudytojai T. M., Z. S., O. T. ir V. Č.. Nors į teismo posėdį iškviesti liudytojai patvirtino, jog M. B. po autoįvykio pripažino savo kaltę ir siūlė sumokėti už sugadintą automobilį 1000 eurų, bet Vilniaus miesto apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Teismo posėdyje pats M. B. pripažino, kad po autoįvykio siūlė pareiškėjui pinigų, tačiau jokių duomenų apie tai nutartyje nėra.Nutarime nurodyta, kad M. B. pripažino, kad prieš eismo įvykį važiavo ne didesniu kaip 35 km/h greičiu, nes kelias buvo duobėtas, slidus, nevalytas, siauras, o matomumui trukdė krūmai. Pareiškėjas pabrėžia, kad M. B. teiginys, kad jam važiuojant staiga iš posūkio išvažiavo pareiškėjo vairuojamas automobilis, yra neteisingas, nes iš policijos pareigūnų sudarytos įvykio schemos matyti, kad automobilis Opel Zafira yra sustojęs ir užfiksuotas dar iki posūkio. Schemoje nurodyta, kad kelio plotis 3,1 m, o abu automobiliai užėmę dešiniąją poziciją kelio ilgio ir pločio atžvilgiu. Pareiškėjas nesutinka su schemoje užfiksuotais duomenimis, nes automobilio Volvo V40 priekinis dešinysis ratas nutolęs nuo kelkraščio per 0,4 m., o automobilio Opel Zafira dešinės pusės ratai prie pat dešiniojo kelio kelkraščio, todėl jei Volvo V40 vairuotojas būtų važiavęs lėčiau ir arčiau dešiniojo krašto susidūrimo buvo galima išvengti. Apylinkės teismas šios schemos neišnagrinėjo. Pareiškėjo manymu M. B. pažeidė KET 9 punktą. Be to, policijos nutarime teigiama, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, kad Opel Zafira ratai išsukti į kairę, Volvo V40 į dešinę. Šis vyr. specialistės nutarimo teiginys taip pat klaidingas, nes pateiktoje nuotraukoje matosi, kad Opel Zafira ratai yra išsukti į dešinę, o dėl avarijoje patirtų apgadinimų jų pozicijos pakeisti nebebuvo galima. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas išsakė pastabas dėl ratų susukimo, apylinkės teismas neatsižvelgė į Opel Zafira priekinių ratų padėtį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įvykio metu jo automobilis buvo sustojęs, o byloje esančioje nuotraukoje matyti, kad po susidūrimo Opel Zafira galinis dešinysis ratas yra pastumtas į kelkraštyje esantį sniegą, tai patvirtina, kad avarijos metu pareiškėjo automobilis stovėjo ir nuo smūgio buvo nustumtas į sniegą. Pareiškėjas mano, kad institucijos nutarimo teiginys, kad apgadinimai ant automobilio neleidžia kategoriškai nustatyti, dėl kurio iš vairuotojų kaltės kilo eismo įvykis, yra nepagrįstas. Šią išvadą pareigūnė padarė neturėdama pakankamai įrodymų ir neapžiūrėjusi eismo įvykyje dalyvavusių automobilių ar jų nuotraukų. Tyrimo metu turėjo būti paskirta ekspertizė ir nustatyta, kurio iš vairuotojų veiksmai lėmė autoįvykį. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į automobilių apgadinimus, nors turėjo ir privalėjo į tai atsižvelgti.Skundą padavęs asmuo nurodo, kad vyr. specialistės nutarime nevertintas galimas priežastinis ryšys tarp autoįvykio ir to, kad M. B. vairuojamas automobilis buvo techniškai netvarkingas (nebuvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis negalėjo būti eksploatuojamas). Nutarime niekur neminima, kad Volvo V40 vairuotojas eksploatavo techniškai netvarkingą automobilį ir neturėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Nagrinėdamas administracinę bylą teismas konstatavo, kad medžiagoje nėra duomenų, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad M. B. vairuojamas automobilis Volvo V40 buvo techniškai netvarkingas ir tai buvo įvykio kilimo pasekmė. Toks teiginys visiškai nepagrįstas, nes šios aplinkybės net nebuvo ištirtos. Policijos nutarime buvo tik išvardinti ANK esantys straipsniai, tačiau nebuvo aiškiai ir suprantamai išdėstyta nutarimo apskundimo tvarka. Todėl pareiškėjui buvo apsunkinta teisė į tinkamą gynybą, nes jis turėjo samdytis advokatą ir patyrė materialinių nuostolių. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad visi jo 2017 m. sausio 31 d. pateikti dokumentai nebuvo užregistruoti. Jei byloje dokumentai nėra registruoti teisės aktų nustatyta tvarka, sudaroma galimybė piktnaudžiauti susidariusia situacija bei esant reikalui sunaikinti svarbius įrodymus nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

