Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-2-425/2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-02-14
Bylos Nr.: 2A-2-425/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00022-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: D. Š.
Atsakovas: T. B., E. B.
Advokatai: Vytautas Krikščiūnas, Saulius Kučys

Kategorijos

114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-2-425/2013

Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00022-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 114.9.1; 114.9.3.2; 121.15; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei ir Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovei D. Š., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui,atsakovei T. B., atsakovių atstovui advokatui Sauliui Kučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ir atsakovių T. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-732-902/2012 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovėms T. B., E. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. Š. prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį bendrai su K. B., mirusiu 2011-10-02, pirktą ir sukurtą turtą, kurio bendra vertė yra 294 664 Lt, prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise turtą, kurio bendra vertė yra 120 694,3 Lt: 0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 23 700 Lt, esantį sodų (duomenys neskelbtini), pastatą- sodo namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 250 Lt, (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 56 500 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) esančius baldus ir buitinę techniką, kurių bendra vertė 4 910 Lt: virtuvinį baldų komplektą (500 Lt), šaldytuvą (400 Lt), orkaitę (200 Lt), kaitlentę (150 Lt), gartraukį (80 Lt), indaplovę (150 Lt), skalbimo mašiną (100 Lt), televizorių su staliuku (200 Lt), muzikinį centrą (100 Lt), du fotelius su staliuku (100 Lt), komodą (100 Lt), dvigulę lovą (100 Lt), knygų spintas (200 Lt), kompiuterio stalą (100 Lt), kėdę (30 Lt) ir kompiuterį su monitoriumi, klaviatūra ir pele (400 Lt), perlinės vonios įrangą (2 000 Lt); automobilį NISSAN PRIMERA, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16 500 Lt, fotoaparatą Canon Power Shot SUS, kurio vertė 1 580 Lt, dėklą, 50 Lt vertės ir atminties kortelę, 420 Lt vertės, įpareigojant atsakoves juos perduoti ieškovei, prekes, esančias pas ieškovę, kurių bendra vertė yra 10 360 Lt, pinigines lėšas, esančias jos, ieškovės, vardu AB SEB bankas sąskaitoje-317,99 Lt ir Lietuvos kredito unijos Panevėžio kredito unijos sąskaitoje esančias pinigines lėšas-1 916,35 Lt, kurių bendra suma 2.234,43 Lt, priteisti iš atsakovių solidariai ieškovės D. Š. naudai 26 637,7 Lt kompensaciją už atsakovėms tenkančią didesnę turto dalį bei iš atsakovių solidariai ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad daugiau nei trylika paskutinių metų kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį su atsakovių tėvu K. B. iki pat jo mirties 2011-10-02. Su K. B. ieškovė susipažino 1995 metais, maždaug 1998 metais su K. B. apsigyveno kartu jai priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo tvarkyti bendrą ūkį, kartu vykdė ūkinę veiklą - prekiavo turgavietėse pagal verslo liudijimus. Ūkinė veikla sekėsi gerai, ieškovė kartu su K. B. įsigijo nekilnojamojo turto: negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr.19, esantį (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto žemės sklypą, sodo namelį, pastatą-gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, jog 84-oje garažų bendrijoje Velžio kelyje esančiame garaže Nr.162, priklausančiame K. B., Nr.88, priklausančiame atsakovei T. B., tiek jos, ieškovės, su K. B. bendrai įsigytame garaže Nr.19, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek ir K. B. priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini) buvo sandėliuojamos K. B. ir ieškovės prekės, kuriomis jie prekiavo vykdydami bendrą ūkinę veiklą prekybos turgavietėse, bei kiti jiems bendrai priklausę daiktai. Šios prekės buvo įsigytos už bendras iš jų abiejų bendros veiklos gautas pinigines lėšas, skirtos jų bendrai ūkinei veiklai ir kartu kurtam namų ūkiui, prekių bendra vertė 141 286 Lt, t.y. sodo priežiūros ir ūkio prekės, bendros 108 506 Lt vertės, apatinis trikotažas ir drabužiai už 10 360 Lt, kiti daiktai, kurių bendra vertė 22 420 Lt. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti turto, kurio vertė yra 120 694,3 Lt, o atsakovėms liktų paveldėti turto, kurio bendra vertė yra 173 969,7 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei D. Š. nuosavybės teises į 1/2 dalį bendrai su K. B., mirusiu 2011-10-02, įsigytą ir sukurtą turtą, kurio bendra vertė yra 153 095,51 Lt; priteisė D. Š. asmeninės nuosavybės teise turtą, kurio bendra vertė yra 119 454,34 Lt:

2.1. nekilnojamuosius daiktus:

0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.2701-0030-0324, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 23 700 Lt, esančio (duomenys neskelbtini);pastatą- sodo namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 .250 Lt, (duomenys neskelbtini);pastatą- gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 56 500 Lt, esantį (duomenys neskelbtini);

2.2. kilnojamuosius daiktus:

gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) esančius baldus ir buitinę techniką, kurių bendra vertė 4 910 Lt: virtuvinį baldų komplektą (500 Lt), šaldytuvą (400 Lt), orkaitę (200 Lt), kaitlentę (150 Lt), gartraukį (80 Lt), indaplovę (150 Lt), skalbimo mašiną (100 Lt), televizorių su staliuku (200 Lt), muzikinį centrą (100 Lt), du fotelius su staliuku (100 Lt), komodą (100 Lt), dvigulę lovą (100 Lt), knygų spintas (200 Lt), kompiuterio stalą (100 Lt), kėdę (30 Lt) ir kompiuterį su monitoriumi, klaviatūra ir pele (400 Lt), perlinės vonios įranga (2.000 Lt);automobilį NISSAN PRIMERA, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16 500 Lt;

fotoaparatą Canon Power Shot SUS, dėklą, atminties kortelę, bendros 1 000 litų vertės, įpareigojant atsakoves T. B. ir E. B. juos perduoti D. Š. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;prekes, esančias pas ieškovę D. Š., kurių bendra vertė yra 10 360 Lt:

liemenėlės, 20 vnt, kaina 18 Lt, bendra vertė 360 Lt;

liemenėlės, 20 vnt., kaina 20 Lt, bendra vertė 400 Lt;

liemenėlės, 30 vnt., kaina 8 Lt, bendra vertė 240 Lt;

moteriškos apatinės kelnaitės, 200 vnt., kaina 6 Lt, bendra vertė 1 200 Lt;

moteriškos apatinės kelnaitės, 300 vnt., kaina 4 Lt, bendra vertė 1 200 Lt;

moteriškos sintetinės apatinės kelnaitės, 50 vnt., kaina 8 Lt, bendra vertė 400 Lt;

moteriškos sintetinės apatinės kelnaitės, 20 vnt., kaina 6 Lt, bendra vertė 120 Lt;

moteriškos sintetinės apatinės kelnaitės, 10 vnt., kaina 6 Lt, bendra vertė 60 Lt;

moteriški šortukai, 20 vnt., kaina 6 Lt, bendra vertė 120 Lt;

moteriški naktiniai marškiniai, 15 vnt., kaina 25 Lt, bendra vertė 375 Lt;

moteriški naktiniai marškiniai, 10 vnt., kaina 30 Lt, bendra vertė 300 Lt;

moteriški naktiniai marškiniai, 20 vnt., kaina 15 Lt, bendra vertė 300 Lt;

moteriškos frotinės pižamos, 12 vnt., kaina 45 Lt, bendra vertė 540 Lt;

moteriškos medvilninės pižamos, 10 vnt., kaina 35 Lt, bendra vertė 350 Lt;

moteriškos medvilninės pižamos, 10 vnt., kaina 25 Lt, bendra vertė 250 Lt;

vaikiškos pižamos, 20 vnt., kaina 20 Lt, bendra vertė 400 Lt;

vaikiškos pižamos, 13 vnt., kaina 25 Lt, bendra vertė 325 Lt;

vaikiški frotiniai chalatai, 8 vnt., kaina 35 Lt, bendra vertė 280 Lt;

ploni moteriški chalatai, 25 vnt., kaina 30 Lt, bendra vertė 750 Lt;

moteriški frotiniai chalatai, 6 vnt., kaina 70 Lt, bendra vertė 420 Lt;

moteriški chalatai, 10 vnt., kaina 45 Lt, bendra vertė 450 Lt;

vyriški frotiniai chalatai, 7 vnt., kaina 80 Lt, bendra vertė 560 Lt;

ploni vyriški chalatai, 10 vnt., kaina 40 Lt, bendra vertė 400 Lt;

vyriškų apatinių komplektai, 13 vnt., kaina 20 Lt, bendra vertė 260 Lt;

vyriški marškiniai, 15 vnt., kaina 20 Lt, bendra vertė 300 Lt;

2.2.5. pinigines lėšas, esančias ieškovės D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu AB SEB bankas sąskaitoje (317,99 Lt) ir Lietuvos kredito unijos Panevėžio kredito unijos sąskaitoje esančias pinigines lėšas (1 916,35 Lt), kurių bendra suma 2 234,43 Lt.

Teismas taip pat priteisė solidariai iš ieškovės D. Š. atsakovėms T. B. ir E. B. 42 906,58 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Kitos ieškinio dalies netenkino, priteisė iš ieškovės D. Š. į valstybės biudžetą 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovių T. B. ir E. B. į valstybės biudžetą: po 1 148,22 Lt žyminio mokesčio ir po 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė D. Š. ir K. B. nebuvo įregistravę santuokos, nėra jų rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimas, liudytojų parodymai įrodo buvus žodinį ieškovės ir K. B. susitarimą kartu gyvenant, bendrais veiksmais, bendru darbu, vykdant bendrą verslą, panaudojant asmenines ir bendras pinigines lėšas įgyti nekilnojamąjį turtą. Nors atsakovės teigė, kad K. B. po skyrybų dar kurį laiką gyveno su jomis, tačiau teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė nepaneigia to, kad šiuo laikotarpiu K. B. vedė bendrą ūkį su ieškove, be to, tai prieštarauja liudytojų parodymams. Teismas vertino, kad susitarimą dėl bendros veiklos sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę įrodo ieškovės ir K. B. bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas, tiek ir bendro verslo (ūkinės veiklos) vykdymas, iš ūkinės veiklos gautų lėšų leidimas bendram turtui įsigyti, ieškovės mokėti komunaliniai mokesčiai K. B. vardu, ieškovės rūpinimasis K. B. jo ligos atveju, dokumentuose savo gyvenamąją vietą K. B. nurodydavo ieškovei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), K. B. buvo įgytas kartu su ieškove iš bendrų su ieškove lėšų ir kartu naudojamas. Liudytojai patvirtino, kad lėšas turtui įsigyti skolinosi ir grąžino ieškovė ir K. B. drauge, namo remonto išlaidas jie taip pat dalinosi kartu. Atsakovės neneigė, kad iš buto (duomenys neskelbtini) D. Š. ir K. B. persivežė dalį baldų ir buitinės technikos, kitą įsigijo gyvenamojo namo įrengimo metu, tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta kaina. Teismas nurodė, kad kitų įrodymų šiems daiktams įvertinti šalys nepateikė, todėl teismas vadovavosi ieškovės nurodyta bendra turto verte-4 910 Lt. Vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, teismas darė išvadą, kad buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė ir žemės sklypas, sodo namelis bei gyvenamasis namas ieškovei su K. B. priklauso lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Atsižvelgęs, kad bylos šalys konfliktuoja, ieškovė minėtame name (duomenys neskelbtini), yra įsikūrusi, gyvena, šį turtą prižiūri kaip savo, atsakovės savo šio turto padalijimo variantų teismui nesiūlė, priešieškinio byloje nepateikė, teismas ieškovei priteisė žemės sklypą, sodo namelį bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat ten esančius baldus bei buitinę techniką. Teismas taip pat vertino, jog abu automobiliai NISSAN PRIMERA ir Mercedes Benz 211 buvo įsigyti ieškovės ir K. B., naudoti kartu ūkinei veiklai, todėl priklausė jiems abiems. Atsakovės nepateikė įrodymų apie dabartines automobilių rinkos kainas, byloje taip pat nesurinkta įrodymų, kad automobiliai būtų nebeeksploatuojami dėl gedimų (nusidėvėjimo), todėl teismas neturėjo pagrindo suabejoti ieškovės nurodytomis automobilių kainomis, NISSAN PRIMERA priteisė ieškovei, o Mercedes Benz 211 paliko paveldėti atsakovėms. Atsakovėms teismas paliko paveldėti negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr.19, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 12 300 Lt. Nors ieškovė teigė, kad šį garažą įsigijo ir valdė kartu su K. B., tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų apie garažo (duomenys neskelbtini) , įsigijimo (sukūrimo) aplinkybes, kaip ji savo veiksmais, lėšomis ir kuria jų dalimi prisidėjo nuo 2001 metų kuriant šį turtą, todėl teismas šį garažą laikė K. B. asmenine nuosavybe. Teismas pažymėjo, jog garažuose, kuriuose ieškovė bei K. B. laikė savo prekes, buvo surasta visos ieškinyje nurodytos apatinio trikotažo ir drabužių prekės, kurių bendra vertė 10 360 Lt, dalis lino medžiagos, skirtos patalynei siūti, 30 metrų, kurios bendra vertė 270 Lt, dalis ieškinyje nurodytų sodo priežiūros ir ūkio prekių, kurių bendra vertė 2 627,5 Lt. Pagal bylos šalių pageidavimus, teismas ieškovei priteisė 10 360 Lt vertės apatinio trikotažo ir drabužių prekes, o sodo priežiūros ir ūkio prekes paliko paveldėti atsakovėms. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors keli apklausti liudytojai nurodė, jog K. B. prieš mirtį turėjo daug užsilikusių (neparduotų) prekių, kurių vertė galėjo siekti 120 000 Lt, tačiau tokios vertės turto nebuvo rasta. Teismas nurodė neturintis galimybės nustatyti, konkrečiai, kas pasisavino (išpardavė) nerastas prekes, be to, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad K. B. paskutiniais metais ketino verslą baigti ir prekes parduoti dėl pablogėjusios sveikatos ir prastos prekybos, todėl teismas neatmetė galimybės, jog ieškovės nurodytos nerastos prekės buvo parduotos paties K. B. pastarajam dar esant gyvam. Kadangi ieškovė teismui nepateikė kitų jos ieškinyje nurodytų daiktų: natūralių medienos durų su staktomis, aukso dirbinių (auskarai, žiedai, grandinėlės, auksinės plokštelės), cinkuotos skardos, malkinio pečiaus, faneruotų plokščių; konjako butelių įsigijimo dokumentų, nėra įrodymų, kad šie daiktai egzistavo K. B. mirties momentu, nesurinkta įrodymų, kad buvo įsigytos iš bendrų su K. B. pinigų ir buvo skirtos jų bendram naudojimui, todėl teismas šių prekių neįtraukė į dalintiną turtą. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kurios patvirtina įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą bendraturčiams reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino ieškovei D. Š. nuosavybės teisė į ½ dalį bendro su K. B. turto, kurio vertė 153 095,51 Lt. D. Š. priteisė turto, kurio vertė yra 119 454,34 Lt, atsakovėms paliko paveldėti turto, kurio bendra vertė yra 33 641,17 Lt bei iš ieškovės priteisė atsakovėms piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, t.y. 42 906,58 Lt, bei proporcingai padalino bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė D. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimo dalį, kuria ieškovės D. Š. ieškinys dėl garažo bokso Nr. 19, esančio (duomenys neskelbtini) ir sodo priežiūros ir ūkio prekių, kurių vertė 105 878,50 Lt, pripažinimo bendrąja daline D. Š. ir K. B. nuosavybe buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimo dalį, kuria iš D. Š. solidariai T. B. ir E. B. priteista 42 906,58 Lt dydžio kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovių T. B. ir E. B. solidariai apeliantės D. Š. naudai 16 182,66 Lt dydžio kompensaciją už atsakovėms tenkančią didesnę turto dalį, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantė pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime darė prieštaringas išvadas. Teismas nurodė, jog pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtino ieškovę ir K. B. panaudojus asmenines ir bendras lėšas įsigyti nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 19, o vėliau konstatavo, jog ieškovė byloje nepateikė pakankamai įrodymų pripažinti garažą buvus bendrąja daline ieškovės ir K. B. nuosavybe. Priimtame sprendime teismas konstatavo, jog D. Š. ir K. B. kartu gyveno nuo 1998 m. iki K. B. mirties. Minėtas garažo boksas buvo pastatytas 2001 m., įregistruotas 2004-11-15, taigi tiek statybos, tiek įregistravimo metu ieškovė su K. B. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, vykdė bendrą veiklą, naudojo bendrai gautas pajamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad garažo boksas buvo įsigytas jau po K. B. ir D. Š. susitarimo įsigyti nekilnojamąjį turtą bendrojon nuosavybėn, todėl teismo išvada, kad šis garažas yra K. B. asmeninė nuosavybė, yra nepagrįsta. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad D. Š. kartu su K. B. prižiūrėjo šį turtą, jame laikė savo prekes, šis garažas yra netoli D. Š. nuosavybės teise priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 1998 iki 2010 m. gyveno ieškovė bei K. B.. Apeliantė nurodė, kad teismo išvada, jog kadangi apžiūros metu dalies prekių nerasta ir jų įsigijimo dokumentų nebuvo pateikta, tai šių prekių nėra ir jų į dalintiną turtą netraukė, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems parodymams. Liudytojai A. K., E. V., V. S. patvirtino, kad K. B. turėjo daug užsilikusių prekių. E. V. patvirtino, kad su K. B. maždaug diena prieš jo mirtį kalbėjosi apie galimą K. B. turimų prekių atpirkimą, buvo kalbėta apie 100 000 Lt vertės prekes. Pareikštame ieškinyje buvo nurodytos konkrečios apeliantės ir K. B. turėtos sodo priežiūros ir ūkio prekės, kurių vertė 108 506 Lt. Taigi byloje apklaustų liudytojų parodymai iš esmės patvirtino apie ieškinyje nurodytų prekių egzistavimą ir jų vertę. Be to, byloje pateikti įrodymai leidžia spręsti apie prekių pasisavinimą ir nustatyti tai padariusius asmenis. Liudytojai A. K. ir V. Ž. patvirtino, kad po K. B. mirties jo dukra atsakovė T. B. su sutuoktiniu K. B. pardavinėjo tėvui priklausiusias prekes. Apeliantė nurodė, kad po K. B. mirties prekės buvo pergabentos į garažus ir sandėliuotos ten, o raktus nuo garažų pasiėmęs atsakovės T. B. sutuoktinis K. B.. Atsakovės šių aplinkybių neginčijo, todėl darytina išvada, jog po K. B. mirties sodo priežiūros ir ūkio prekes faktiškai valdė atsakovės, o ne apeliantė D. Š.. Iš šių aplinkybių galima nustatyti, jog po K. B. mirties iš tiesų buvo likę prekių, kurių vertė buvo virš 100 000 Lt, šias prekes valdė atsakovės, atsakovė T. B. su sutuoktiniu šias prekes pardavinėjo, todėl teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o bylos dalis, kurioje ieškinys atmestas, išspręsta neteisingai. Atsiliepimu į T. B. ir E. B. apeliacinį skundą ieškovė D. Š. prašė T. B. ir E. B. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliančių solidariai dėl bylinėjimosi ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovės nepaneigė, jog joms buvo žinoma apie D. Š. ir K. B. bendrą gyvenimą kartu. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad ieškovė ir K. B. nesiekė sukurti šeimyninių santykių. D. Š. ir K. B. kartu keliavo, atostogavo, kartu šventė šventes, dalyvavo renginiuose, šias aplinkybes patvirtino fotonuotraukos bei liudytojai. Byloje esantys įrodymai paneigia ir atsakovių argumentą, jog jų tėvas bei D. Š. bendro ūkio nevedė ir bendro turto nekūrė. Ieškovė pažymėjo, jog 2010-03-29 ji pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šias lėšas investavo į gyvenamojo namo įrengimą. Kito registruotino turto ar piniginių lėšų už butą ieškovė neturi, todėl tai patvirtina, kad ieškovė gautas lėšas investavo į bendro turto su K. B. kūrimą. Įrašai statybos žurnale buvo padaryti siekiant sureguliuoti namo statybos ir įrengimo išlaidų srautus, o ne bandant išskirti, kuris iš bendraturčių kokias paslaugas apmokėjo. Apie tris metus po žemės sklypo, sodo namelio ir gyvenamojo namo įsigijimo jokie rekonstravimo darbai nebuvo vykdomi, kadangi ieškovė ir K. B. norėjo sutaupyti pinigų, todėl rekonstrukcijos ir remonto darbai prasidėjo tik 2009-2010 metais. Apklaustų liudytojų parodymai taip pat nepaneigia ieškovės indėlio į bendrai sukurtą turtą. Iš pradžių D. Š. ir K. B. planavo namo rekonstrukciją atlikti iš bendrai sutaupytų pinigų ir neliesti D. Š. už parduotą butą gautų asmeninių lėšų, tačiau susirgus K. B., teko panaudoti ir ieškovės asmenines lėšas. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje ji nurodžiusi virtuvės baldų ne įsigijimo vertę, bet jų vertę ieškinio pareiškimo dieną, atsižvelgdama į jų nusidėvėjimą per kelerius metus naudojimo. Be to, po K. B. mirties apeliantės gyvenamąjį namą ir jame esančius daiktus apžiūrėjo, todėl turėjo galimybę juos įvertinti ir pateikti savo vertę. Automobilio Mercedes Benz dokumentai ir raktai buvo pas apeliantes, taigi jos galėjo ne tik įvertinti transporto priemonę, bet ir ja naudotis. Ieškovė pažymėjo, kad iš tiesų ieškovė bei atsakovės nesutaria ir konfliktuoja tarpusavyje, tai patvirtina ne tik teisme nagrinėjama byla, bet ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl konfliktiškų tarpusavio santykių šalys negali bendrai naudotis turtu. O be to, ieškovė prašė turtą jai priteisti natūra, atsakovės šio reikalavimo neginčijo, savo turto padalijimo variantų nesiūlė. Gyvenamasis namas yra statytas vienai šeimai, todėl natūra jo padalinti ir nebūtų galimybės. Ieškovė pažymėjo, kad teismas šioje byloje nėra aktyvus, todėl atsakovės pačios turėjo teikti įrodymus ir reikšti reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismui negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.

