Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Laivės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 64-PR-129 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laivės atėmimo vietų ligoninėje laisvės atėmimo bausmę atliekantis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas: 1) 2004-09-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu – pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirta subendrinta bausmė – 13 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas: 1) 1983-11-17 Kauno miesto Panemunės teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 90 str. 3 d. – 4 m. laisvės atėmimo; 2) 1986-09-09 Kauno miesto Panemunės teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d., 250 str. 2 d., 42 str. - 3 m. laisvės atėmimo; 3) 1991-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 118 str. 3 d., 146 str. 2 d., 42 str. – 6 m. laisvės atėmimo; 4) 1998-01-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. – 7 m. laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2003-10-31, pabaiga – 2017-04-30. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 4 mėn. 26 d.

Nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas trečią kartą. Prieš šį kartą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2012-10-23 bei 2013-04-18 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (nuteistojo asmens byla Nr. 3221).

Laivės atėmimo vietų ligoninė pateikė teismui tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 64-PR-129 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 3 p., atlikus 2/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nustatyti jam šias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. numatytas pareigas: - per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; - per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; - per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; - per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti tam tikrose vietose, prekiaujančiose alkoholiu;

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimas motyvuotas socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vertinimu, nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijomis ir jų įvykdymo rezultatais, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada (nuteistojo M. M. santykiai su artimaisiais reguliarūs, gyvenamoji vieta nesusijusi su rizika pakartotinai nusikalsti, gyvenamoji vieta pastovi, gyvenimo sąlygos geros ir tinkamos; nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 10 kartų, stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, pataisos įstaigoje įgijo siuvėjo, staliaus-dailidės specialybes, lanko meninės saviraiškos būrelį, prisideda organizuojant nuteistųjų meno dirbinių parodas, noriai dalyvauja socialinio užimtumo programose, emocinės gerovės nesusijusios su pakartotiniu nusikalstamumu; įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas; pilnai padengė priteistą civilinį ieškinį) bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (63 balai pagal „OASys“ metodiką).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Susipažinus su visa Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2013 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 64-PR-129 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2013 m. spalio 15 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo M. M. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu Nr. 54, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatais, socialinio tyrimo išvada, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą ir nuteistojo asmens byla Nr. 3221, darytina išvada, jog nors Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2013 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 64-PR-129 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių:

- nors nuteistasis M. M. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir šiuo metu tinkamai, tačiau paskutiniu nuosprendžiu teistas už dviejų - sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą (disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bendrininkų grupėje), ankščiau ne kartą teistas, tačiau skirtos bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir vėl darė nusikaltimus, paskutiniu nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu;

- nuteistasis bausmės nesistengė atlikti tinkamai - net septyniolika kartų baustas už grubius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (nurodymų nevykdymą, apsvaigimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, grubų elgesį ir kt.), paskutinį kartą baustas 2012-12-13;

- socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis yra aštuonių klasių išsilavinimo, konkrečių planų dėl įsidarbinimo neturi; nuteistasis turi mažai praktikos tvarkant asmenines lėšas ir dėl to gali kilti sunkumų; pastovaus darbo neturėjimas bei nuolatinio pajamų šaltinio nebuvimas gali būti kriminogeniniai veiksniai pakartotiniam nusikalstamumui; nuteistasis nesupranta nekriminalinių socialinių ryšių vertės, dauguma jo draugų teisti, jis pastoviai dalyvaudavo nusikalsti skatinančiose veiklose, žino, kad jo veikla susijusi su nusikalstamumu, bet tai ignoruoja, būdingas stimuliacijos poreikis, nepakelia nuobodulio; kartoja tas pačias klaidas priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo, siekia greito poreikių patenkinimo, įsivelia į problemas, neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių;

- pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad pagrindinis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys – nusikalstamo elgesio istorija (teistas ne pirmą kartą);

- nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (pagal „OASys“ metodiką) yra 63 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šiuo metu lygtinai nuteistąjį M. M. paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. M., kurio elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam M. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2013 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 64-PR-129 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p., 3, 4 ir 5 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 5 d. 2 p., teismas

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2013 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 64-PR-129 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 5 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.