Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovui A. J., ieškovo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovės atstovei advokato padėjėjai Laurai Stankevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukso centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2003 m. kovo 31 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl ieškovo UAB „Aukso centras“ darbo Klaipėdos filialo direktoriumi (b.l. 8-10). 2012 m. liepos 30 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. 12/06-26, kuriuo nuo 2012 m. liepos 30 d. atleido ieškovą iš UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo direktoriaus pareigų ir įpareigojo A. J. nedelsiant po šio sprendimo priėmimo dienos pradėti jo žinioje esančių UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo dokumentų bei turto perdavimą naujai paskirtam direktoriui R. L. (b.l. 11). 2012 m. spalio 2 d. atsakovė pateikė ieškovui A. J. reikalavimą pasiaiškinti raštu, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti raštišką paaiškinimą dėl reikalavime nurodytų klausimų. (b.l. 26, 27). 2012 m. spalio 16 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. Į-12/10-17 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J., kuriuo paskyrė UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo direktoriui A. J. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2012 m. spalio 17 d., atleidimo pagrindą nurodant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę) (b.l. 39). 2012 m. rugsėjo 26 d. UAB „Nepriklausomas auditas“ atliko UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo 2005-2011 finansinių dokumentų patikrinimą ir surašė peržiūros ataskaitą (b.l.96-112).

Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti UAB „Aukso centras“ direktoriaus 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 12/06-26

Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir filialo vadovo teisinio statuso. Ieškovas nurodo, kad filialo direktoriui ir bendrovės vadovui negali būti taikytina ta pati atšaukimo iš einamų pareigų tvarka. Tarp bendrovės vadovo ir bendrovės susiklostantys santykiai savo esme yra įstatyminio atstovavimo santykiai. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovą su atsakove, kaip filialo valdymo organu paskirtą asmenį siejo dvejopi santykiai – pirmiausia civiliniai teisiniai, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, t.y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normos, antra, direktorius taip pat yra ir bendrovės darbuotojas, su kuriuo yra sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja bendrovės vadovo išrinkimo ir atšaukimo iš pareigų tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Nagrinėjamu atveju UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo nuostatuose buvo numatyta, kad filialui vadovauja direktorius, o filialo direktorių skiria ir atleidžia iš pareigų, sudaro su juo darbo sutartį bendrovės direktorius (Nuostatų 3.1, 3.2 punktai, b.l. 124). Iš to seka, kad ieškovo, kaip filialo vadovo, teisės ir pareigos, jo atšaukimo procedūra buvo nustatyti atsakovo vidaus aktuose, o ne įstatyme. Filialo vadovo ir UAB „Aukso centras“ vadovo įgaliojimų ribos nesutampa: atsakovės įstatų 26 punkte numatyta, kad bendrovės direktorius yra vienasmenis valdymo organas, kurį renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas (Įstatų 7 straipsnio 27 punktas, b.l. 119). Įstatų 7 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir direktorius; bendrovės direktorius yra bendrovės valdymo organas (b.l. 116). Tuo tarpu Klaipėdos filialo nuostatuose nėra įtvirtinta, kad filialo direktorius yra filialo valdymo organas. Filialo nuostatų 3.3 punkte baigtiniu sąrašu yra aiškiai nurodytos ir apibrėžtos filialo direktoriaus funkcijos, kai tuo tarpu bendrovės įstatų 7 straipsnio 28 punkte nurodytos bendrovės direktoriaus funkcijos, o 28 punkto 15 papunktyje nustatyta, kad bendrovės direktorius vykdo kitas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir direktoriaus pareigiuose nuostatuose nurodytas funkcijas, o taip pat akcinių bendrovių įstatymo valdybai priskirtas funkcijas, tuo tarpu filialo vadovo galimybės savarankiškai priimti sprendimus ir funkcijos yra ribojamos filialo nuostatų (Filialo nuostatų 3.3. punktas, b.l. 124). Pagal filialo nuostatų 3.1 punktą filialo vadovas yra tik filialo, o ne bendrovės valdymo organas; atsakovo įstatuose yra baigtinis atsakovo valdymo organų sąrašas, kuriame filialo direktorius nenurodytas. Skirtingai nei įmonės vadovo atveju, vien asmens paskyrimas filialo vadovu, nesuteikia jam teisės veikti įmonės vardu. Su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo direktoriumi jį paskyrė UAB „Aukso centras“ direktorius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo direktoriaus teisinis statusas negali būti prilyginamas UAB „Aukso centras“ direktoriaus, kaip bendrovės valdymo organo, teisiniam statusui. Iš šių nustatytų aplinkybių seka, kad ieškovą su atsakovu siejo darbo santykiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo data, atsiskaitymo su darbuotoju tvarka. 2012 m. liepos 30 d. UAB „Aukso centras“ direktoriaus V. B. sprendimas Nr. 12/06-26, kuriuo nuspręsta atleisti UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo direktorių A. J. iš pareigų yra priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl naikintinas, kadangi atsakovas ieškovą iš darbo turėjo atleisti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Ieškovo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu.

Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti UAB „Aukso centras“ direktoriaus 2012 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. Į-12/10-17

2012 m. spalio 16 d. UAB „Aukso centras“ direktoriaus V. B. įsakymu Nr. Į-12/10-17 UAB „Aukso centras“ filialo direktoriui A. J. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2012 m. spalio 17 d. Nurodytas atleidimo pagrindas – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę). Įsakyme nurodyta, kad bendrovės užsakymu atlikto UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo 2005-2011 metų finansinių dokumentų patikrinimo metu buvo nustatyta, jog (i) minėtu ataskaitiniu laikotarpiu filialo vidaus kontrolės sistema veikė neefektyviai ir neužtikrino įmonės veiklos ekonomiškumo, efektyvumo bei rezultatyvumo, (ii) jog buvo vykdomi pirkimo - pardavimo sandoriai, kurių rezultatas neatitiko verslo logikos bei pagrindinio filialo tikslo – pelno siekimo (t.y. filialo direktoriaus vykdytų ilgalaikio turto pardavimo sandorių didžioji dalis buvo

vykdomi pardavimo kainomis, lygiomis likutinei (balansinei) vertei arba žemiau likutinės vertės);

(iii) jog tikrinamuoju laikotarpiu buvo uždarinėjamos filialo parduotuvės, o filialo atsargos

įsigijimo arba mažesne kaina parduodamos UAB „Kornas“, tokiu būdu buvo didinama filialo

apyvarta, tačiau neuždirbamas pelnas; (iv) jog filialas, atstovaujamas A. J. arba jo įgaliotos

L. J., nutraukė parduotuvių nuomos sutartis, pasirašydamas trišalius susitarimus, kurių

pagrindu buvo keičiama sutarties šalis - naujuoju tų pačių patalpų nuomininku tapdavo UAB

„Kornas"; (v) jog filialo direktorius A. J. nevykdė ir įstatymų jam numatytos pareigos

mažiausiai kartą per metus atlikti ilgalaikio turto inventorizacijos: paskutinį kartą inventorizacijos

aktas buvo surašytas 2007 m. gruodžio 31 d.; (vi) šiais veiksmais A. J., kaip filialo

direktorius, sudarė galimybes filialo turto grobstymui ar kitam neteisėtam pasisavinimui bei per

keletą metų padarė filialo veiklą visiškai nuostolingą (b.l. 39). UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo nuostatuose buvo numatyta, kad filialo direktorius, kas pusmetį, arba bendrovės akcininkams pareikalavus, pateikia bendrovei filialo ūkinės veiklos ataskaitą; bendrovė gali nustatyti ir kitus ataskaitų pateikimo terminus (Nuostatų 4.2 punktas, b.l. 124). Tiek ieškovas, tiek atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad filialo ūkinės veiklos ataskaitas ieškovas bendrovei teikdavo, kad ketvirtį (kas 3 mėnesius). 2012 m. spalio 16 d. UAB „Aukso centras“ direktoriaus V. B. įsakyme Nr. Į-12/10-17 buvo nurodyta, kad filialo direktorius A. J. nevykdė ir įstatymų jam numatytos pareigos mažiausiai kartą per metus atlikti ilgalaikio turto inventorizacijos: paskutinį kartą inventorizacijos aktas buvo surašytas 2007 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkte numatyta, kad įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną. Taisyklių 9 punkte numatyta, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Taisyklių 10 punkte numatyta, kad inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu. UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo nuostatuose nebuvo įtvirtinta filialo direktoriaus pareiga atlikti ilgalaikio turto inventorizaciją, o remiantis Inventorizacijos taisyklėmis, už inventorizacijos atlikimą yra atsakingas įmonės vadovas, o ne filialo vadovas. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Aukso centras“ direktorius būtų priėmęs įsakymą ar potvarkį, kuriuo būtų įpareigojęs UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo direktorių (ieškovą) atlikti filialo ilgalaikio turto inventorizaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas būdamas filialo direktoriumi įstatymų nustatyta tvarka turėjo atlikti filialo ilgalaikio turto inventorizaciją ir jos neatliko, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). 2012 m. spalio 16 d. UAB „Aukso centras“ direktoriaus V. B. įsakymu Nr. Į-12/10-17 buvo konstatuoti ir kiti UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo direktoriaus padaryti filialo veiklos pažeidimai. UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo nuostatų 4.3 punkte buvo numatyta, kad filialo veiklos kontrolę vykdo bendrovės revizorius. Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad bendrovė revizoriaus neturėjo, iš to seka, kad filialo veiklos kontrolė nebuvo vykdoma, tai patvirtina ir byloje esantis atsakovo pasiaiškinimas (b.l. 94). Pažymėtina tai, kad UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialo 2005-2011 metų finansinių dokumentų patikrinimas buvo atliktas ir ataskaita priimta tik 2012 m. rugsėjo 26 d., t.y. po to, kai atsakovė gavo ieškovo ieškinį dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo (b.l. 16, 96-112). Iš šių nustatytų byloje aplinkybių, galima teigti, kad atsakovė vadovaudamasi įstatymais privalėjo vykdyti bendrovės UAB „Aukso centras“ filialo veiklos kontrolę, atlikti inventorizacijas, tačiau filialo veiklos kontrolės sistema neveikė, todėl nesant filialo bendrovės nuostatuose ar įstatymuose įtvirtintos filialo direktoriaus pareigos atlikti filialo veiklos kontrolę, filialo direktorius (ieškovas) negali būti atsakingas už 2012 m. spalio 16 d. UAB „Aukso centras“ direktoriaus V. B. įsakymu Nr. Į-12/10-17 nustatytus pažeidimus. Pažymėtina, kad atsakovas dirbo įmonėje nuo 2003 metų, jokių nuobaudų neturėjo, jokių darbo pažeidimų nebuvo nustatyta, ieškovas, kaip filialo direktorius, teikdavo bendrovei filialo ūkinės veiklos ataskaitas pagal nuostatų 4.2 punktą. 9 metus ieškovo atžvilgiu nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl filialo veiklos, tačiau 2012 metais atlikus UAB „Aukso centras“ finansinių dokumentų patikrinimą buvo nuspręsta, kad filialas dirba nuostolingai. Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 2 dalimi, filialas neturi juridinio asmens statuso, jo visa veikla yra apskaitoma atsakovės finansiniuose dokumentuose, filialo veiklą prižiūri ir kontroliuoja pati atsakovė, todėl atsakovė yra atsakinga už netinkamą darbo organizavimą ir filialo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovo atleidimas iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę) buvo neproporcinga drausminė nuobauda ieškovui ir paskirta nepagrįstai, todėl 2012 m. spalio 16 d. UAB „Aukso centras“ direktoriaus V. B. įsakymas Nr. Į-12/10-17 UAB „Aukso centras“ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo UAB „Aukso centras“ filialo direktoriui A. J. naikintinas. Ieškovo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu.