D. Č. apeliacinis skundas netenkintinasApeliaciniame skunde D. Č. ginčija administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagrįstumą ir M. B. kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausė liudytojus bei eismo įvykyje dalyvavusius vairuotojus ir padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka nustatyti svarbioms įvykio aplinkybėms, todėl spręsti vairuotojų kaltės klausimo nėra galimybės.Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė, jog M. B. po avarijos girdint liudytojams pripažino savo kaltę ir norėjo sumokėti 1000 eurų D. Č., o tokie veiksmai patvirtina M. B. kaltę dėl eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu, nes šioje situacijoje nėra svarbu, kas po eismo įvykio pripažino savo kaltę, o kas nepripažino. Tik teisėsaugos institucijos arba teismas nustato, kas kaltas dėl pažeidimo. Be to, šios institucijos kaltę nustato pagal byloje esančius ir ištirtus įrodymus. M. B. kaltės nepagrindžia ir aplinkybė, jog po įvykio jis D. Č. siūlė pinigų už sugadintą automobilį. Net ir tuo atveju, jei D. Č. buvo siūlyta pinigų, svarbu atsižvelgti dėl kokios priežasties buvo kviesti policijos pareigūnai. Pats apeliantas skunde pažymi, kad policijos pareigūnams skambino todėl, kad M. B. automobilį vairavo neturėdamas civilinės atsakomybės draudimo poliso bei nebuvo atlikta šio automobilio techninė apžiūra ir nebuvo galima užpildyti autoįvykio deklaracijų, o ne dėl jo kaltės nepripažinimo. Apeliantas skunde tvirtina, kad jo transporto priemonė Opel Zafira įvykio metu buvo sustojusi ir tai gali patvirtinti jis ir liudytoja T. M.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, T. M. paaiškinimus apie įvykį vertina kritiškai. Paaiškinimuose T. M. nurodė, kad juodas automobilis (vairuojamas D. Č.) judėjo lėtai, bet jam priartėjus prie posūkio mėlynas automobilis (Volvo V40) trenkėsi į jį (b. l. 11). Teismo posėdyje liudytoja paaiškino, kad D. Č. transporto priemonė prieš susidūrimą sustojo ir stovėjo. Tokie T. M. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo byloje esančių liudytojų parodymais, nes liudytojai O. T. ir Z. S. autoįvykio visai nematė, o T. M. savo parodymus pakeitė, todėl nei vieno liudytojo parodymai nėra pakankami M. B. kaltei pagrįsti.D. Č. skunde nesutinka su M. B. parodymais dėl greičio, išvažiavimo iš posūkio ir kitų įvykio aplinkybių. Teismas pripažįsta, kad M. B. paaiškinimai yra nenuoseklūs, bet be abiejų vairuotojų parodymų, eismo įvykio schemos ir fotonuotraukos byloje daugiau nėra jokių patikimų įrodymų. Dėl įrodymų trūkumo nėra galimybės nustatyti tikslaus Volvo V40 greičio prieš įvykį. Tiek schemoje, tiek fotonuotraukoje užfiksuota, kad M. B. vairuojamas automobilis jau buvo išvažiavęs iš posūkio, kai įvyko avarija. M. B. nurodyta situacija apibūdinta netiksliai, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia jo kaltės dėl įvykio. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad kelio plotis avarijos vietoje yra 3,1 m, o automobilių bendras plotis yra apie 3,5 m, todėl nagrinėjamu atveju automobiliai neturėjo jokios galimybės prasilenkti. Tokiu atveju nėra svarbu, kuris automobilis stovėjo, o kuris – judėjo. Kad prasilenktų bet kuriuo atveju vienas automobilis turėjo judėti, tačiau tai, kad automobilis judėjo ir įvyko eismo įvykis nereiškia, kad šio automobilio vairuotojas yra kaltas. Apeliantas teigia, kad Volvo V40 priekinis dešinysis automobilio ratas nutolęs nuo kelkraščio per 0,4 m, o tai rodo, jog M. B. