Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-364-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
1S-364-397/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-364-397/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-aime sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. kovo 5 d. nutarimą taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 4 d.Komisija 2018 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog jis nėra pakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Teismas sprendė, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos namų.Nuteistasis M. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Neatsižvelgė į tai, kad jo elgesys pataisos namuose vertinamas kaip nepriekaištingas – bausmę atlieka paprastosiomis sąlygomis, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį nustatytos tvarkos nepažeidė, turi teigiamą darbinę motyvaciją, pataisos namuose sutiko dirbti, dirba, galimo lygtinio paleidimo metu ketina kreiptis į darbo biržą. Be to, nuteistasis dalyvauja įvairiose reabilitacijos programose, skatintas, jam suteikta teisė be palydos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tai rodo, jog yra įgijęs pataisos namų administracijos pasitikėjimą ir nėra pagrindo manyti, kad bėgs, slėpsis, todėl nėra prasmės jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Taip pat nurodoma, jog nuteistasis dengia civilinį ieškinį ir nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais. Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis nesusijęs su kriminaline subkultūra, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi draugų ratą už pataisos namų ribų, laisvėje turės gyvenamąją vietą.Skunde taip pat teigiama, jog teismas tinkamai neįvertino nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, t. y. ryšių su artimaisiais stabilumo, ketinimo dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamo požiūrio į nusikaltimus ir smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio nebuvimą pataisos namuose. Apeliantas pažymi, jog, asmeniui atliekant laisvės atėmimo bausmę, visada įmanoma įžvelgti įvairių hipotetinių grėsmių, tačiau tokiu atveju lygtinio paleidimo nuostatos liktų tik deklaratyvios. Akcentuoja, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nes lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymas sąlygoja lygtinio paleidimo panaikinimą. Skunde taip pat nurodoma, jog pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijas Rec (2003), lygtinis paleidimas turi būti elgesio su nuteistaisiais bendrąja taisykle, o ne išimtimi, todėl sprendimas dėl lygtinio paleidimo turi būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Taip pat pažymi, jog Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, ir lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas visapusiškai įvertinus reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis skunde taip pat vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendime Hutchinson prie Jungtinę Karalystę (Nr. 57592/08, 2017 m. sausio 17 d.) suformuotomis nuostatomis ir teigia, jog teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus.Apelianto teigimu, skunde anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas, jo elgesys pataisos įstaigoje yra itin teigiamas ir tai rodo atsakingą motyvaciją keistis, todėl yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (88 balai), todėl, net ir įvertinus tai, kad šis vertinimas nuo pradinio (104) sumažėjo 16 balų, vis tik teigti, kad pažanga, kuri sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, yra akivaizdi ir įtikinanti, byloje pagrindo dar nėra.Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama M. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – lėšų tvarkymo; gyvenimo stiliaus ir draugų; mąstymo ir nuostatų įtaka jo elgesiui. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius už keletos apysunkių tyčinių nusikaltimų, kurie susiję su svetimo turto grobimu, padarymą. Be to, praeityje jis taip pat ne kartą teistas. Pasikartojantys analogiški nusikaltimai, kuriais siekiama finansinės naudos, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, rodo, jog jis vis dar turi rimtų sunkumų dėl lėšų tvarkymo ir pajamų, negeba užsitikrinant sau pragyvenimo šaltinio ir pastovių pajamų legaliais būdais. Nors nuteistasis pataisos namuose sutiko dirbti, buvo įdarbintas ir dengia civilinį ieškinį, tačiau duomenų, kad turėtų garantuotą darbo vietą laisvėje, byloje nėra, nors šiuo metu, kaip matyti, gali išvykti už pataisos namų be sargybos, dirba privačioje įmonėje ir turi galimybių ieškotis pastovios darbo vietos laisvėje. Be to, nors kaip teigia nuteistasis, jis dengia civilinį ieškinį iš gaunamų pajamų, tačiau skola didelė – 4209,81 eurai, ir padengta yra vos 63 eurai. Šios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, rodo, jog skola dengiama vangiai ir, turint omenyje, jog nuteistasis nėra susiradęs darbo laisvėje, leidžia pagrįstai manyti, jog gali kilti rimti sunkumai įveikti šias skolas, o tai duoda pagrindą abejoti, kad nuteistasis ir vėl nenusikals būdamas laisvėje. Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – mąstymo stilių ir elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam sunkiai sekasi paaiškinti savo netinkamus veiksmus, pasimokyti iš bausmės ir patyrimo, jis kartoja tas pačias klaidas, ką akivaizdžiai rodo vis pasikartojantys nusikaltimai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis vis dar nepripažįsta ir nesuvokia, kad egzistuoja problemos jo elgesyje, be to, problemų sprendimų įgūdžiai menki ir pasirenkamos netinkamos strategijos jas spręsti. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis linkęs ignoruoti neigiamas savo elgesio pasekmes, kas ir lemia nuolatinį klaidų darymą ir vis pasikartojančius nusikaltimus. Be to, nors skunde nuteistasis teigia, jog nepalaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos buvo svarbios. Ir nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog M. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir galiojančių nuobaudų neturi, tačiau vidaus tvarkos taisykles vieną kartą yra pažeidęs (apsiribota svarstymu drausmės komisijoje), be to, nė karto neskatintas. Visos šios aplinkybės, rodo, jog nuteistojo pastangos keisti savo elgesį ir nuostatas nepakankamos, jog būtų galima spręsti, kad juo jau galima pasitikėti ir pagrįstai manyti, kad būdamas lygtinai paleistas jis laikysis skirtų įpareigojimų, draudimų, nedarys nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis M. K., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo išvadoje išdėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims, neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyti tvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas