- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 2-13905-155/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- G. E. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. K., nedalyvaujant ieškovei L. M. ir atsakovui G. E. B., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui G. E. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu pareikštu atsakovui G. E. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo ieškiniu ieškovė teismo prašė:
Priteisti iš atsakovo G. E. B. ieškovo naudai 44672,70 lt skolos ir 6493,85 lt palūkanų, viso – 51166,55 lt bei visas bylinėjimosi išlaidas;Priteisti iš atsakovo G. E. B. ieškovo naudai įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už prievoles nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2009-06-09 atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo patvirtino 12 900 eurų dydžio skolinį įsipareigojimą ieškovei bei besąlygiškai įsipareigojo iki 2009-12-01 sumokėti ieškovei visą vekselyje nurodytą sumą. Ieškovė po termino pabaigos kreipėsi į atsakovą raštu ragindama atsiskaityti, tačiau atsakovas įsipareigojimų neįvykdė.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Terminas atsiliepimui pateikti suėjo, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2013-06-12 d. teismo nutartimi teismas siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą byloje paskyrė 2013-07-24 d. teismo posėdį. Teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas 2013-06-12 d. viešo paskelbimu būdu (CPK 130 str. 1 d.), ė kurį atsakovas neatvyko, neatvykimo priežastis teismui nepranešė, jos teismui nežinomos, todėl pripažintos nesvarbiomis, byla išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas adv. V. K. teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad 2009-06-09 d. ieškovė išnuomavo atsakovo verslui patalpas, patalpoms įsirengti paskolino atsakovui 12 900 eurų sumą, kurią įformino atsakovo pasirašytame paprastąjame neprotestuotiname vekselyje. Atsakovas iki šiol ieškovei pasiskolintų pinigų negrąžino. Ieškovė kreipėsi į Notarų biurą. Notaras neišdavė vykdomojo išrašo, kadangi vekselyje matomi rašymo skirtingumai. Ieškovė raštu ragino atsakovą grąžinti skolą. Buvo su juo susitikusi, tačiau susitarti dėl skolos grąžinimo be teismo nepavyko. Ji skambindavo atsakovui, bet atsakovas į telefono skambučius jau neatsiliepia. Mano, kad taip atsakovas vengia grąžinti skolą. Todėl ieškinį prašo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies dėl žemiau išdėstyto:
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. E. B. 2009-06-09 pasirašė paprastąjį vekselį Nr. 01, kuriuo įsipareigojo iki 2009-12-01 sumokėti ieškovei L. M. 12 900 eurų skolą. Paprastajame vekselyje nurodyta, kad jis yra neprotestuotinas, t. y. atsakovas atleido ieškovą nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neakceptavimo (neapmokėjimo), kad ieškovas galėtų pasinaudoti reikalavimo teisėmis pagal vekselį (ĮPVĮ 48 str. 1 d.).
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CPK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮPVĮ. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui; vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (CPK 1.105 str. 1 ir 2 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju yra išduotas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovas, kaip jo davėjas, pats įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą 12 900 eurų (pagal 2012-10-29 d. oficialų euro pardavimo fiziniams kursą, 1 euras = 3,4630 lt, tai pavertus litais (3,463x12900 gaunasi 44672,70 lt suma) ieškovui. Taigi, atsakovas pasirašė dokumentą, kuriame yra faktiškai įtvirtinta jo besąlygiška mokėjimo pareiga ieškovui ir pastarojo iš šios pareigos nevykdymo atsirandanti reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką siekdamas e, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-8/2007).
Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo apmokėti. Pagal ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, atleidimas nuo pareigos įforminti protestą, neatleidžia vekselio turėtojo nuo nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimus jo davėjui, kai pasibaigia nustatytas terminas pateikti vekselį apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos (ĮPVĮ 72 str. 2 d., 81 str. 1, 2 d.).
Vekselyje nurodytas mokėjimo terminas – 2009-12-01. Ieškovė neįgyvendino galimybės išieškoti minėtą sumą ĮPVĮ nustatyta tvarka, nes notaras nepriėmė vekselio dėl vekselyje esančio rašto dalių skirtingumo. Pagal formuojamą teismų praktika, vekselis ginčo atveju tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, šiuo atveju vekselis yra pripažįstamas pinigų gavimo dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai Civilinio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 2A-253/2008).
Įvertinus byloje pateiktą ieškovo skolos dokumentą nustatyta, kad jis atitinka paskolos sutarčiai keliamus paskolos sutarties formos reikalavimus (CK 6.871 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs pagal vekselį, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę ir yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 12 900 eurų skolą (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.256 str., 6.260 str., 6.870-6.871 str.). LR CK 6.36 str. nustato, kad jeigu ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba LR nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį ieškinio padavimo teismui dieną. 2012-10-29 d. oficialus euro pardavimo fiziniams asmenims kursas buvo 3,463 lt. Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina 44672,70 lt skolos. (12900x3,463=44672,70)
CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju sutinkamai su minėta įstatymo nustatyta prievole, atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą yra skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos nuo 2009-12-02 d. iki 2012 m. spalio 29 d., t.y. už 2 metus 10 mėnesių 27 dienas, kuriuos sudaro 1875,21 euro (6493,85 lt=1875,21x3,463). Taigi, ieškovas prašo iš viso priteisti iš atsakovo 6493,85 lt palūkanų. Ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.), palūkanos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir į tai, kad palūkanos skaičiuojamos už prievolę, kuri turėjo būti įvykdyta dar 2009-12-01, o ieškovas kreipėsi į teismą tik 2013-03-06, t.y. tik po 3 metų, tuo didindamas palūkanų dydį, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 6493,85 Lt dydžio palūkanos suma, yra aiškiai per didelės ir mažinamos iki 2000 lt.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. l d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinės skolos 44 672,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 535 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.)
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 18,54 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo G. E. B. turto areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 279 str. 2 d., 268-271., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 44 672,70 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du litus 70 ct) skolos, 2000 Lt (du tūkstančius ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą pagrindinės skolos 44 672,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1535 Lt (viena tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo atsakovo G. E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 18,54 Lt (aštuoniolika litų 54 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.