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto. Teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu, nes iš byloje esančios eismo įvykio schemos ir fotonuotraukos matyti, kad Volvo V40 galinis dešinysis ratas yra arti kelkraščio. Atsižvelgus į automobilio padėtį, posūkio kampą ir kelio siaurumą, taip pat automobilio ilgį, akivaizdu, jog priekinio dešiniojo rato laikyti prie pat dešiniojo krašto būtų neįmanoma, nes galinis dešinysis ratas atsidurtų už kelio ribų. Kaip minėta, kelias eismo įvykio vietoje yra labai siauras, todėl skundo argumentas, kad pasirinkus saugų greitį ir važiuojant arčiau dešiniojo krašto būtų pavykę išvengti susidūrimo yra paremtas prielaidomis. Apeliantas nesutinka ir su vyr. specialistės nutarime užfiksuotu automobilio Opel Zafira ratų susukimo kampu. Įvertinus fotonuotrauką akivaizdu, kad D. Č. vairuoto automobilio ratai susukti į dešinę pusę, tačiau reikšmingos įtakos M. B. kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti ši aplinkybė neturi. Pareiškėjas teigia, kad fotonuotraukoje po galiniu Opel Zafira ratu matomas sustumtas sniegas patvirtina, kad avarijos momentu jo transporto priemonė stovėjo vietoje. Šis argumentas nėra esminis pripažinti M. B. kaltu padarius pažeidimą. Kaip minėta, aplinkybę, kad D. Č. transporto priemonė avarijos metu stovėjo vietoje, patvirtina tik jis pats ir liudytoja T. M., kurios paaiškinimus teismas vertino kritiškai. Apeliantas skunde pažymi, kad vyr. specialistės nutarime nevertintas galimas priežastinis ryšys tarp autoįvykio ir to, kad M. B. automobilis buvo techniškai netvarkingas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykis kilo dėl techniškai netvarkingo M. B. automobilio. Aplinkybė, jog automobilis neturi techninės apžiūros dar nereiškia, kad automobilis yra techniškai netvarkingas. Iš ties M. B. pažeidė KET 223 ir 224 punktus, bet tarp šio pažeidimo ir autoįvykio nėra priežastinio ryšio.Apeliantas mano, kad nutarime buvo netinkamai paminėta jo apskundimo tvarka ir taip apsunkinta jo teisė į gynybą. Teismas sutinka, jog asmeniui nutarime buvo nepalankiai nurodyta apskundimo tvarka. Nurodant apskundimo tvarką turi būti konkrečiai įvardijamas esminis straipsnių turinys ir tvarka, o ne išvardijami su institucijos sprendimo apskundimu susiję ANK straipsniai. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas naikinti institucijos priimtą nutarimą, nes pareiškėjas pasinaudojo savo teisėmis ir jas įgyvendino apskųsdamas institucijos nutarimą. Taip pat apeliantas teigia, jog visi jo 2017 m. sausio 31 d. pateikti dokumentai nebuvo užregistruoti ir tai sudaro galimybę sunaikinti svarbius įrodymus byloje. D. Č. nenurodo, kad kokie nors jo pateikti duomenys būtų dingę ar jų byloje nėra, todėl tokio pobūdžio teiginys yra deklaratyvus. Šie procesiniai trūkumai nesusiję su nagrinėjamu kaltės klausimu ir neturi reikšmės jį sprendžiant.Grįsdamas M. B. kaltę apeliantas nurodo KET 9 punktą, tačiau ši nuostata yra bendro pobūdžio ir vien tik šio punkto pažeidimas nesukelia atsakomybės pagal ANK. Taip pat apeliantas nurodo KET 127 p. ir 128 p., tačiau nenurodo, kokio konkretaus ANK straipsnio pagrindu turėtų kilti atsakomybė M. B.. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas nenurodo nei konkrečių KET pažeidimų, nei ANK pažeidimo, nei kaip jo nurodomi argumentai veda prie tokių pažeidimų konstatavimo, kokia jo argumentų reikšmė. Remiantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad 2017 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas