Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-14 · Byla Nr. ATP-146-383/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
ATP-146-383/2013
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00943-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-146-383/2013
Proceso Nr. 4-19-3-00943-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis patrulis surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 23 d. apie 21 val. 17 min. (duomenys neskelbtini) vairavo savo tėvui A. P. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį R. Č. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai apgadino šį automobilį ir, nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Protokole konstatuota, jog šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 234 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu V. P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubaudė 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

V. P. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą, prašo jį panaikinti, bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, taikyti ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti šio straipsnio sankcijos ribose. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam inkriminuojamas tik vieno KET punkto, nurodančio, kaip turi elgtis asmuo, kai padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, reikalavimų pažeidimas. Neįvardijus pareiškėjo kaltės dėl padaryto KET pažeidimo, jo manymu, negali būti ir priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių. Tuo tarpu KET 234 p. reikalavimų pareiškėjas nurodo nepažeidęs, nes juos pažeisti įmanoma tik įvykus eismo įvykiui. Pareiškėjas nurodo, jog teismui pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga, stebėdamas veidrodėlį, pajuto, kad atsirėmė į stovintį automobilį, kurio signalizacija įsijungė. Tačiau jis kategoriškai nesutinka, kad buvo sužalotas automobilio bamperis, nes jis sugadinimo vizualiai nepastebėjo, o jo vairuojamas automobilis taip pat nebuvo apgadintas. Prie automobilio pareiškėjas nurodo pabuvęs apie 5 minutes ir nesulaukęs automobilio vairuotojo išvažiavo. Pareiškėjas nurodo, jog neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nes jo veiksmai nebuvo tokie pavojingi ir šiurkštūs, dėl kurių atvykus policijos pareigūnams būtų nubaustas labai griežtai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į V. P. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas nurodė, jog skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, o V. P. kaltė yra visiškai įrdoyta byloje surinktais duomenimis.

V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administraciniu teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-10/2012).

Pagal ATPK 130 st. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. N63-2972/2010). Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame V. P., nurodyta, jog pažeistas KET 234 punktas, nustatantis su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareigą apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, dėl kurio KET punkto pažeidimo eismo įvykis kilo. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu V. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 st. 1 d., tačiau eismo įvykio sukėlimas, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ATPK 127 str. 2 d., jam inkriminuotas nebuvo. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. negalima, jeigu nėra nustatyta, jog eismo įvykis buvo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje būtina patikslinti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi būtent juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Situacija, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui protokole inkriminuojamas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, tačiau neinkriminuojamas paties eismo įvykio sukėlimas, laikytina esminiu protokolo trūkumu, kliudančiu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti teisme, todėl byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010), tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (pvz., 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012) laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. nurodė, jog smūgio nepajuto, tačiau per galinio vaizdo veidrodėlį matė, jog kliudė automobilį. V. P. teigimu, jis išlipęs abu automobilius apžiūrėjo, tačiau nepastebėjo jokių apgadinimų nei ant savo, nei ant kliudyto automobilio, todėl, nelaukęs automobilio savininko, nuvažiavo. Iš byloje esančių fotonuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog apgadintam automobiliu padaryta žala galėjo sąlygoti V. P. tyčią pasitraukti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti pareigos padarytą žalą atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje apgadinto automobilio vairuotojas apklaustas nebuvo, nors nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei atsakomybėn patrauktas asmuo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiriant ir nagrinėjant V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą padaryta esminių pažeidimų, kurie ištaisytini patikslinant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir vėliau iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutarė:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariatui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Vitunskas