Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-09 · Byla Nr. ATP-820-487/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-09
Bylos Nr.
ATP-820-487/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-820/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Č. K. (Č. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo Č. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirta 100 Lt bauda. Be to, Č. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirta 3000 Lt bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., Č. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. nubaustas už tai, kad 2011-10-22, apie 14.05val., Oslo g. Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris YV132, buvo neatidus, persirikiuodamas prieš kelio susiaurėjimą, nepaliko tarpo iš šono ir puspriekabės galine dešine dalimi kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Citroen Berlingo“ valst. Nr. DDU bei, jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 9p.,132p.,323p. reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Č. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą ir nutraukti bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. Skunde nurodoma, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Teigia, kad abiejų transporto priemonių techninė apžiūra buvo atlikta skirtingu laiku, o būtent, jo krovininis automobilis buvo apžiūrėtas 2011-10-22, o nukentėjusiosios – tik 2012-02-01, todėl tikėtina, kad pastarosios automobilis „Citroen Berlingo“ galėjo būti apgadintas jau po įvykio. Teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl įvykio, nepagrįstai rėmėsi vien tik nukentėjusiosios J. B., kuri į Kelių policijos valdybą kreipėsi, pasitraukusi iš tariamos įvykio vietos, parodymais, atmesdamas jo parodymus. Be to, pažymi, kad, nagrinėjant bylą teisme, nepagrįstai nebuvo apklaustas įvykio vietoje buvęs patrulis A. J..

Pažymi, kad byloje nėra nustatyta įvykio vieta, kuriame kelio ruože kilo įvykis ir kuri transporto priemonė turėjo pirmenybę važiuoti tuo kelio ruožu.

Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog, netekęs teisės vairuoti, praras vienintelį pragyvenimo šaltinį, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB „Autoduetas“.

Apeliantas pažymi, jog, nagrinėdamas administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, o būtent, bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė turėti vertėją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Č. K. yra kaltas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Č. K. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog Č. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio tarnybinio pranešimo apie įvykį, 2011-10-22, apie 14.45, gautas pranešimas apie eismo įvykį Gariūnų g. Atvykus, rastas automobilis „Citroen Berlingo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja J. B. paaiškino, jog, važiuojant Oslo g., ties vieta, kur vykdomi kelio remonto darbai, važiuojantis antra eismo juosta vilkikas su puspriekabe kliudė jos automobilio kairįjį veidrodėlį ir jį sugadinęs, nuvažiavo Gariūnų g. link. Nuvažiavus į Gariūnų automobilių stovėjimo aikštelę, pagal nurodytus nukentėjusiosios valstybinius krovininio automobilio numerių duomenis, buvo surastas vilkikas Volvo, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, v/n YV132. Vairuotojo nebuvo, todėl buvo paliktas šaukimas ir surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l.4).

Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, jog automobiliai iš eismo įvykio vietos patraukti, taip pat nurodyta, kad „Citroen Berlingo“, v/n DDU, padarytas sugadinimas – sulaužytas kairės pusės veidrodis (b.l. 5).

Iš Transporto priemonių techninių apžiūrų aktų matyti, kad vilkiko Volvo, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, v/n YV132 įbrėžtas užpakalinės dalies dešinės pusės kampas (aukštis 105-115 cm), ilgis 15 cm (b.l.7), o automobilio „Citroen Berlingo“ v/n (duomenys neskelbtini) sulaužytas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas (b.l. 14).

J. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2011 m. spalio 22 d. apie 14. 05 val. ji važiavo Oslo gatve link Gariūnų pirmąją eismo juosta. Prieš pat privažiuojant kelio susiaurėjimą dėl vykdomų remonto darbų, važiuodamas antrąja eismo juosta, ją lenkė ir, bandydamas persirikiuoti, kliudė didelis vilkikas, kuris po susidūrimo nuvažiavo toliau (b.l. 6).

Iš Č. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2011-10-22, apie 12.30, jis vairavo automobilį Volvo, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „Autoduetas“. Važiavo dešiniąja eismo juosta, jokio susidūrimo nematė, smūgio nejuto (b.l.11-12).

