- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-264-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Laivas Venus“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-600-998/2018 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Laivas Venus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. V. 17 613,66 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. draudėjui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laivas Venus“ išdavė laivų draudimo liudijimą Nr. PZULT 1743091, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d. buvo apdraustas draudėjo turtas – pramoginis-keleivinis laivas, registracijos Nr. P-451 (toliau – laivas Nr. P-451). 2015 m. liepos 5 d. Kuršių mariose, ties Kiaulės nugara, laivui Nr. P-451 plaukiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos (toliau – Klaipėdos VJUL) kanalu, praplaukiant pro įsiinkaravusio pramoginio laivo, registracijos Nr. KL-2121 (toliau – laivas Nr. KL-2121), dešinįjį bortą, kairiuoju sraigtu laivas Nr. P-451 užkabino vieną iš laivo Nr. KL-2121 inkaro lynų. Laivo Nr. KL-2121 inkaro lynui apsivyniojus ant laivo Nr. P-451 sraigto, šis pradėjo jį vilkti ir inkaro lynas trūko. Avarijos metu apgadintas laivas Nr. P-451.
3. Šis įvykis pripažintas draudiminiu ir draudėjui už apgadintą laivą Nr. P-451 išmokėta 17 613,66 Eur draudimo išmoka. Laivo Nr. KL-2121 valdytojas, išplaukęs į uosto akvatoriją, sugedus jo laivo varikliui, turėjo pranešti apie tai uosto tarnyboms. Pagal Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 3.26 straipsnio 2 punktą laivai privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai. Matydamas artėjantį laivą Nr. PL-451, laivo Nr. KL-2121 valdytojas turėjo imtis visų priemonių, kad netrukdytų laisvam laivo praplaukimui. Avarijos tyrimo ataskaita patvirtina, kad įvykio būtų galima išvengti: jeigu laivo Nr. KL-2121 inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, būtų buvę pažymėti geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu; jeigu laivo Nr. KL-2121 valdytojas, sugedus varikliui, būtų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir, matydamas artėjantį laivą, būtų iškėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus. Atsakovas J. V. įvykio metu buvo laivo valdytoju, todėl jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kyla civilinė atsakomybė atlyginti laivui P-451 padarytą žalą. Išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą) ieškovė įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 17 613,66 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo J. V. 17 613,66 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 3 123,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 5 d. atsakovo pramoginis laivas Nr. KL-2121 stovėjo įsiinkaravęs Kuršių mariose ties Kiaulės nugara, o trečiojo asmens pramoginis laivas Nr. P-451, lenkdamas per dešinįjį bortą laivą Nr. KL-2121, užkabino ties dešiniuoju bortu išmesto inkaro lyną.
6. Pagal „Avarijos, susijusios su vidaus vandenų laivu „Venus S“, reg. Nr. P-451, ir pramoginiu laivu, reg. Nr. KL-2121, įvykusios 2015 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje“ tyrimo ataskaitą, patvirtintą Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-20 (toliau – Avarijos tyrimo ataskaita), šio įvykio buvo galima išvengti, jeigu: 1) laivo Nr. P-451 kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivą, būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą, arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbuline eiga; 2) laivo Nr. KL-2121 inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, būtų buvę pažymėti geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu; 3) laivo Nr. KL-2121 laivavedys, sugedus varikliui, būtų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir matydamas artėjantį laivą būtų iškėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus. Teismas sprendė, kad pagal šią Avarijos tyrimo ataskaitą vienareikšmės išvados, kas kaltas dėl avarinio incidento, pateikta nebuvo bei konstatuota, kad incidento būtų buvę galima išvengti jei tiek vienas, tiek kitas laivas būtų ėmęsi tam tikrų veiksmų.
7. Teismas, įvertinęs tyrimo ataskaitą, šalių, liudytojų paaiškinimus, nustatė atsakovo laivo Nr. KL-2121 inkarai nebuvo pažymėti, t. y. atsakovas nepasirūpino, jog išmesti inkarai būtų pažymėti kaip tai nustatyta Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 3.26 straipsnio 2 punkte. Be to, atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus bei žinodamas, jog vietoje, kurioje jis buvo įsiinkaravęs, yra intensyvi laivyba, turėjo imtis ypatingų priemonių atsargumui ir tinkamai pažymėti inkarus. Nors atsakovas teigė, kad matomumas buvo geras ir trečiojo asmens laivas galėjo matyti inkarus, tačiau, teismo vertinimu, tai nepašalina atsakovo pareigos tinkamai pažymėti išmestų inkarų bei imtis visų saugumo priemonių.
8. Nors atsakovas nurodė, kad buvo sugedęs jo laivo variklis, kad jie mojavo rankomis pareinančiam laivui, tačiau byloje pateikta filmuota medžiaga paneigia tokius atsakovo teiginius. Vaizdo įraše girdimas garsinis signalas, priešakyje matomas atsakovo laivas Nr. KL-2121. Laive Nr. KL-2121 matomi du vyrai, jie rankomis lyg kažką gumuliuoja ar riša ir visiškai nekreipia dėmesio į praplaukiantį laivą Nr. P-451. Laivo Nr. KL-2121 denyje taip pat matyti stovinčios 6-7 meškerės, viena iš jų horizontalioje padėtyje, kitos likusios vertikalioje. Laivui Nr. P-451 praplaukiant dešiniuoju laivo Nr. KL-2121 bortu, išgirstamas trūkimo garsas, kamera, kuria daromas vaizdo įrašas, nukrenta, pasigirsta šurmulys.
9. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad laivas Nr. P-451 plaukė ne pagal taisykles, t. y. lenkė jo laivą dešiniuoju, o ne kairiuoju bortu, pažymėdamas, jog iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad atsakovo laivo kairėje pusėje matomi kiti maži laiveliai ir vienas didelis laivas, todėl sutiko su trečiojo asmens paaiškinimais, kad kairiuoju bortu lenkti buvo pavojinga.
10. Teismas konstatavo, kad avarinis incidentas įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovui nesilaikant Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse (laivai privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai, geltonu plūduru su radiolokaciniu atšvaitu), 1972 m. Konvencijoje dėl tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (laivas privalo nekliudyti saugiai praplaukti kitam laivui, jis turi, jei būtina atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, iš anksto imtis veiksmų tam, kad kitam laivui saugiai praplaukti liktų užtektinai vandens ploto) nustatytų reikalavimų bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai naudojant padidinto pavojaus šaltinį. Todėl laikė, kad už avarinį incidentą yra kaltas atsakovas.
11. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Avarijos tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad įvykio buvo galima išvengti jeigu laivo Nr. P-451 kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivą, būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbuline eiga, nesudaro pagrindo konstatuoti trečiojo asmens kaltės, kadangi nenustatyta aplinkybių, jog trečiasis asmuo pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių ar kt. įstatymo reikalavimus.
12. Teismas sprendė, kad ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių dėl įvykusio incidento atsiradusius defektus. Tuo tarpu atsakovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų savo teiginiams, kad dėl trūkusio lyno trečiojo asmens nurodyti pažeidimai negalėjo atsirasti pagrįsti. Teismas, remdamasis JSC „Klaipėdos Netas“ ekspertizės aktu, defektų aktu, sprendė, kad dėl užsivyniojusio atsakovo inkaro lyno buvo pažeistas trečiojo asmens laivo reduktorius, t. y. įvykusio avarinio incidento padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovė į bylą pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, jos paskaičiavimą. Atsakovas paties žalos dydžio neginčijo, savo paskaičiavimų ar duomenų, paneigiančių ieškovės pateikto žalos dydžio paskaičiavimą, nepateikė. Taigi, nepaneigė ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas J. V. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nors Avarijos tyrimo ataskaitoje yra nurodyta, kad pagal Klaipėdos VJUL taisyklės laivai, plaukiantys uosto akvatorijoje, vadovaujasi 1972 m. Konvencijoje dėl tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (toliau – COLREG 1972), tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl COLREG 1972 taikymo, nors jos taikymo būtinybė yra nustatyta Lietuvos saugios laivybos administracijos. Teismas nepaaiškino, kodėl būtent šio avarinio incidento atveju COLREG 1972 nėra taikoma, nors atsakinga LR institucija yra priešingos nuomonės.
13.2. Laivas Nr. KL-2121 stovėjo įsiinkaravęs ne laivybos kanale. Visuotinai žinomas faktas, kad Kuršių mariuose prie Kiaulės nugaros visada yra srovė, kuri priklauso nuo vėjo krypties ir gali būti arba iš jūros į marias, arba atvirkščiai. Tai, jei laivo Nr. P-451 kapitonas turi laivavedžio stažą nuo 1996 metų, jis turėjo įvertinti tą faktą, kad laivas ant srovės nejuda, kas įmanoma tik dvejose situacijose – laivas įsiinkaravo arba laivas užplaukė ant seklumos. Avarinio incidento metu buvo geros oro sąlygos. Galėdamas nusukti į šalia buvusį apie 260 metrų pločio laisvą laivybos kanalą ir 4 mazgai/val. plaukimo greitį, laivo Nr. P-451 kapitonas dėl nesuprantamų priežasčių apžvalginei kelionei pasirinko plaukimo kryptį 2,5 - 5 metruose nuo laivo Nr. KL-2121. Šiais veiksmais laivo Nr. P-451 kapitonas neabejotinai pažeidė COLREG 1972 8 taisyklės e) punktą, t. y laivas nesumažino greičio, nesustojo sustabdydamas variklius ar įjungdamas juos atbuline eiga.
13.3. Laivo Nr. P-451 kapitonas pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 1.04 straipsnio 2 puntą, kuriame nustatyta, kad jeigu taisyklėse nėra specialių nurodymų, laivavedžiai privalo imtis visų atsargumo priemonių, diktuojamų bendrosios pareigos būti budriems ir įsitvirtinusios laivybos praktikos, siekiant išvengti, pavyzdžiui: a) grėsmės žmonių gyvybei; b) laivų ar plūdriųjų medžiagų junginių, krantų ir įvairių statinių bei įrenginių, esančių laivybos kelyje ar greta jo, pažeidimų; c) kliūčių laivybai sudarymo; ir d) žalos įgulos nariams ir kitiems asmenims, esantiems laive ar prie jo prišvartuotose baržose, uosto ar prieplaukos statiniams bei aplinkai padarymo.
13.4. Teismas neanalizavo, kad laivo Nr. P-451 kapitono veiksmai yra žymai pavojingesni nei laivo Nr. KL-2121 valdytojo. Buvusiomis įvykio metu oro sąlygomis, t. y kada visi akvatorijoje esantys laivai gerai matomi iš visų akvatorijos pusių, nepranešimas uosto tarnyboms apie variklio gedimą kelia nepalyginamai mažesnį pavojų laivybai negu plaukimas keleiviniu laivu nesilaikant saugaus atstumo nuo įsiinkaravusio laivo.
13.5. Byloje yra dvi priešingos kompetentingų specialistų, iš kurių nei vienas nėra teismo ekspertas, nuomonės – kapitono J. L. išvada ir JSC „Klaipėdos Netas“ išvada. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad laivo Nr. P-451 žurnalas paslaptingu būdu yra dingęs, narų ataskaitos nėra pristatytos, defektavimas buvo atliekamas ne laivybos specialisto, neįskaitomas ir po draudiminės apsaugos pabaigos, teismas turėjo vadovautis kasacinio teismo praktika ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (specialisto išvadą).
Atsiliepimas
14. Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo 320 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas skundžiamame sprendime pasisakė tiek Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, tiek dėl COLREG 1972. Atsakovas iš anksto turėjo įvertinti saugaus lenkimo galimybes, tačiau nepasirūpino, kad išmesti inkarai būtų tinkamai pažymėti. Nors atsakovas teigia, kad matomumas buvo geras ir laivas Nr. P-451 galėjo matyti inkarus, tačiau tai nepašalina atsakovo pareigos tinkamai pažymėti išmestų inkarų bei imtis visų saugumo priemonių. Atsakovas, matydamas atplaukiantį laivą Nr. P-451, elgėsi visiškai pasyviai. Nors atsakovas nurodė, kad buvo sugedęs jo laivo variklis, kad jie mojavo rankomis pareinančiam laivui, tačiau pateikta filmuota medžiaga paneigia tokius atsakovo teiginius. Vaizdo įraše girdimas garsinis signalas, priešakyje matomas atsakovo laivas Nr. KL-2121, kuriame matomi du vyrai, jie rankomis lyg kažką gumuliuoja ar riša ir visiškai nekreipia dėmesio į atplaukiantį laivą Nr. P-451. Laivo Nr. KL-2121 denyje taip pat matyti stovinčios 6-7 meškerės, viena iš jų horizontalioje padėtyje, kitos likusios vertikalioje.
14.2. Remiantis liudytojo G. M. paaiškinimais, laivo P-451 kapitonas mažinti greičio negalėjo, nes laivas būtų praradęs manevringumą, greitis tebuvo 4 mazgai (8 km/h). Kapitono teigimu, pagal Avarijos tyrimo ataskaitos pirmą punktą jis negalėjo nei mažinti greičio, nei lenkti per dešinį šoną, nei laivo nukreipti atgaline eiga. Kadangi tą dieną pūtė vakarinių krypčių vėjai ir buvo didelis dreifas, laivas P-451 būtų įplaukęs į kitus laivus, esančius greta. Kapitonas teigė, kad greitis buvo 4 mazgai, o tai reiškia labai nedidelį greitį, todėl pats greitis ir nebuvo mažinamas. Jei būtų jungęs atbulinę eigą, būtų nešę į kairę pusę, t. y. į kitus laivukus. Kapitonas savo darbą dirba daugiau nei 20 metų ir per šį laikotarpį nėra turėjęs tokio ar panašaus pobūdžio atsitikimų, visada buvo apdairus ir rūpestingas, jautė atsakomybę. Pasak kapitono, incidento metu buvo duodamas garso signalas (kas yra girdima filmuotoje vaizdo medžiagoje), kiti laivai pasitraukė, tačiau atsakovo laivas nepasitraukė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos trečiajam asmeniui atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, konstatavęs, kad avarinis incidentas įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovui nesilaikant Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse (laivai privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai, geltonu plūduru su radiolokaciniu atšvaitu), COLREG 1972 (laivas privalo nekliudyti saugiai praplaukti kitam laivui, jis turi, jei būtina atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, iš anksto imtis veiksmų tam, kad kitam laivui saugiai praplaukti liktų užtektinai vandens ploto) nustatytų reikalavimų bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai naudojant padidinto pavojaus šaltinį. Todėl laikė, kad už avarinį incidentą yra kaltas atsakovas.
18. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigdamas, kad teismas netinkamai vertino Avarijos tyrimo ataskaitos išvadas, netinkamai taikė (netaikė) COLREG 1972 taisykles, taip pat klaidingai vertino laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus incidento metu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais atsakovo argumentais.
19. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. liepos 5 d. atsakovo pramoginis laivas Nr. KL-2121 stovėjo įsiinkaravęs Kuršių mariose ties Kiaulės nugara, o trečiojo asmens pramoginis laivas Nr. P-451, lenkdamas per dešinįjį bortą laivą Nr. KL-2121, užkabino ties dešiniuoju bortu išmesto inkaro lyną. Laivo Nr. KL-2121 inkaro lynui apsivyniojus ant laivo Nr. P-451 sraigto, šis pradėjo jį vilkti ir inkaro lynas trūko. Avarijos metu apgadintas laivas Nr. P-451. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė ir atsakovas iš esmės neginčija aplinkybių, jog jis nebuvo tinkamai pažymėjęs išmestų laivo Nr. KL-2121 inkarų, stovėjo įsiinkaravęs draudžiamoje tai daryti vietoje, apie galimą laivo variklio gedimą nepranešė uosto tarnyboms. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisykles (laivai privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai, geltonu plūduru su radiolokaciniu atšvaitu), COLREG 1972 nuostatas (laivas privalo nekliudyti saugiai praplaukti kitam laivui, jis turi, jei būtina atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, iš anksto imtis veiksmų tam, kad kitam laivui saugiai praplaukti liktų užtektinai vandens ploto) bei bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai naudojant padidinto pavojaus šaltinį.
22. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių ir COLREG 1972 reikalavimus), dėl šių veiksmų buvo apgadintas trečiojo asmens laivas Nr. P-451 ir jis patyrė žalą. Taigi yra atsakovo veiksmų ir trečiojo asmens patirtos žalos priežastinis ryšys, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą.
23. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (nagrinėjamu atveju ne tik laivo Nr. KL-2121, bet ir laivo Nr. P-451) yra keliami didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl nepaisant to, jog kito laivo valdytojas pažeidžia Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių ir COLREG 1972 reikalavimus, tai neatleidžia nukentėjusio laivo valdytojo nuo pareigos imtis maksimalių saugumo priemonių, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu laivu.
25. Nagrinėjamu atveju Avarijos tyrimo ataskaitos išvadų pirmame punkte buvo nustatyta, kad šio įvykio buvo galima išvengti, jeigu laivo Nr. P-451 kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivą, būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą, arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbuline eiga. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje Avarijos tyrimo atskaitoje konstatuota, kad incidento būtų buvę galima išvengti jei tiek vienas, tiek kitas laivas būtų ėmęsi tam tikrų veiksmų, tačiau spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio šių aplinkybių nevertino, taip pat iš esmės nepasisakė dėl laivo Nr. P-451 kapitono kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų.
26. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009). Nagrinėjamu atveju G. M., kaip laivo Nr. P-451 kapitono, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas G. M. į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė. Kadangi teisingas bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos neįtraukto į bylą asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, G. M. privalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 46 straipsnis, 47 straipsnis), todėl teisėjų kolegija pripažįsta, esant absoliučiam skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
27. Aptartų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
28. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.