Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-22 · Byla Nr. ATP-453-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
ATP-453-593/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06600-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-453-593/2015
Proceso Nr. 4-69-3-06600-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimo Ž. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. 2014-08-10, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau nestodamas tęsė savo neteisėtus veiksmus, kol sustojo nuosavos valdos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vengdamas administracinės atsakomybės, pasišalino. Šiais veiksmais Ž. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimu Ž. Š. nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Ž. Š. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde jis teigia, kad teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų K. B. ir G. V. bei dalinai liudytojos A. B. paaiškinimais, tačiau visapusiškai nevertino kitų liudytojų parodymų. Apeliantas teigia, kad byloje apklausti liudytojai nepatvirtino policijos pareigūno G. V. parodymų, jog jis Ž. Š. stabdė krivule, būdamas dviejų metrų atstumu nuo automobilio. L. P. P. paaiškino, jog „kai policininkas mostelėjo ranka, jis rankoje nieko neturėjo“. Nors teismas atmetė šio liudytojo parodymus, tačiau šiuos parodymus patvirtina liudytoja A. B.. Tuo pagrindu policijos pareigūnų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Liudytoja A. B. parodė, kad per garsiakalbį policininkai nieko nesakė, stabdymas buvo garsinis signalas ir švieselės. Byloje nesurinkta įrodymų, kad kuriuo nors momentu policijos pareigūnai per garsiakalbį įvardijo būtent apelianto vairuojamo automobilio valstybinį numerį, jog jis suvoktų, kad privalo sustoti. Policijos pareigūnas G. V. nurodė, kad tiksliai nepamena, ką pasakė per garsiakalbį. Apeliantas teigia, kad jis turėjo būti stabdomas taip, kad akivaizdžiai matytų ir suvoktų, jog yra stabdomas, tačiau byloje nėra bešališkų jo tyčią nestoti pagrindžiančių įrodymų. Protokole nurodomas administracinio teisės pažeidimo laikas 21 val., tuo tarpu išklotinės laikas 21.11 val., kuomet patrulių automobilio durelės atidarytos, o greitis 92 km per valandą, po to greitis mažėja iki 15-30 km. per valandą. Skunde teigiama, kad liudytojo K. B. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, tik patvirtino pagarsintą tarnybinį pranešimą, tačiau jokių pažeidėjo kaltę pagrindžiančių paaiškinimų nepateikė, nurodydamas tik tai, ką darė jo kolega. Skunde teigiama, kad teismas rėmėsi ir liudytojos A. B. paaiškinimu, jog „Matėsi, kad vaikinai pamatė policijos automobilį, paspaudė greitį ir nuvažiavo“. Tačiau tai nereiškia, kad greitis buvo padidintas, nes jis pamatė policijos pareigūnų automobilį. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nepaklusimą teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, tačiau ATP protokole nurodoma, jog jis atvykęs į (duomenys neskelbtini) kiemą, pasišalino vengdamas atsakomybės, kas išeina už straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėties požymių. ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tačiau teismas Ž. Š. tyčios nekvalifikavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Iš Ž. Š. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu teigdamas, kad turėjo būti stabdomas taip, kad tai akivaizdžiai matytų ir suvoktų, o to nebuvo padaryta, todėl jo tyčia nestoti byloje nenustatyta, kas yra būtinas pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d. sudėties požymis. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.

Ž. Š. kaltę dėl jam skundžiamu nutarimu inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., patvirtina byloje esantys įrodymai. Liudytojas policijos pareigūnas G. V. patvirtino tarnybinį pranešimą ir nurodė, kad automobilį vairavo kolega, jis stabdė automobilį ir visą laiką jį matė. Vairuotojas jo negalėjo nepastebėti, nes kai stabdė automobilį su krivule, buvo 2 metrų atstumu nuo automobilio, iš karto pradėjo važiuoti iš paskos, o vairuotojas pravažiavo per raudonos šviesos šviesoforo signalą. Šio liudytojo parodymais netikėti pagrindo nėra, nes šie parodymai yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymai. Liudytojas policijos pareigūnas K. B. paaiškino, kad nestojimas buvo ir patvirtino savo tarnybinį pranešimą, taip pat nurodydamas, kad tarnybinį automobilį vairavo jis, o kitas pareigūnas sėdėjo priekyje. Liudytojas policijos pareigūnas A. R. paaiškino, kad buvo įjungta ir šviesos ir garso sistemos. Paaiškino pateiktas policijos automobilio judėjimo išklotines, kuriose matosi policijos pareigūnų automobilio judėjimas. Pareigūnai sakė, kad vijosi, prisivijo, susigretino, tai galėjo greitis ir sumažėti ir padidėti. Viršutinis greitis, važiuojant Universiteto gatve, buvo 92 km/h. Liudytoja A. B. paaiškino, jog ji su kasininke stovėjo tarpduryje įėjimo, matė, kaip policininkai eina link mašinos, kasininkė parodė jiems sidabrinę mašiną ir policininkai greitai sušoko į mašiną, įsijungė garsinį signalą ir švyturėlį. Sidabrinė mašina pradėjo važiuoti per raudoną ir tikrai greičiau nei 50 km/h greičiu. Matėsi, kad vaikinai pamatė policijos automobilį, pagreitėjo ir nuvažiavo per raudoną šviesą. L. P. P., kuris yra Ž. Š. draugas, parodė, kad matė, gal 15 metrų atstumu, kaip pareigūnas eina laiptais. Pareigūnų automobilis stovėjo. Matė, kaip pareigūnas kažką padarė su ranka – mostelėjo.

Liudytojų policijos pareigūnų K. B., G. V. parodymai teismui abejonių nekelia, nes jie yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais aukščiau aptartais įrodymais. Byloje taip pat nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis kokiu nors būdu pakenkti Ž. Š. jį apkalbant. Tuo tarpu apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino Ž. Š. parodymus, kad jis nematė ir negirdėjo, jog jį stabdo policijos pareigūnai. Taip pat teismas pagrįstai atmetė ir liudytojų R. V., P. P., E. G. parodymus, nes jie yra Ž. Š. draugai ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, šių liudytojų parodymai prieštarauja aukščiau aptartiems parodymams. Tačiau net ir Ž. Š. draugas – liudytojas P. P. – teisme patvirtino, kad matė, kaip pareigūnas kažką padarė su ranka, mostelėjo, t. y. taip pat patvirtino, kad policijos pareigūnas stabdė Ž. Š. vairuojamą automobilį, iki pareigūnams pradedant jį persekioti tarnybiniu automobiliu. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklių 228 numatyta, jog eismo dalyviai privalo duoti kelią specialioms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Todėl, jeigu Ž. Š. šio kelių eismo taisyklių reikalavimo būtų neignoravęs, ir, matydamas bei girdėdamas policijos automobilio šviesos ir garso signalus, būtų sustojęs, policijos pareigūnų tikslai sustabdyti Ž. Š. vairuojamą automobilį būtų įgyvendinti jo nepersekiojant. Vertinant Ž. Š. akivaizdų minėto KET reikalavimo nepaisymą kitų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina kategoriška išvada, jog byloje nustatytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., matydamas ir suprasdamas, kad yra stabdomas, tyčia nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Todėl skundžiamu nutarimu Ž. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jis pagrįstai nubaustas už šio pažeidimo padarymą. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu Ž. Š. tyčios nekvalifikavo, kaip būtino požymio pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jis nesuvokė ir nematė, kad yra stabdomas pareigūno krivule ir persekiojamas, atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat atmetami ir apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas neteisingai vertino įrodymus, nes vadovavosi tik policijos pareigūnų K. B. ir G. V. parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, bei dalinai liudytojos A. B. paaiškinimais, taip pat liudytojo K. B. parodymais, kuris tiesiogiai įvykio nematė. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visumą, kuri leidžia padaryti vienokią ar kitokią pagrįstą išvadą. Tuo tarpu šioje byloje įvertinus surinktus įrodymus ir jų visumą galima daryti išvadą, kad Ž. Š. vairuodamas automobilį buvo nustatytomis aplinkybėmis stabdomas policijos pareigūno, tačiau matydamas ir suvokdamas tokį policijos pareigūno teisėtą reikalavimą, pažeidėjas tyčia jam nepakluso, už ką jis ir nubaustas skundžiamu nutarimu. Nors pažeidėjas teigia, kad tai, jog jis nuvažiuodamas padidino greitį dar nereiškia, kad taip jis pasielgė siekdamas pabėgti nuo pareigūnų, tačiau tokius jo skundo argumentus paneigia aukščiau išdėstyti ir aptarti įrodymai.

Skunde taip pat teigiama, kad protokole nurodomas administracinio teisės pažeidimo laikas 21 val., tuo tarpu išklotinės laikas 21.11 val., kuomet patrulių automobilio durelės atidarytos, o greitis 92 km per valandą. Tačiau teisme apklausimas liudytojas policijos pareigūnas A. R. nurodė, jog dėl laiko gali būti minučių skirtumas, kadangi viskas vyksta, t. y. informacija perduodama, per palydovą. Ž. Š. skunde taip pat nurodė, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nepaklusimą teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, tačiau ATP protokole nurodoma, jog jis atvykęs į (duomenys neskelbtini) kiemą, pasišalino vengdamas atsakomybės, kas išeina už straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėties požymių. Tačiau skundžiamu nutarimu Ž. Š. nubaustas už tai, kad šioje byloje nustatytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už ką ir numatyta atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d., o tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas tolimesnis tęstinis pažeidėjo elgesys po nepaklusimo teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti automobilį, pažeidėjo atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. įtakos neturi.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį Ž. Š. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Ž. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė