Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-9679-540/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
A2.6.-9679-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08370-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
  • 2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9679-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08370-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.; 2.7.4.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) studentas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 30 d. apie 09.10 val., Kaune, Tvirtovės al. ties namu Nr. 35, D. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW 325, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. dėl eismo įvykio kaltę pripažino visiškai, dėl pasišalinimo iš eismo įvyko vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 30 d. apie 9 val. atvažiavo į paskaitas. Prisiparkavus automobilį, susirašė su draugu, kuris vėlavo į paskaitą ir paprašė, kad D. K. atvažiuotų jį paimti. D. K. išvažiavo paimti grupioko ir po keleto minučių grįžo atgal prie kolegijos bei pastačius automobilį, nuėjo į paskaitas. Kadangi vėlavo į paskaitas, automobilį pastatė kitoje, tačiau netoli esančioje, kolegijos aikštelėje. Po paskaitų parvažiavo namo. Po kurio laiko mama pasakė, kad yra apgadintas automobilis, kuriuo prieš tai D. K. važiavo. D. K. apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad yra apgadinta jo vairuoto automobilio dešinės pusės galinė dalis. D. K. pagalvojo, kad parkuojantis prie kolegijos kažkas apgadino jo automobilį, todėl jis tą pačią dieną nufotografavo savo automobilio apgadinimus ir įkėlė pranešimą į soc. paskyros Facebook kolegijos grupę. 2015 m. lapkričio 5 d. D. K. buvo iškviestas į policiją, kur jam buvo parodytas vaizdo įrašas, iš kurio jis suprato, kad pats kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. 2015 m. spalio 30d. D. K. nejautė, jog kliudė kitą automobilį. jei būtų jautęs, iš eismo įvykio vietos nebūtų išvažiavęs, nes automobilis, kurį jis vairavo, buvo draustas, be to jam žinoma, kad kolegijos aikštelė yra filmuojama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) Kita transporto priemonė iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio valdytojas M. A. papildomai kreipėsi į policijos įstaigą, nurodydamas, kad BMW markės, žalios spalvos automobilis apgadino jo transporto priemonę. Jis pateikė vaizdo įrašą, taip pat, jis paaiškino, kad 2015-10-30 socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo nuotrauką, kurią įkėlė BMW automobilio vairuotojas, kuris kaltino neva kažką kitą apgadinusį jo paties automobilį. Vėliau M. A. automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) pastebėjo kolegijos kieme suremontuotą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, policijos pareigūnas pastebėjo, kaip 2015 m. spalio 30 d. 8.06 val. į Kauno technikos kolegijos automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja Honda Accord, sustoja prie pastato esančioje stovėjimo vietoje. Vairuotojas išlipa iš automobilio ir nueina. 9.09 val. į aikštelę įvažiuoja žalios spalvos 3-os klasės BMW markės automobilis, kuris pravažiuodamas pro stovintį Honda Accord savo kairiuoju šonu priartėja prie jo užpakalinio bamperio, dešiniuoju ratu užvažiuoja ant kelio borto, pasvyra link automobilio Honda ir sustoja šalia jo. Įraše matosi, kaip automobilis stovi apie 1,5 min, po to pavažiuoja atbulas, vėl dešiniuoju ratu užvažiuoja ant kelio borto ir netrukus išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. 9.30 val. pravažiavimu, kuriuo išvažiavo BMW automobilis, atvažiuoja baltos spalvos kita transporto priemonė ir neprivažiavusi Honda Accord automobilio sustoja. Pravažiavimas užtveriamas ir niekas kitas nepravažiuoja. 11.15 val. prie Honda Accord automobilio sugrįžta jo vairuotojas, kuris pastebi apgadinimą, vėliau į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai. BMW savininkas R. K. paaiškino, kad automobilis BMW neapgadintas, eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau atvykti į policijos įstaigą neprieštaravo. Vairuotojas D. K. taip pat paaiškino, kad jis nedalyvavo eismo įvykyje. Parodžius paties į Facebook įkeltą foto nuotrauką, D. K. sutriko, akivaizdžiai matėsi, kad tėvui R. K. nieko nebuvo sakęs. Pasiūlius paaiškinti aplinkybes, jis neneigė įvažiavęs į stovėjimo aikštelę, sustojus net neišjungė automobilio variklio, nes jo teigimu sulaukė telefoninio skambučio iš kurso draugo, todėl išvažiavo su juo susitikti, kad užkliudė kitą automobilį D. K. paaiškino, jog nepajuto. Automobilio apgadintą šoną, jo teigimu, pastebėjo tik sugrįžęs į Jonavą. Nuvykus į plovyklą, viską nusiplovė ir jokių žymių neliko (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), M. A. paaiškinimas (b. l. 8), M. A. papildomas paaiškinimas (b. l. 9), D. K. paaiškinimas (b. l. 10), D. K. papildomas paaiškinimas (b. l. 11), foto nuotraukos (b. l. 12-21), dokumentų kopijos (b. l. 24-28), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio BMW 325, v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai – ant automobilio dešinės pusės užpakalinio sparno ir dešinės pusės užpakalinių durų matomos nežymios braukimo žymės, dažyti paviršiai nupoliruoti. Konstatuota, kad automobilio apgadinimai pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 29), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 30-32), du diskai su vaizdo įrašu bei fotonuotraukomis ( b. l. 38), diskas su vaizdo įrašu ( b. l. 41).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinių pranešimų (b. l. 3; 4), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7), foto nuotraukų (b. l. 12-21), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 29), D. K. paaiškinimų matyti, kad Kaune, Tvirtovės al. ties namu Nr. 35, D. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW 325, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės galinį bamperį dešinėje pusėje.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad D. K. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. surašytas ir už tai, kad jis, 2015 m. spalio 30 d. apie 09.10 val., Kaune, Tvirtovės al. ties namu Nr. 35, vairavo transporto priemonę BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiam, nei policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 222 p. bei tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. K. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paaiškino, kad tiek parkuojantis, tiek išvažiuojant iš aikštelės, nejautė jokio automobilių kontakto. Tik po paskaitų grįžus namo, po kurio laiko mama pasakė, kad yra apgadintas automobilis, kuriuo prieš tai D. K. važiavo. D. K. apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad yra apgadinta jo vairuoto automobilio dešinės pusės galinė dalis. D. K. pagalvojo, kad parkuojantis prie kolegijos kažkas apgadino jo automobilį, todėl jis tą pačią dieną nufotografavo savo automobilio apgadinimus ir įkėlė pranešimą į soc. paskyros Facebook kolegijos grupę. 2015 m. lapkričio 5 d. D. K. buvo iškviestas į policiją, kur jam buvo parodytas vaizdo įrašas, iš kurio jis suprato, kad pats kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. Iš byloje esančio D. K. pranešimo socialinėje paskyroje Facebook matyti, kad jis įkėlė savo vairuoto automobilio, ant kurio matosi apgadinimai, fotonuotraukas bei pranešimą, kuriame nurodė, jog „žinau, kad neatsiras kas taip sugebėjo talentingai parkuotis, bet jei pamatysiu dar ką panašaus, galės šalia stovintys pas gerą paruošėją apsilankyt-atsibodo, blondinės ir tos geriau parkuojas... gero savaitgalio“. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip 9.09 val. į aikštelę įvažiuoja žalios spalvos 3-os klasės BMW markės automobilis, kuris pravažiuodamas pro stovintį Honda Accord savo kairiuoju šonu priartėja prie jo užpakalinio bamperio, dešiniuoju ratu užvažiuoja ant kelio borto, pasvyra link automobilio Honda ir sustoja šalia jo. Įraše matosi, kaip automobilis stovi apie 1,5 min, po to pavažiuoja atbulas, vėl dešiniuoju ratu užvažiuoja ant kelio borto ir netrukus išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad parkuojantis automobiliui BMW automobilis Honda Accord būtų sujudėjęs ar pavažiavęs iš vietos. Iš fotonuotraukų matyti, kad abiems automobiliams padaryti apgadinimai yra pakankamai nežymūs. Įvertinus vaizdo įraše matomą vaizdą bei nustatytus automobilių apgadinimus, konstatuojama, kad automobilių kontaktas nebuvo stiprus ir gerai juntamas. Iš D. K. paaiškinimo matyti, kad jis, išvažiavęs iš aikštelės, netrukus grįžo ir savo automobilį pastatė šalia kolegijos esančioje kitoje aikštelėje, kuri yra šalia aikštelės, kurioje buvo įvykęs eismo įvykis. Iš D. K. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog jei būtų jautęs, iš eismo įvykio vietos nebūtų išvažiavęs, nes automobilis, kurį jis vairavo, buvo draustas, be to jam žinoma, kad kolegijos aikštelė yra filmuojama.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad D. K. konkrečioje situacijoje suvokė, jog padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ir turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos, t.y. jo pasišalinimas buvo tyčinis. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo D. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą- 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d., D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtis ROIK 15052960984.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).