- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- I-1063-621/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau– ir Šiaulių TI), 10000 litų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą konvojavo 2010-10-08 iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Atvykus į Šiaulių TI administraciją apgyvendino Nr. 99 kameroje, buvo laikomas su dar keturiais, penkiais asmenimis kartu su rūkančiais asmenimis, nors pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI, pareigūnas vidaus tyrimo skyriaus inspektorius Ž. R. skirstydamas asmenis ir pareiškėją į gyvenamąsias kameras, paklausė, ar yra rūkantis, pareiškėjas atsakė, kad yra nerūkantis ir davė ant lapo pasirašyti, kad yra nerūkantis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, jog byloje yra raštas (b. l. 12), bet jis jo tikrai nerašė, nurodo, jog pasirašinėjo kažką, bet negalėjo pasirašyti, nes prašė patalpinti su nerūkančiais asmenimis, parašas jo. Bet Šiaulių TI administracija pažeisdama Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimo 14 punktą pareiškėją patalpino kameroje Nr. 99 su rūkančiais asmenimis ir pareiškėjui teko kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru visą tą laikotarpį, pareiškėjas nurodė, kad negali uždrausti kalinamiesiems rūkyti kameroje, būtų labai sudėtinga, nes tai sukeltų didžiulį pasipiktinimą, būtų didelis chaosas bei gali sužaloti pareiškėją. Nurodo, kad administracijai ne vieną kartą buvo žodžiu sakyta ir raštu pateikta, kad pareiškėjas nerūkantis, bet į tai administracija visiškai nekreipė dėmesio. Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatyme numatytas normas, ištisai tekdavo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nuolat skaudėdavo galvą, pykindavo, kartais tekdavo išsivemti nuo smarvės, griauždavo nežmoniškai akis, naktimis prabusdavo nuo tabako dūmų, nepavykdavo išsimiegoti, labai irzlus būdavo ir yra iki šiol nepatenkintas, rūbai ištisai smirdėdavo tabako dūmais.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Šiaulių TI neužtikrino minimalaus 3,6 kv. m ploto, Šiaulių TI administracija pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, kurių 112 p. nurodyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turi tekti ne mažiau 3,6 kv. m ; punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Laisvės atėmimo vietų kamerose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, ir taip buvo pažeistos žmogaus teisės, kalindama pareiškėją Šiaulių TI neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, administracija pažeidė numatytus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nesutinka su atsakovo pateikta pažyma, kurioje nurodytas kameros plotas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktą ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.4 punktą, Šiaulių TI privalo kompensuoti už teisių nevykdymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Nr. 99 kameros ilgis yra 6,71 cm plotis 2,16 cm, ir iš viso kameros Nr. 99 plotas 14,4936 kv. m. Dėl per mažo ploto Nr. 99 kameroje nebuvo įmanoma žmoniškai kur pajudėti, vietos judėti, galima sakyti, kad jos nebuvo – žingsnis į priekį ir atgal, o per parą 24 valandos, į lauką išveda tik vienai valandai, o likusias 23 valandas tenka praleisti kameroje, gulint lovos gulte arba sėdint ant lovos, tai akivaizdu, kad sukelia nepatogumus, diskomfortą, sutrikdo poilsį, miegą, protinį mąstymą, vystymąsi. Dėl gulėjimo, sėdėjimo lovoje prasidėjo nugaros skausmai, rankų tirpimas nuo alkūnių iki pirštų galų su nežmonišku skausmu, maudymu, nustatyta stuburo osteochondrozė – tai yra artrozė ir tie simptomai prasidėjo Šiaulių TI. Neįmanoma išsimiegoti suka, maudžia nugarą, naktimis nepavyksta išsimiegoti dėl skausmų, tapo irzlus, piktas, nepavyksta prisitaikyti prie nežmoniškų, absurdiškų gyvenimo sąlygų, dėl prastos savijautos ne kartą kvietėsi konsultacijos psichologę, nustatydavo adaptacijos sutrikimus. Ir visi tie išdėstyti faktai, prasidėjo įkalinimo įstaigoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių TI kamera Nr. 99 neatitinka Lietuvos higienos normų laikymo sąlygų, kameros būklė buvo ir yra iki šiol apgailėtina, nežmoniška, absurdiška, yra priskirtas prie žeminančių sąlygų laikymo, daugybė pažeidimų, teko nemažai laiko kalėti Nr. 99 kameroje ir tekdavo pastoviai skųstis įvairioms institucijoms dėl nežmoniškų, absurdiškų, žeminančių gyvenimo sąlygų, neatitinkančių Lietuvos higienos normų HN 76:2010 numatytų reikalavimų, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neįmanoma būdavo fiziškai pailsėti, ištisai vyravo tarp asmenų įtampa, pykčiai, nesutarimai, kildavo barniai, kartais įvykdavo