Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-366/2009

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Procesinio sprendimo kategorija:

NUOSPRENDIS

2009 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Raimundo Gargaso apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. (2008-06-24 pasikėsinimas išžaginti nepilnametę) laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams,

pagal BK 150 str. 3 d. (2008-06-24 seksualinis nepilnametės prievartavimas) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeista į suėmimą ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo D. Š. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008-06-25 iki 2008-06-26.

Daiktinis įrodymas - nukentėjusiosios kelnės, saugomas Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintos nukentėjusiajai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 24 d. apie 1 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas lytiškai santykiauti su nepilnamete E. G., gim. (duomenys neskelbtini), eidamas kartu su ja ir pareiškęs norą lytiškai santykiauti, o pastarajai nesutikus, jėga - apglėbęs abiem rankom nutempė ją į šalikelę, kur parvertęs ant žemės užčiaupė delnu jos burną, tempė už plaukų bei užgulęs ant viršaus jėga numovė nukentėjusios kelnes ir apatines kelnaites, kumščiu sudavė E. G. į dešinę šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais smurtiniais veiksmais atėmęs galimybę nukentėjusiajai E. G. priešintis, tenkindamas savo lytinę aistrą braukė savo varpą per nukentėjusios lytines lūpas, mėgino įvesti ją į nukentėjusios makštį, tačiau to padaryti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nebuvo sustandėjusi jo varpa, be to, į įvykio vietą atbėgus E. G. dėdei R. P., kurį pamatęs ir išsigandęs, pastarasis pasišalino.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nors nuteistasis ir jo gynėjas visą nuosprendį laiko ydingu dėl to, kad teismas D. Š. pripažino kaltu, nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl D. Š. pripažinimo kaltu pasikėsinus išžaginti pagrįstas įrodymais ištirtais teisiamajame posėdyje. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios E. G., liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl D. Š. kaltės įvykužius pasikėsinimą išžaginti, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl pasikėsinimo išžaginti, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (nuteistojo parodymus visa apimtimi, kuriais tvirtinama, jog nukentėjusioji juo domėjosi ir siekė lytinių santykių) apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Išžaginimas – nusikaltimas, kurio metu moteris yra priverčiama lytiškai santykiauti vaginaliniu būdu. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią yra kai tai atliekama panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojus bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu buvo suėję 14 metų, bet dar nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 3 d.. Už nepilnamečio išžaginimą pagal BK 149 str. 3 d. atsako ir asmuo, kuris nusikalto būdamas nepilnametis.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visetą įrodymų, padarė motyvuotą išvadą, kad D. Š. siekdamas lytiškai santykiauti su nepilnamete E. G., jėga apglėbęs abiem rankom nutempė nukentėjusiąją į šalikelę, kur parvertęs ant žemės užčiaupė delnu jos burną, tempė už plaukų bei užgulęs ant viršaus jėga numovė nukentėjusios kelnes ir apatines kelnaites, kumščiu suduodamas į dešinę šlaunį, tokiais savo veiksmais siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią, mėgino įvesti savo varpą į nukentėjusios makštį, tačiau to padaryti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nebuvo sustandėjusi jo varpa ir nukentėjusioji aktyviai priešinosi, be to, į įvykio vietą atbėgus nukentėjusiosios dėdei R. P., kaltinamasis jį pamatęs išsigando ir pabėgo. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. kaip pasikėsinimas išžaginti nepilnametę E. G..

Nepagrįstas apeliacinių skundų teiginys, kuriuo reiškiamos abejonės dėl nukentėjusiosios E. G. parodymų patikimumo. Nors tyrimo metu ant nuteistojo rūbų ir kūno nerasta objektyvių pasipriešinimo žymių, tačiau tai nepaneigia, jog D. Š. pasikėsino išžaginti E. G.. Kaip jau minėta, išžaginimas yra tada, kai lytinis aktas atliekamas nesutinkant vienam iš asmenų. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiantis pagalbos, ar kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką ir t.t. Tai reiškia, kad nukentėjusio asmens nesutikimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis ir įstatymas nereikalauja vien grubaus fizinio priešinimosi. Netikėti E. G. parodymais, kad ji nenorėjo lytinių santykių su D. Š. ir aiškiai tai išsakė, verkė, prašė paleisti nėra pagrindo, kadangi jos parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, išsamūs, atitinkantys nusikaltimo aplinkybes. Šiuos parodymus teismas pripažino patikimais, kadangi jie esminėse detalėse sutapo ne tik su rašytine bylos medžiaga, bet ir su nukentėjusiosios R. G., liudytojų R. P., D. G., I. K., Ž. B., R. I., D. Č. parodymais.

D. Š. nekaltumo neįrodo ir skunduose nurodyta aplinkybė, jog E. G. įvykio dieną sutiko būti lydima nuteistojo ir jo nebijojo. Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp D. Š. ir E. G. tarpusavio santykiai nesiklostė beveik nuo 7-8 klasės, kuomet D. Š. elgesys dėl priekabiavimo prie E. G. buvo svarstomas mokyklos direktoriaus, dalyvaujant tiek vieno, tiek kito motinoms. Tai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu liudytojos I. K. ir J. S.. Tuo metu iškilęs konfliktas buvo išspręstas taikiai, apsiribojant D. Š. įspėjimu. E. G. sutikdama 2008-06-24 naktį būti lydima nuteistojo nesitikėjo jo tokio neadekvataus elgesio. Kaip matyti iš liudytojo Ž. B. parodymų, prieš eidama namo nukentėjusioji jam skambino norėdama namo grįžti kartu, tačiau jam atsisakius, kadangi buvo apsipykę, E. G. klausė apie D. Š., todėl teigti, jog nukentėjusioji pati buvo iniciatorė likti viena su nuteistuoju, negalima. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, su kuo sutinka ir kolegija, jog D. Š. jau nuo 7-8 klasės simpatizavęs nukentėjusiajai bei susiklosčius situacijai, kuomet jis vienas nakties metu lydėjo E. G. į namus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bandė realizuoti savo siekį lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant E. G. kūno rasti smulkūs, paviršutiniai odos nubrozdinimai juosmens ir sėdmenų srityje galėjo būti padaryti aplinkybėmis nurodytu laiku, kontaktuojant su kietais bukais daiktais (b. l. 38-39). Tai, kad nukentėjusiajai nenustatyta kitokių fizinio pobūdžio sužalojimų, nesudraskyti rūbai, savaime dar nereiškia, jog nuteistasis lytinį aktą su ja norėjo atlikti nenaudodamas psichinės ar fizinės prievartos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004-12-30 nutarimu Nr. 49 „dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškino, jog ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas pa­nau­do­jant fi­zi­nį smur­tą yra ta­da, kai nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens esa­mam ar ga­li­mam pa­si­prie­ši­ni­mui įveik­ti kal­ti­nin­kas pa­nau­do­ja veiks­mus, ku­riais pa­žei­džia­mas nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens kū­no ne­lie­čia­mu­mas, žmo­gaus kū­no au­di­nių ar or­ga­nų ana­to­mi­nis vien­ti­su­mas ar­ba jų funk­ci­jos. Tai ga­li bū­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo mu­ši­mas, ran­kų už­lau­ži­mas, nu­ken­tė­ju­sio­jo už­gu­li­mas, pri­spau­di­mas, smau­gi­mas, pri­vers­ti­nis al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ar žmo­gaus va­lią pa­vei­kian­čių vais­tų su­gir­dy­mas ir pan. Pagal nukentėjusiosios E. G. parodymus fizinis nuteistojo smurtas prieš ją pasireiškė stipriu apkabinimu ir tempimu į šalikelę, kur jai pradėjus cypti ir rėkti, D. Š. patempė jai už plaukų ir nuvertė ant žemės bei užgulęs ir užspaudęs burną, kad ji negalėtu šaukti, pradėjo ją jėga nurenginėti. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, jog kaltinamajam jos išžaginti nepavyko, kadangi ji visą laiką muistėsi ir stūmė kaltinamąjį nuo savęs, jos kojos nebuvo praskėstos ir gulėdamas ant jos, nesustandėjusios varpos D. Š. nepajėgę įkišti jai į makštį. Todėl akivaizdu, jog kitokie nukentėjusiosios kūno sužalojimai, drabužių sudraskymai įvykio metu nukentėjusiajai galėjo būti nepadaryti. Be to, tą vakarą D. Š. buvo stipriai išgėręs, ką patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojai D. G., Ž. B., R. I.. Todėl ta aplinkybė, jog kaltinamasis buvo neblaivus, leido nukentėjusiajai priešinantis ją užgulusiam D. Š. bei radus telefoną surinkti dėdės R. P. telefono numerį, kuris atsiliepęs ir išgirdęs nukentėjusiąją sakant „Donce nelįsk“ ir panašiai, suprato, jog dukterėčiai nutiko kažkas negero, todėl išskubėjo jos ieškoti. Tai, kad D. Š., nors ir už 200-300 metrų, pamatęs atbėgant R. P. skubėjo pasišalinti iš įvykio vietos, o vėliau, atvykus pareigūnams, nebuvo rastas namuose, tik patvirtina jo veiksmų neteisėtumą nukentėjusiosios E. G. atžvilgiu. Nukentėjusiosios E. G. elgesys iš karto po įvykio taip pat paneigia savanorišką lytinių santykių siekimą su D. Š.. Nukentėjusiosios motina R. G. parodė, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji grįžo namo uždususi, apsiverkusi, pasikūkčiodama papasakojo, kad „Goras“ (D. Š.) ją bandė išžaginti. Liudytojas R. P. parodė, kad telefonu išgirdęs E. G. balsą suprato, jog ši apsiverkusi, vyksta kažkas negero, o jam bėgant pagal telefonu jos nurodytą vietą, matė kaip nuo žolynų pakilo vyriškis ir pradėjo bėgti, o po to iš tos pat vietos pamatė ateinant apsiverkusią E. G.. Liudytoja I. K. parodė, kad apie 2 val. nakties ji išgirdo namuose E. G. verksmą ir paklausus kas atsitiko, pradžioje anūkė nesugebėjo nieko papasakoti, o kai bandė kalbėti, ji nieko nesuprato, tik kai po maždaug 5 min. grįžo sūnus R. P., E. G. pasipasakojo, kad „Goras“ bandė ją išžaginti. Tokia nukentėjusiosios reakcija po įvykio patvirtina jos parodymus apie turėtus prievartinius lytinius santykius.

Nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog prievartos nebuvimą įrodo tai, kad E. G. net du kartus sugebėjo paskambinti dėdei. Apklausiama pirmos instancijos teisme nukentėjusioji paaiškino, kad pirmą kartą jai bandant paskambinti, D. Š. telefoną atėmė ir numetė ant žemės, tačiau netoli jų buvimo vietos. Ji sugebėjo ranka užčiuopti telefoną ir mintinai žinodama mygtukų išsidėstymą ir jų funkcijas, sugebėjo nuspausti „R“ raidę klaviatūroje (žinodama, kad pirmas šios raidės sąraše įrašytas dėdė R. P.) ir paskambinti (b.l. 126 – 127). Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Tai, kad šie skambučiai iš tikrųjų buvo pagalbos šauksmas įrodo ir tai, kad paskambinusi dėdei E. G. negalėjo su juo normaliai kalbėti, o tik šaukė „Donce nelįsk“ bei minėjo anglis, taip duodama užuominą kur įvykio vieta. Tai pilnai patvirtina ir liudytojas R. P..

Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino D. Š. veiksmus pagal BK 150 str. 3 d. dėl seksualinio nukentėjusiosios prievartavimo. Kaip jau yra minėta, išžaginimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t.y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmais, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu tai numatyta BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Abi šios veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Atribojant šias veikas labai svarbi subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė, - t.y. ar kaltininkas siekė atlikti lytinį aktą, ar siekė patenkinti savo lytinę aistrą kitais būdais, ar siekė abiejų tikslų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiosios E. G. parodymus apie tai, kad D. Š. pargriovęs nukentėjusiąją, numovęs kelnes bei gulėdamas ant jos savo varpą braukė jai per lytines lūpas, padarė išvadą, jog tokiu būdu D. Š. ne tik siekė lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, tačiau ir tenkino savo lytinę aistrą liesdamas nukentėjusiosios lytinius organus ir tai atitinka seksualinio prievartavimo požymius. Tačiau tiek iš pačios nukentėjusios parodymų, tiek iš D. Š. parodymų matyti, jog nuteistasis siekė atlikti lytinį aktą ir jo varpos braukymas per nukentėjusios lytines lūpas tebuvo nesėkmingas bandymas įvesti savo varpą į nukentėjusios makštį. Tokia veika pilnai atitinka pasikėsinimą išžaginti. Jokių objektyvių įrodymų, kad D. Š. turėjo tikslą patenkinti savo lytinę aistrą neatliekant lytinio akto, o kitais būdais, nėra. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 3 d., objektyviųjų požymių, todėl šioje dalyje D. Š. išteisintinas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 3 d., sankcijoje numatyta tik pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę tinkamai taikė BK 50, 54, 90, 91 str. nuostatas ir D. Š. už šią nusikalstamą veiką (BK 22 str., 149 str. 3 d. – pasikėsinimas išžaginti) pagrįstai paskyrė žymiai mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl paskirtos bausmės nėra pagrindo laikyti ją aiškiai per griežta. Tačiau kolegijos nuomone pirmos instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo yra nepagrįsta. Nors D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką įvykdė būdamas girtas, kas turėjo įtakos tos veikos padarymui), tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, kolegijos nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą atsižvelgiama ir į nukentėjusiųjų prašymą neskirti griežtos bausmės (b.l. 139). Remiantis išdėstytu D. Š. pagal BK 149 str. 3 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1p.

nusprendžia:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendį dalyje dėl D. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 150 str. 3 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

D. Š. iš kaltinimo pagal BK 150 str. 3 d. išteisinti vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendį dalyje dėl D. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. pakeisti:

D. Š. pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. (2008-06-24 pasikėsinimas išžaginti nepilnametę) paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 92 str. atidėti trims metams. Vadovaujantis BK 87 str. D. Š. paskirti auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val. ryto ir tęsti mokslą. Uždrausti D. Š. be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.