Atsakovės T. B. ir E. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės visas teismo ir atstovavimo išlaidas. Apeliantės nurodė, kad teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji savo lėšomis prisidėjo prie kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įgijimo, t. y. ji neįrodė tų aplinkybių, kurios patvirtintų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Šalys gyvendamos kartu nesiekė sukurti šeimyninių santykių, nors tam buvo pakankamai laiko. Gyvenimas kartu viename name ir kartu naudojimasis kai kuriais daiktais nėra pagrindas pripažinti asmenis gyvenusius sutuoktinių gyvenimą. Liudytojai patvirtino tik faktą, jog ieškovė gyveno kartu su K. B., tačiau nepatvirtino fakto, kad jie vedė bendrą ūkį, abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų pačių darbu kūrė bendrą turtą. Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą K. B. įsigijo už savo asmenines lėšas. Tai patvirtina ir žurnale „Statyba“ daryti įrašai „mokėjo Dalė“, „Dalės kortelė“, kadangi kartu gyvenantys ir bendrą ūkį vedantys žmonės neišskiria mokėjimų. Ieškovė savo lėšomis, gautomis pardavus jos butą (duomenys neskelbtini), įsirengė tik virtuvę. Be to, namas pirktas 2006 m., o ieškovės butas parduotas 2010 m. Teismas nevertino liudytojų G. B., J. M. parodymų, kad K. B. ieškovei leidęs įsirengti tik virtuvę už 12 000 Lt. Pati ieškovė teigė prie namo pirkimo prisidėjusi 50 000 – 60 000 Lt, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, jog išlaidos už virtuvės baldus yra žymiai didesnės nei nurodė ieškovė. Apeliantės pažymėjo, kad negalėjo pateikti savo turto kainų, kadangi visi daiktai yra likę pas ieškovę. Tiek nekilnojamasis turtas, tiek automobiliai yra ieškovės žinioje. Atsakovė teigė, kad namo ir žemės sklypo vertė yra 230 000 – 260 000 Lt, todėl yra būtina atlikti turto vertinimą. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl kito turto, kuris liko pas ieškovę: navigacijos Tom Tom, auksinių rašiklių ir kito turto. Teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi liudytojo, kuris nebuvo apklaustas, parodymais: nurodė, jog J. S. patvirtino paskolinęs 16 000 Lt. Taip pat nesuprantami teismo motyvai dėl nekilnojamojo turto priteisimo ieškovei natūra. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad šalys konfliktuoja, o faktas, kad byla sprendžiama teisme tam konstatuoti nėra pakankamas. Įstatymas įsakmiai nurodo, kad turtas gali būti priteistas vienai šaliai tik tokiu atveju, kai šio turto negalima atidalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau teismas tokios galimybės netyrė. Atsakovė T. B. taip pat faktiškai rūpinosi namu: savo vardu užsakė AB „Lesto“ įvesti į ginčo namą dviejų tarifų elektros skaitiklį, taip pat 2012-01-12 ieškovė su atsakovėmis sudarė susitarimą, kad kol vyks paveldėjimo ginčai namą priežiūrą vykdys kartu. Teismas savo sprendimo dalies visai neargumentavo, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantės pažymėjo, jog yra būtina tikslinti paveldimo turto sąrašą ir jo vertę, įvertinti nekilnojamojo turto rinkos vertę, nustatyti kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės T. B., E. B. atsiliepimu nurodė su D. Š. apeliaciniu skundu nesutinkančios ir prašė jį atmesti. Naudojimasis garažu Nr. 19, esančiu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovę kartu su K. B. bendrai sukūrus nuosavybę, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie garažo įsigijimo aplinkybes, jog ji savo veiksmais, lėšomis prisidėjo kuriant šį turtą. Ieškovės nurodomos sodo priežiūros ir ūkinės prekės pirktos 2006-2010 metais ir seniai parduotos, be to, po K. B. mirties pati ieškovė kurį laiką turėjo garažų raktus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti, kad prekes pasisavino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovių apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, jog byloje esantys duomenys patvirtina egzistavus ieškovės D. Š. ir K. B. susitarimą kartu gyvenant, bendrais veiksmais, bendru darbu, vykdant bendrą verslą, panaudojant asmenines ir bendras pinigines lėšas įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Apeliantės T. B. ir E. B. apeliacinio skundo teiginį, kad ieškovė ir K. B. kartu bendro ūkio nevedė grindžia aplinkybe, jog fiksuojant namo įrengimo išlaidas, buvo nurodoma, iš kokių lėšų šios išlaidos yra dengiamos, bei liudytojos G. B. parodymais, jog K. B. planavo ieškovės lėšų nenaudoti. Pažymėtina, kad tiek bylos rašytiniai dokumentai, tiek ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino D. Š. ir K. B. kartu gyvenus ir bendrai vedus ūkį, kartu prekiavus, bendrai įsigijus namą, jį remontavus. Statybos išlaidų registravimo žurnale nurodomi prierašai apie vieno ar kito iš bendrą ūkį vedusių asmenų išlaidas buvo daugiau išlaidų fiksavimo ir bendro biudžeto planavimo tikslais nei nustatyti tikslią kiekvieno jų įneštą dalį į kuriamą turtą. Be to, šie įrašai patvirtina tiek ieškovę, tiek K. B. prisidėjus prie bendrai kuriamo turto. K. B. sesers liudytoja apklaustos D. G. B. parodymai taip pat patvirtina apie D. Š. ir K. B. bendrai vestą ūkį. Tai, jog sugyventiniai planavo turimų dalies pinigų, gautų už D. Š. butą, „neliesti“, taupyti, saugoti, ar leisti kitoms reikmėms, jokiu būdu neįrodo atskirų ūkių vedimo. Pažymėtina, kad vis tik K. B. susirgus, gautos lėšos už parduotą D. Š. butą buvo panaudotos ir D. Š. rūpinosi ir prižiūrėjo sergantį K. B. šiam kurį laiką nedirbant ir negaunant pajamų. Pateikti dokumentai, fotonuotraukos, ieškovės ir K. B. kartu gauti sveikinimai, asmeninis susirašinėjimas, teisme apklaustų liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad D. Š. ir K. B. gyveno kartu, kartu planavo šeimos biudžetą, vedė bendrą ūkį ir iš bendrų lėšų įgijo nuosavybėn turtą. Apeliantės nepateikė patikimų CPK 177 str. taisykles atitinkančių įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas aplinkybes, jog D. Š. ir K. B. vedė atskirus ūkius, o visas turtas buvo įgytas tik iš K. B. lėšų, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tarp K. B. ir D. Š. buvus žodinį susitarimą bendrais veiksmais, bendru darbu, vykdant bendrą verslą, panaudojant asmenines ir bendras pinigines lėšas įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kaip bendrą nuosavybę.

Žemesnės instancijos teismas

Iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad K. B. bei D. Š. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį apie 1998 metus ir kartu gyveno iki pat K. B. mirties, gyvenimo kartu laikotarpiu įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šalys kartu gyvendamos turtinius reikalus tvarkė bendru sutarimu, todėl jų dalys įgytame turte yra lygios (CK 6.970 str.2 d.). Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių dalies bendrojoje veikloje dydžio, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šalių pajamas, išlaidas, jų santykį su turto verte ir kt., ir pagrįstai konstatavo ieškovės D. Š. teisę į ½ kartu su K. B. užgyvento turto dalį, kadangi šis turtas buvo įgytas abiems kartu gyvenantiems asmenims vykdant bendrą verslą, iš bendrai gaunamų pajamų, vienodai prisidedant prie kuriamo turto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamame sprendime dalies nurodyto turto verte. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovavosi nekilnojamojo turto kainomis, nurodytomis VĮ Registro centro dokumentuose, pažymėjo, jog atsakovės šio turto vertės neginčijo. Sprendime nurodyta, kad vidutinė gyvenamojo rinkos vertė 2006-10-27 buvo 56 500 Lt, žemės sklypo – 23 700 Lt, sodo namelio – 4 250 Lt (T. 1, b. l. 21-22). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikta UAB „LNT“ pažyma apie gyvenamojo namo su žeme (duomenys neskelbtini) skl. rinkos vertės nustatymą nurodo, jog šio nekilnojamojo turto objekto vertė yra apie 230 000 Lt, o K. B. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo sudarytoje turto draudimo liudijime Nr. IS 034180 minėto gyvenamojo namo draudimo suma (atkuriamoji namo vertė) nurodyta 395 000 Lt. Nekilnojamojo turto kaina turėtų būti nustatoma turto dalinimo metu ir teismas turėtų vadovautis būtent padalinimo metu galiojančiomis rinkos kainomis, kadangi per 6-7 metus nekilnojamojo turto kainos smarkai pakito, o be to, nuo įvertinimo momento turtas buvo pagerintas, įrengta vidaus apdaila, todėl jo vertė dėl to taipogi kilo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą, tai, jog ieškovės atstovas sutiko nekilnojamąjį turtą esant 200 000 Lt vertės, ir situaciją Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, daro išvadą, kad nekilnojamojo turto (žemės sklypo, sodo namelio, gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 215 000 Lt, o ne 84 450 Lt kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų apie garažo (duomenys neskelbtini), Nr.19 (T. 1, b. l. 19), įsigijimo (sukūrimo) aplinkybes, kaip ieškovė savo veiksmais, lėšomis ir kuria jų dalimi prisidėjo nuo 2001 metų kuriant šį turtą. Pažymėtina, kad šis garažas yra netoliese ieškovės D. Š. turėto buto (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyveno kartu su K. B. nuo 1998 m. Liudytojų A. B., V. S. paaiškinimais nustatyta, kad šiame garaže K. B. bei D. Š. laikė prekes, kuriomis kartu prekiaudavo turguose, taigi garažas buvo naudojamas bendram verslui, pajamoms gauti. Įvertinus tai, kad garažas buvo įsigytas 2001 m., ieškovei ir K. B. kartu pragyvenus jau trejus metus ir šį laikotarpį kartu dirbant bei bendromis pastangomis kuriant turtą ir gaunant pajamas, šis turtas pripažintinas bendra K. B. ir D. Š. nuosavybe. Ieškovės atstovas teismo posėdyje pateikė UAB „OBER-HAUS“ 2012-12-21 Konsultaciją dėl galimos turto kainos objektui Garažo boksui, (duomenys neskelbtini). Šiame konsultacinio pobūdžio dokumente nurodoma, kad garažo bokso vertė 2012-12-21 dienai galėtų būti nuo 20 000 Lt iki 25 000 Lt. 131-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas V. Ž. 2012-12-20 Pažymoje nurodė, kad šioje teritorijoje garažų vertė pagal jų užbaigtumo lygį svyruoja nuo 20 000 Lt iki 25 000 Lt. (duomenys neskelbtini) garažą turintis liudytoju apklaustas V. A. taip pat nurodė, kad garažo vertė yra ne mažiau 20 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, konstatuoja, kad K. B. ir D. Š. kartu įgyto turto – garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 20 000 Lt.

Apeliantė D. Š. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl K. B. prekių nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog daiktai egzistavo K. B. mirties momentu, nėra žinoma, kas iš jų pasisavino (išpardavė) nerastas prekes. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu apklausti liudytojai teigė, kad K. B. savo prekes, kuriomis prekiaudavo turguose, laikė garaže (duomenys neskelbtini). Šalia garažą turintis liudytojas V. S. nurodė, kad K. B. garažas būdavo pilnas prekių, dar prieš parduodant D. Š. butą, V. S. K. B. teigęs, kad garaže turi 120 000 Lt vertės prekių. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog K. B. paskutiniais metais ketino verslą baigti ir prekes parduoti dėl pablogėjusios sveikatos, taigi gali būti, kad prekės parduotos paties K. B., tačiau toks teiginys yra nepagrįstas ir prieštarauja liudytojų parodymams. E. V., V. A. nurodė, kad K. B. neplanavo baigti verslo, dieną prieš mirtį E. V. velionis sakęs, kad turi daug likusių prekių, planuoja jas parduoti, pilnai įsirengti namą. Dvi dienos prieš mirtį su K. B. kalbėjęs V. A. patvirtino, kad K. B. tikrai neplanavo baigti verslo, priešingai, tarėsi dėl stelažų įrengimo naujame name, kad į jį galėtų persivežti prekes, laikytas garaže (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. K. teigė, kad autobusiuke, kuriuo prekes vežiodavo K. B. bei D. Š. tilpdavo prekių už 20 000 -30 000 Lt. Liudytojai taip pat minėjo, kad garaže prekių buvo daugiau nei tilpdavo į autobusiuką. Atsakovė T. B. pripažino, kad po tėvo mirties turėjo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus. Liudytojai A. B. bei V. A. nurodė po K. B. mirties matę žmones, nešančius iš minėto garažo daiktus, dėžes. A. B. paaiškino matęs dvi mergaites, V. A. nurodė ten buvus merginų, vyriškį, stovėjus dvi mašinas. Liudytojas E. V. teigė, kad po K. B. mirties jam skambinęs T. B. sutuoktinis K. B., paaiškinęs, jog skaičiuoja K. B. prekes, siūlė šių prekių įsigyti E. V.. Liudytojais apklausti V. Ž., A. K. taip pat patvirtino, kad jiems po K. B. mirties skambino K. dukra, siūlė įsigyti K. B. prekių, nurodė, kad šias prekes laiko pas save bute, rūsy, balkone. Aptartos aplinkybės patvirtina K. B. mirties momentu prekių buvus daugiau nei 2 627,50 Lt, t. y. nei tiek, kiek rasta likus garaže. Iš liudytojų parodymų teismas daro išvadą, kad atsakovės turėjo raktus ir galimybę patekti į garažą bei faktiškai valdyti ir disponuoti prekėmis, todėl konstatuotina kaip nustatyta aplinkybė, jog atsakovės E. B. ir T. B. iš garažo, adresu (duomenys neskelbtini), išgabeno K. B. priklausiusias prekes. Kadangi nėra išlikę oficialių dokumentų ir sąrašų išgabentų prekių vertei nustatyti, teismas, visapusiškai įvertinęs liudytojų ir šalių parodymus, K. B. verslo pobūdį ir pardavinėtų daiktų rūšį bei įprastinę vertę, A. B. parodymus, jog prekės iš garažo gabentos „minivenu“ tris dienas, ieškovės pateiktus skaičiavimus, ir remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad po K. B. mirties likusių prekių vertė buvo 70 000 Lt.

Apeliantės T. B. ir E. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta baldų verte, nurodo, kad reali šių daiktų vertė yra didesnė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dauguma daiktų yra pirkti prieš trejus metus, visą šį laikotarpį naudoti, todėl nusidėvėję, todėl vertė sumažėjusi. Be to, apeliantės tik deklaratyviai nurodo šiuos baldus esant vertingesnius, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Apeliantės taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šalys nesutaria, todėl nekilnojamojo turto natūra nedalino. Tačiau iš šalių elgesio pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo posėdžių metu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog po K. B. mirties ieškovės ir atsakovių santykiai pablogėjo, tarp jų yra nesutarimų, buvo nustatyta teisingai. Dalinant turtą yra būtina užtikrinti, kad padalintu turtu nekliudomai galėtų naudoti abi šalys, dėl to ateityje nekiltų papildomų ginčų ar nesutarimų. Kadangi gyvenamąjį namo nusipirko, įsirengė ieškovė, tai yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, o atsakovės šiuo metu turi kitą gyvenamąjį plotą, įvertinus šalių tarpusavio santykius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai gyvenamąjį namą, sodo namuką ir žemės sklypą paskyrė ieškovei, atsakovėms priteisdamas piniginę kompensaciją už joms tenkančią mažesnę turto dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto vertės, garažo buvimo bendra nuosavybe bei likusių sodo prekių vertės, perskaičiuoja visą bendra nuosavybe esančio turto vertę: nekilnojamasis turtas (0,06 ha žemės sklypas, sodo namelis, gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini)) – 215 000 Lt, garažas (duomenys neskelbtini), - 20 000 Lt, gyvenamajame name esantys baldai ir buitinė technika – 4 910 Lt, automobilis Mercedes Benz 211 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 19 800 Lt, automobilis Nissan Primera (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 500 Lt, fotoaparatas Canon Poweshot S1IS, dėklas, atminties kortelė – 1 000 Lt, fotoaparatas Nikon Coolpix 3700 – 500 Lt, drabužiai ir apatinio trikotažo prekės – 10 360 Lt, sodo priežiūros ir ūkio prekės – 70 000 Lt, piniginės lėšos bankų sąskaitose D. Š. vardu – 2 234,34 Lt, piniginės lėšos bankų sąskaitose K. B. vardu – 9 963,67 Lt, revolveris Magnum-4R – 480 Lt, kiti daiktai (lino medžiaga patalynei) – 270 Lt. Visa ieškovės D. Š. ir K. B. kartu įgyto ir sukurto turto vertė 371 018,01 Lt, kaip jau buvo minėta, ieškovei ir K. B. (jo paveldėtojams) priklauso po ½ turto, t. y. po 185 509 Lt. Ieškovei priteisiamas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ten esantys baldai ir buitinė technika, automobilis Nissan Primera, fotoaparatas Canon Powershot ir jo priedai, drabužių ir apatinio trikotažo prekės, piniginės lėšos, esančios D. Š. vardu, iš viso turto už 250 004,34 Lt, kitą turtą paliekant paveldėti atsakovėms, t. y. 121 013,67 Lt vertės turtą bei priteisti iš ieškovės solidariai atsakovėms 64 495,34 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Pripažinus, kad padalinto turto vertė 371 018,01 Lt, žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo šios sumos. Ieškovė D. Š. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 15), o nuo likusios dalies ji buvo atleista. Atsakovėms tenkančio turto dalis sudaro 185 509 Lt, todėl iš kiekvienos iš atsakovių E. B. ir T. B. valstybei priteistina po 2 355 Lt žyminio mokesčio. Ieškinys tenkintas iš dalies, todėl kiekvienos iš šalių pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos lieka šalims.

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinant iš dalies (50 proc.), atsakovių apeliacinių skundų netenkinant, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese. Ieškovė D. Š. už apeliacinį skundą turėjo mokėti 1 773 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt sumokėjo (T. 3, b. l. 22), nuo 1 433 Lt žyminio mokesčio apeliantė buvo atleista (T. 3, b. l. 27). Tenkinus apeliacinį skundą 50 proc., iš atsakovių valstybės naudai priteistina po 443,25 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 1/2 dalį bendrai su K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiu 2011-10-02, įsigytą ir sukurtą turtą, kurio bendra vertė yra 371 018,01 Lt.

Priteisti D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį turtą, kurio bendra vertė yra 250 004,34 Lt:

1.1. nekilnojamuosius daiktus, kurių rinkos vertė 215 000 Lt:

0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatą- sodo namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);pastatą- gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.2. kilnojamuosius daiktus:

gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) esančius baldus ir buitinę techniką, kurių bendra vertė 4 910 Lt: virtuvinį baldų komplektą (500 Lt), šaldytuvą (400 Lt), orkaitę (200 Lt), kaitlentę (150 Lt), gartraukį (80 Lt), indaplovę (150 Lt), skalbimo mašiną (100 Lt), televizorių su staliuku (200 Lt), muzikinį centrą (100 Lt), du fotelius su staliuku (100 Lt), komodą (100 Lt), dvigulę lovą (100 Lt), knygų spintas (200 Lt), kompiuterio stalą (100 Lt), kėdę (30 Lt) ir kompiuterį su monitoriumi, klaviatūra ir pele (400 Lt), perlinės vonios įranga (2 000 Lt);automobilį NISSAN PRIMERA, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16 500 Lt;

fotoaparatą Canon Power Shot SUS, dėklą, atminties kortelę, bendros 1000 Lt vertės, įpareigojant atsakoves T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) juos perduoti D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;prekes, esančias pas ieškovę D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė yra 10 360 Lt:

liemenėlės, 20 vnt, kaina 18 Lt, bendra vertė 360 Lt;

liemenėlės, 20 vnt., kaina 20 Lt, bendra vertė 400 Lt;

liemenėlės, 30 vnt., kaina 8 Lt, bendra vertė 240 Lt;

moteriškos apatinės kelnaitės, 200 vnt., kaina 6 Lt, bendra vertė 1.200 Lt;

moteriškos apatinės kelnaitės, 300 vnt., kaina 4 Lt, bendra vertė 1.200 Lt;