Dėl darbo sutarties nutraukimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Ieškovas nei ieškinyje nei duodant teismui paaiškinimus, neprašė grąžinti jo į darbą, todėl teismas laiko, kad ieškovas nepageidauja grįžti į pirmesnį darbą. Be to, teismas nustatė, kad dėl konfliktinių ieškovo ir atsakovės santykių, ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovas negrąžintinas į pirmesnį darbą UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filiale ir darbo sutartis su ieškovu laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straips­nio 4 dalis). Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnis). 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo patvirtinimo (redakcija galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 6.1. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. 6.2. nutarimo punkte numatyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Kadangi teismas konstatavo, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko 2012 m. liepos 30 d. skaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamas laikotarpis nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 30 d. (3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai). Iš byloje esančios VSDFV pažymos (b.l. 75), darytina išvada, jog ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 37,50 Lt (2400,00 Lt : 64 darbo dienų). Ieškovui priteitina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio, t.y. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio - 3200,00 Lt išeitinė išmoka (neatskaičius privalomųjų mokėjimų) ir vidutinis darbo užmokestis (37,50 Lt darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2012 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straips­nio 4 dalis).

Dėl neturtinės žalos

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnis). Jos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais: kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai pa­skiriama drausminė nuobauda, apie darbuotoją paskleidžiama informacija, kuri nėra susijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Spręsdami dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, teismai įvertina ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose pa­prastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, ku­riai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo atleidžiant dar­buotoją iš darbo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo galiomis. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyveni­mo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek ir psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą ir leidžiantis tinkamai save reali­zuoti ir užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio netei­sėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, kadangi apie atleidimą iš darbo buvo informuotas atostogų su šeima užsienyje metu, dėl ko tiek jis, tiek jo šeima patyrė neigiamų išgyvenimų, emocinį sukrėtimą. Ieškovas įmonėje išdirbo beveik 10 metų, drausminių nuobaudų per šį laikotarpį jam nebuvo skirta, kas leidžia teigti, kad savo pareigas jis atliko tinkamai. Darbdavys ieškovą atleido iš darbo 2 kartus – pirma vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, ir antrą kartą, kaip asmenį, kuris šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, nors byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškovu darbo sutartį nutraukė nepagrįstai, atleisdamas ieškovą iš darbo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų, kuriose įtvirtinta atleidžiamų iš darbo darbuotojų atleidimo tvarka, todėl tai yra faktinis ir teisinis pagrindas taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnį priteisti darbuotojui patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į ieškovo patirtus nepatogumus ir emocinį sukrėtimą dėl nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovui priteistina 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė atsikirtimams pagrįsti teikė neoriginalius dokumentus ir net ne jų nuorašus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalis, o neoriginalių dokumentų kopijas. Dėl minėtos priežasties teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą ir pareikalauti originalių dokumentų.

Iš atsakovės ieškovui priteistina 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistinas 72,00 Lt žyminis mokestis valstybei už reikalavimą pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo ir 246,00 Lt žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus (96,00 Lt už vidutinį darbo užmokestį, 150,00 Lt už neturtinę žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovo atsakovei priteistina 2000,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio t.y. 800,00 Lt priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio t.y. 800,00 Lt priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti iš dalies ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukso centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Pripažinti ieškovo A. J. atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant ieškovo į pirmesnį darbą.

Panaikinti UAB „Aukso centras“ direktoriaus 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 12/06-26, kuriuo ieškovas atleistas UAB „Aukso centras“ direktoriaus pareigų.

Panaikinti UAB „Aukso centras“ direktoriaus 2012 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. Į-12/10-17, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo vadovaujantis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

Įpareigoti atsakovę UAB „Aukso centras“ pakeisti darbo sutarties įrašą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies pagrindu, šiam sprendimui įsigaliojus.

Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės UAB „Aukso centras“ 3200,00 Lt išeitinę išmoką (neatskaičius privalomųjų mokėjimų), vidutinį darbo užmokestį (37,50 Lt darbo dienos užmokestis neatskaičius privalomųjų mokėjimų) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2012 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės UAB „Aukso centras“ 5000,00 Lt neturtinės žalos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aukso centras“ valstybei 318,00 Lt žyminį mokestį ir 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovei UAB „Aukso centras“ iš ieškovo A. J. 2000,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. J. valstybei 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio t.y. 800,00 Lt priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.