muštynės, susistumdymai. Nr. 99 kameroje tualetas be privatumo, dvokas eidavo iš tualeto nežmoniškas, pats tualeto plotis mažas, lovų, gultų galuose strypai išlaužyti, dirbtinio apšvietimo lempos techniškai netvarkingos, tiek dieninės, tiek naktinės, langai neatitinka numatytų kriterijų, pralaidūs šalčiams, langų rėmai vieno stiklo, neskaidrūs, purvini, ant palangės iš vidaus pelėsis, lubos, sienos baisios, purvinos, prirašinėtos, tinkas nudaužytas, iškilusios, suskilusios; gryno oro nėra, ventiliacijos nėra, ištisai klaikus dvokas kameroje, oro temperatūra žiemos metu neatitinka, dieninis, naktinis dirbtinis apšvietimas neatitinka numatytų reikalavimų, taip pat natūralaus apšvietimo nepakanka, nėra pakankamos šviesos kameroje. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas faktines aplinkybes prašo priteisti 10000 neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė Zoja Kastėnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, patirtos už trisdešimt tris paras, už tą laiką, kai buvo laikomas Šiaulių TI. Jis nerūkantis ir buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, plotas kameros mažesnis, negu numatyta įstatymo, ir patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, diskomfortą ir kt. nepatogumus. Gautas Šiaulių TI atsiliepimas į skundą, kur jie rašo, kad atstovas nesutinka su žala, mano, kad sąlygos tuo laikotarpiu buvo, normalios ir nepadarė žalos sveikatai. Bylos nagrinėjimo metu, kai pareiškėjas suimtas ir negali rinkti ir pateikti įrodymus, įrodinėti kažką sunku. Neginčijamai nustatyta ir atsakovas nurodė, kad pareiškėjo laikymo sąlygos prastos. Nuo 2010 m. kameros plotas vienam žmogui turi būti 3,6 kv. m. Atsiliepime rašo, kad nesilaikė nustatytos normos, buvo laikomas toje kameroje, kur vienam žmogui buvo suteikta mažiau vietos, negu priklauso. Dėl rūkymo – kai pareiškėjas buvo patalpinamas į minėtą kamerą, jis davė sutikimą, kad bus talpinamas su rūkančiais asmenimis. Negali kitų rašytinių įrodymų pateikti. Iš Šiaulių TI buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjas jokių prašymų neteikė, kad jis nesiskundė ir buvo laikomas su rūkančiais jo paties prašymu. Mano, kad teismas padarys objektyvias išvadas ir atsižvelgs į pareiškėjo prašymus. Neabejoja, kad kai pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortą. Pats pareiškėjas papasakojo apie tai, koks yra plotas, kokios sąlygos, kaip atrodo kameros, kaip gamtinius reikalus atlieka kitiems kaliniams matant ir girdint. Nors kamera dabar suremontuota. Pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir motyvuotas, atsižvelgiant į skunde išdėstytus reikalavimus, prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 66). Atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-27). Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2013-06-19 pažymos Nr. 69/06-2535 „Dėl R. K. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo etapuotas 2010-10-08 ir laikomas periodiškai iki 2010-11-30 gyvenamojoje kameroje Nr. 99, kurios plotas 16,29 kv. m. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje su dar 2-5 asmenimis. Laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26 (18 dienų) vienam asmeniui teko nuo 3,26 kv. m iki 4,07 kv. m gyvenamasis plotas, nuo 2010-11-05 iki 2011-11-12 (7 dienas) – 5,43 kv. m, nuo 2010-11-19 iki 2010-11-23 ir nuo 2010-11-26 iki 2010-11-30 (8 dienas) – nuo 2,72 kv. m iki 3,26 kv. m. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui tik tam tikrais atvejais galimai teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta norma. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančio ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamą laikotarpį iš viso buvo laikomas 33 dienas. Per šį laikotarpį 20 dienų buvo išvykęs į kitas įstaigas. Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai abstraktūs, lakoniški, nusiskundimai dėl nepatogumų nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais atsakovo veiksmais, be to, šių išgyvenimų kilmė negali būti sutapatinama vien tik su kalinimu įstaigoje. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, negalima teigti, kad asmens teisės iš tikrųjų buvo pažeistos. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo. Vien tik statistiniai duomenys apie kameroje laikytų asmenų skaičių nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo nustatyta kamerų įrengimui ir būklei keliamų higienos reikalavimų pažeidimų. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pažymi, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raštišku pareiškimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raštu nurodo, jei pageidauja būti paskirtas į rūkančiųjų kamerą) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis rašytiniu prašymu administracijai perkeliamas į rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamąją patalpą. Pareiškėjui atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių 2010-10-08 jis pateikė prašymą būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis (reg. Nr. 71/04-4161). Jokių prašymų atitinkamai pakitus pareiškėjo įpročiams įstaigoje nebuvo gauta. Nusiskundimų dėl laikymo kartu su kitais rūkančiais asmenimis taip pat nebuvo gauta. Skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2013-06-04. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010-10-04 Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano matyti, kad pareiškėjo laikymo įstaigoje laikotarpiu kameroje Nr. 99 galėjo būti laikomi rūkantys asmenys. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas pagal įstatymų reikalavimus ir atsižvelgiant į jo paties pageidavimą. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga veikė pagal galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, nustačius, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, būtų pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. K. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI administracijos veiksmų, atlyginimo.
Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis ir higienos normų reikalavimų
Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Taigi, toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas.
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raštišku pareiškimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raštu nurodo, jei pageidauja būti paskirtas į rūkančiųjų kamerą) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis rašytiniu prašymu administracijai perkeliamas į rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamąją patalpą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2010-10-08 jis pateikė prašymą būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis (b. l. 12). Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą nurodė ir tai, jog buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kameroje, kurioje kalėjo pareiškėjas, buvo rūkoma. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl laikymo kartu su kitais rūkančiais asmenimis, į Šiaulių TI administraciją raštu nesikreipė. Teismas pažymi, kad norėdamas būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, pareiškėjas turėjo kreiptis su prašymu į kalėjimo administraciją, tačiau byloje nenustatyta, kad tokį prašymą pareiškėjas būtų pateikęs. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2010-11-30, tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2013-06-04. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, nes pareiškėjas buvo laikomas pagal įstatymų reikalavimus ir atsižvelgiant į jo paties prašymą, todėl šio pareiškėjo reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pareiškėjas nurodė, jog kameroje Nr. 99 ventiliacijos nebuvo ir nėra, dažnai trūko oro. Oras patekdavo tik tuo metu, kai per atidarytą langelį duryse paduodavo maistą arba kai išeidavo iš kameros. Kadangi kameroje nebuvo ventiliacijos, gyvenamojoje patalpoje visada buvo drėgna, dėl tokio drėgnumo išskalbti rūbai neišdžiūdavo, pradėdavo pūti, pelyti. Kameroje Nr. 99 nebuvo įmanoma skaityti, nes nepakako dirbtinio apšvietimo. Žiemą kameroje buvo labai šalta, tekdavo su rūbais miegoti. Langų rėmai vieno stiklo, neskaidrūs, purvini, lubos, sienos baisios, purvinos, prirašinėtos, tinkas nudaužytas. Nurodo, kad kameroje buvo tualetas, jis nebuvo atskirtas nuo bendros erdvės nei siena, nei pertvara, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse. Vanduo tualete nenusileido arba nusileidžia labai blogai, tualeto ventiliacijos nebuvo ir nėra. Neatitvertas sanitarinis mazgas – 50 cm x 80 cm.
Teismas pažymi, kad gyvenamojoje Šiaulių TI kameroje Nr. 99, kurioje nuo 2010-10-08 iki 2010-11-30 buvo laikomas R. K., atitikimo higienos reikalavimus patikrinimų 2010 metais nebuvo atlikta. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl higienos reikalavimų neatitikimo kameroje Nr. 99 nurodytu laikotarpiu. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Šiaulių TI yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad „Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama <...> tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais“, o 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas <...>“.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168 patvirtintų Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punkte numatyta, kad „iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus)“.
Šis teisinis reguliavimas lemia, kad viešojo administravimo subjektas – Šiaulių TI, užtikrindamas tinkamas pareiškėjo laikymo sąlygas, turėjo vykdyti minėtų teisės aktų reikalavimus, kiek tai susiję su pareiškėjo teise būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2013-06-19 pažymos Nr. 69/06-2535 „Dėl R. K. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo etapuotas 2010-10-08 ir laikomas periodiškai iki 2010-11-30 gyvenamojoje kameroje Nr. 99, kurios plotas 16,29 kv. m. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26 (18 dienų), vienam asmeniui teko nuo 3,26 kv. m iki 4,07 kv. m gyvenamasis plotas; nuo 2010-11-05 iki 2011-11-12 (7 dienas) – nuo 5,43 kv. m; nuo 2010-11-19 iki 2010-11-23 ir nuo 2010-11-26 iki 2010-11-30 (8 dienas) – nuo 2,72 kv. m iki 3,26 kv. m.
Iš pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2011-11-12 (7 dienas) vienam asmeniui teko nuo 5,43 kv. m, šiuo laikotarpiu tenkantis minimalus plotas nebuvo pažeistas. Tačiau kitais nurodytais laikotarpiais pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kameroje, kurioje jam periodiškai teko mažiau nei 5 kv. m, o vėliau mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovė iš esmės neginčija.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad dėl mažo ploto kameroje Nr. 99 jam yra nustatyta stuburo osteochondrozė, dėl blogos savijautos ne kartą kvietė konsultacijai psichologę, nustatydavo adaptacijos sutrikimus. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2011 m. sausio 17 d. pareiškėjui atlikta stuburo rentgenograma. Diagnozuota stuburo osteochondrozė (b. l. 97). 2012-05-02 Šiaulių TI psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 66/01-140 nurodyta, kad 2011-11-10 suimtasis R. K. buvo pakviestas psichologinei konsultacijai asmeniškai prašant, kurios metu buvo itin emocionalus, stebima vidinė įtampa galimus autoagresyvius veiksmus. Nuo 2011-11-15 R. K. buvo skirta sustiprinta priežiūra neterminuotam laikotarpiui.
Teismas pažymi, kad 2013 m. spalio 1 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą įpareigoti Šiaulių TI išmatuoti kamerų plotą, dalyvaujant pareiškėjui. Teismas šį pareiškėjo prašymą atmetė pažymėdamas, kad byloje yra duomenys apie kamerų plotą, patalpų plotas nustatomas ir įregistruojamas viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirai pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių dėl Šiaulių TI Įskaitos skyriaus pateiktos 2013 m. birželio 19 d. pažymos Nr. 69/06-2535 duomenų tikrumo, todėl pareiškėjo argumentai, kad pažyma yra nepagrįsta, melaginga, kad Šiaulių TI simuliuoja ir slepia informaciją apie asmenų, kalėjusių kameroje Nr. 99, skaičių vertintini kritiškai, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.250 straipsnius atsiradusią žalą, tame tarpe neturtinę, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Minėta, kad Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, tai įrodo, jog minėta valdžios institucija neveikė taip, kaip ją įpareigoja veikti teisės aktai – Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų 12.3 punktas.
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinės bylos Nr. A143‑1966/2008; Nr. A438‑121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (šio teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Aiškindama išvardintų nuostatų visumą, teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdis yra susijęs su jo esminių laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje pažeidimu – draudimu elgtis nežmoniškai ar žeminant asmens orumą.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką didelis kameros perpildymas ir antisanitarinės kalinimo sąlygos prilygsta žeminančiam orumą elgesiui, dėl kurio asmuo patiria neturtinę žalą, kurios, vien konstatuojant pažeidimą, negalima kompensuoti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 82, 117 punktus).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui iš 33 dienų 26 dienas periodiškai teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas (b. l. 11).
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertindamas turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. sprendime Nr.A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinės žalos atlyginimui), pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2253 Lt), teismas laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 200 Lt. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 10000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, apskaičiuoti pagal administracinės bylos medžiagą už pašto ženklus, vokus, dokumentų kopijų darymą, rašiklius, nurodo, kad visa tai kainuoja, o Bausmių vykdymo kodekse nėra numatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi aprūpinti nuteistuosius popieriumi, rašymo priemonėmis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo pareiškimo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 (du šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo R. K. prašymą dėl išlaidų atlyginimo, palikti nenagrinėtą.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.