Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (toliau – A. K.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 60 MGL – 2259,60 eurų, bauda, kuri, BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam 40 MGL – 1506,40 eurų, dydžio baudą, nustatant 6 (šešių) mėnesių jos apmokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Traktorių „Kirovec K701“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti N. D., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 9 d. apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 3-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausantį traktorių „Kirovec K-701“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

2. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, 2018 m. kovo 16 d. nutartimi prokuroro apeliacinį skundą atmetė, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendį palikdamas nepakeistą.

3. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas V. G. pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2018 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį ir perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su teismo sprendimu A. K. atžvilgiu netaikyti konfiskuotino turto – traktoriaus „Kirovec K-701“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2970 (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimties) eurų, išieškojimo, todėl klausimai dėl A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, jam paskirtos bausmės pagrįstumo analizuojamu atveju nespręstini, pasisakant tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti A. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

8. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. BK 72 straipsnio taikymo išimčių, susijusių su tuo, kad nusikalstamos veikos priemonė nurodyta BK specialiojoje dalyje konstruojant nusikaltimo sudėtį (kaip būtinasis požymis ar ne), nenumatyta. Įstatymų leidėjas, konstruodamas nusikalstamų veikų sudėtis, ne vienu atveju yra nurodęs nusikaltimo padarymo priemonę, įrankį kaip objektyvųjį būtiną ir netgi kvalifikuojantį nusikalstamos veikos sudėties požymį (plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį (BK 180 straipsnio 2 dalis), panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 180 straipsnio 3 dalis)), tačiau tai nepašalina bendrojoje dalyje įtvirtinto imperatyvo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę ar įrankį, nes bendrosios ir specialiosios baudžiamojo įstatymo dalių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai.

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vertinant šią teisės normą aukščiau aptarto BK 72 straipsnio kontekste, neabejotina, jog tam, kad asmens atžvilgiu būtų galima taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, pradžioje būtina konstatuoti, jog turtas, kuris buvo panaudotas asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui, atitinka visus konfiskuotino turto požymius, įtvirtintus BK 72 straipsnyje.

10. Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, abejonių tuo, jog traktorius „Kirovec K-701“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nekyla. Nors A. K. vairuota transporto priemonė ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nebūtų įmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, todėl įvykio metu A. K. vairuotas traktorius pagrįstai pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.

11. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, traktorius, kurį vairuodamas A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, priklausė trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, kurioje nusikaltimo padarymo metu dirbo nuteistasis (b. l. 37-38), apie A. K. ketinimus įvykio dieną, būnant neblaiviu, naudotis bendrovei nuosavybės teise priklausančiu traktoriumi, nežinojo. Šią aplinkybę, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, iš esmės patvirtino ir pats A. K., nurodęs, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 5.30 val. jis buvo iškviestas – reikėjo ištraukti užklimpusią laukuose žemės ūkio techniką. Apie 3.00 val. jis pavalgė ir vienas išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės, kad nesušaltų. Išgėrus degtinę, darbas ėjosi sklandžiau. Privažiavęs prie užklimpusio traktoriaus ir pamatęs, kad jis jau išvažiavo ir pagalbos jam nebereikia, bandė apsisukti, tačiau, atlikdamas manevrą įvažiavo į griovį. Mėgino išvažiuoti, bet nepavyko. Į įvykio vietą atvažiavęs bendrovės agronomas V. R. užuodė, kad jis (A. K.) yra išgėręs, dėl ko, nuvežė jį į bendrovės patalpas rašyti pasiaiškinimo. Bendrovės pirmininkas N. D. iškvietė policijos pareigūnus. Šiuos A. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino tiek bendrovės vadovas N. D. (b. l. 37-39), tiek ir agronomas V. R. (b. l. 48-49), todėl abejoti tuo, jog A. K. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausantį traktorių neblaivus vairavo bendrovės atstovams nežinant – jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis vykdė jam priskirtas darbo funkcijas, nėra jokio pagrindo. Susidarius tokiai situacijai, kaip teisingai pažymima ir prokuroro apeliaciniu skundu, galima spręsti tik konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą.

13. Ir nors skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas sprendė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė vertinamu atveju būtų perteklinė ar neproporcinga A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tačiau sutikti su tokiais apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, įvertinus tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą neabejotinai vertinamas ir šios baudžiamojo poveikio proporcingumas, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Visoms šiam klausimui išspręsti reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teisėjų kolegijos manymu, teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

15. Aptartos teismų praktikos kontekste tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, o nesant galimybių jos konfiskuoti, iš kaltininko neišieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, kai jo kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 9 d., 10.50 val., buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 promilės etilo alkoholio (b. l. 110). Komentuojamas įvykis, kurio metu A. K. vairuotas traktorius įvažiavo į griovį, įvyko 2017 m. lapkričio 9 d., apie 6.00 val., kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo girtumas vertinamo įvykio metu buvo dar didesnis, o tai neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Toks A. K. apsvaigimo laipsnis, įvertinus jį vairuotos transporto priemonės gabaritų kontekste (didelė žemės ūkio technika), teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių, tame tarpe ir žemės ūkio darbus kartu su A. K. dirbusių asmenų, sveikatai ar net gyvybei, todėl sutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas analizuojamu atveju būtų neproporcingas A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad degtinę, kurią ketino išgerti darbo metu, jis įsigijo iš anksto, nenorėdamas darbe sušalti, pažymėjo ir tai, kad po to, kai pavalgęs jis išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės, be kita ko, darbo metu, darbas jam ėjosi sklandžiau, kas neabejotinai atskleidžia itin cinišką paties nuteistojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką bei galimas to pasekmes, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad analizuojamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

16. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimas neblaiviam, A. K. buvo baustas ir praeityje – 2015 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų A. K. iki nusikalstamos veikos padarymo nedėjo ir savo turimų alkoholio vartojimo problemų nesprendė, ką iš esmės apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nuteistasis, nurodydamas, jog ir ankščiau darbovietėje jis yra gavęs žodinių pastabų dėl alkoholio vartojimo. Ir vis tik, nepaisydamas paminėtų aplinkybių, savo problemas, susijusias su nesaikingu alkoholio vartojimu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis neigė, teigdamas, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų bei nesistengia pasitaisyti, o tai jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai.

17. Tenkinant prokuroro apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad traktorių A. K. vairavo atlikdamas jam priskirtas darbo funkcijas, t. y. važiavo traktoriumi, siekdamas padėti kitai laukuose užklimpusiai žemės ūkio technikai. Būtent tai, kad A. K. darbas yra susijęs su traktoriaus vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam apeliaciniu skundu ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio pavojus tampa dar didesnis, todėl spręsti, jog šioje situacijoje aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų neproporcingas, priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu tai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

18. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ir iš esmės prašydamas jo atžvilgiu netaikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo A. K. ypatingai akcentavo savo menkas pajamas, tačiau ši aplinkybė pakankamo pagrindo neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, nesudaro. Sprendžiant iš byloje esančių SODRA duomenų, šiuo metu nuteistasis dirba ir nors jo gaunamos pajamos nuolat kinta, tačiau šioje situacijoje remtis vien tik A. K. uždirbamomis pajamomis ir jų pagrindu spęsti, jog baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo paskyrimas būtų neproporcingas, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad gaunamas vidutinis darbo užmokestis, lyginant jį su minimaliu darbo užmokesčiu Lietuvoje, nėra labai mažas (b. l. 178-182). Be to, A. K. būdamas pakankamai jauno amžiaus, turėdamas profesinį išsilavinimą, tačiau nebūdamas patenkintas savo gaunamomis pajamomis, turi visas objektyvias galimybes ir sąlygas susirasti geriau apmokamą darbą. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad bausmė bei kartu su ja galimos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – tai valstybės prievartos priemonės, skiriamos asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. K. teisinę padėtį, neskiriant jam konfiskuotino turto vertės išieškojimo ar ją sumažinant, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus – nuteistojo pajamas, jo šeimos finansinę gerovę, jam pačiam neįvertinus galimo neigiamo (nusikalstamo) savo elgesio pasekmių, teisinio pagrindo nėra. Priešingu atveju, vertinant išimtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad aplinkybės dėl menkų nuteistojo sutuoktinės pajamų bei vaiko išlaikymo egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jokios teigiamos įtakos A. K. elgesiui neturėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jų egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, ko būtent ir siekiama tiek asmeniui skiriama bausme, tiek ir kartu su bausme jam skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

19. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. paskirta piniginė bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, bus pakankamos A. K. nubaudimo tikslų įgyvendinimui, padaryta formaliai, plačiau nemotyvuojant. Vien tik piniginės baudos ir paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, ką 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Darant šią išvadą paminėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. K. buvo paskirta švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, jos dydį nustatant mažesnį nei numatytos bausmės vidurkis, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios baudžiamosios poveikio priemonės minimalų dydį, todėl šioje situacijoje daroma išvada, kad komentuojamos baudžiamojo poveikio skyrimas A. K., priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu tai sprendė pirmosios instancijos teismas, proporcingumo principo nepažeistų. Atsižvelgiant į tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė niekada neturėjęs vairuotojo pažymėjimo, vis tik pažymėtina, kad atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ir A. K. apklausus pakartotinai, šią aplinkybę jis paneigė, nurodydamas, jog nežino, kodėl nurodė tokias aplinkybes. Papildomai jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo atimtas Vokietijoje, tačiau buvo grąžintas, ką iš esmės patvirtina ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys, pagal kuriuos, nuo 2015 m. liepos 1 d. A. K. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 93).

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, ir visapusiškai nepagrindė sprendimo netaikyti jame numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant A. K. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąją poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

21. Kaip nustatyta (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 2017 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 185 duomenimis, traktoriaus, kuriuo buvo padaryta A. K. inkriminuota nusikalstama veika, likutinė vertė atitinka 2970 (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) eurų, (b. l. 44). Jokių šią aplinkybę paneigiančių objektyvių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, šiai vertei iš esmės neprieštarauja ir pats nuteistasis, todėl iš A. K. priteisti būtent tokią sumą, t. y. 2970 (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) eurų, konfiskuotino turto – traktoriaus vertės, teisinių kliūčių nėra.

22. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. K. prašė sumažinti nurodytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus tiek A. K. asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą charakterizuojančius duomenis, iš A. K. išieškoti tik dalį traktoriaus vertę atitinkančios pinigų sumos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, jog pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti A. K. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti galimų pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. išieškoti konfiskuotino turto – traktoriaus „Kirovec K-701“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2970 (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Likusioje dalyje Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.