Č. K. teismo posėdyje nurodė, kad, važiuodamas pagrindine gatve, jis matė iš šalutinio kelio išvažiuojantį lengvąjį krovininį automobilį („kabluką“), jam pasignalizavo, tačiau pastarasis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Tą aplinkybę matė už jo kitu automobiliu važiavęs jo sūnus. Tada jis nuvažiavo į stovėjimo aikštelę Gariūnuose ir, pastatęs automobilį, sėdo į sūnaus vairuojamą automobilį ir išvažiavo namo. Kito automobilio vairuotojas, jei matė, kur jis nuvažiavo - galėjo į jį kreiptis.

Č. K. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal J. B. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių sužalojimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas tokio pobūdžio, kaip nurodė J. B.. Nors pirmos instancijos teisme Č. K. teigė, kad kitas automobilis buvo apgadintas dėl to, kad, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, jis nepraleido jo vairuoto krovininio automobilio ir trenkėsi į jo galinę dalį, t.y. pats kito automobilio vairuotojas buvo kaltas, skunde jis tvirtina, kad abiejų automobilių kontaktas buvo slystančio pobūdžio, dėl ko jis galėjo to kontakto nepajusti. Abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo J. B. nurodyta įvykių seka. Gi Č. K. nurodytų eismo įvykio aplinkybių nepatvirtina abiejų automobilių apgadinimai. Kad nukentėjusiosios vairuotą automobilį apgadino būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, rodo tai, kad pagal nukentėjusiosios nurodytus duomenis automobilis vėliau policijos pareigūnų buvo rastas, abiejų automobilių apgadinimai atitiko J. B. nurodytą veiksmų eigą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Č. K. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Liudytoju apklaustas A. K. nurodė, kad įvykio dieną jis lengvuoju automobiliu važiavo paskui savo tėvo vairuojamą vilkiką. Tuo metu, kai jis pasignalizavęs lenkė tėvo vairuojamą automobilį, išgirdo automobilių susidūrimo garsą ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė krentančius juodos plastmasės gabalus. Baigęs lenkimo manevrą, jis nuvažiavo į sutartą vietą ir laukė tėvo. Su kokiu automobiliu susidūrė tėvo vairuojamas vilkikas - jis nežino, nematė, iš kur atsirado tas automobilis ir kokia buvo jo spalva. Apie tai, kad buvo susidūrimas, tėvui nesakė, nes užmiršo (b.l. 29).

Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad liudytojo A. K. parodymai yra prieštaringi tiek nukentėjusiosios, tiek paties Č. K. parodymams, todėl pagrįstai jais nesirėmė.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiosios parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga –paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Apygardos teismas konstatuoja, kad Č. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad Č. K. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, jog nei vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nepatyrė didesnių sužalojimų, apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių sugadinimai yra akivaizdūs.

Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas praras darbą ir vienintelį pragyvenimo šaltinį.

Aplinkybės, jog pažeidėjo darbo pobūdis susijęs su teise vairuoti transporto priemones, reikšmingos šiuo atveju, tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas jo darbo pobūdis ir kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasišalinimas iš įvykio vietos, neįforminus eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskyrus švelnesnę nuobaudą Č. K., nebūtų pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai teismo posėdyje neapklausė liudytojo A. J., nesiėmė priemonių nustatyti eismo įvykio vietą, kas svarbu, siekiant nustatyti kurio iš vairuotojo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, ir tokiu būdu nebuvo išaiškintos svarbios bylai aplinkybės. Šis apelianto argumentas nepagrįstas.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo, dalyvaujant Č. K., teismo posėdžių metu jis galėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis - turėti atstovą, duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek ir su teisės normų taikymu, teikti teismui jam žinomus įrodymus ar prašyti teismo juos išreikalauti. Pirmos instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas liudytoju apklausti policijos pareigūną A. J., taip pat nebuvo keltos apeliaciniame skunde nurodytos abejonės dėl eismo įvykio vietos ir kelio situacijos, nors teisme ši administracinė byla buvo nagrinėjama ne viename posėdyje.

Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė turėti vertėją. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek 2012-03-30 teismo posėdyje, tiek 2012-05-04 teismo posėdyje Č. K. buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, numatytos LR ATPK 272 str., teises ir pareigas pastarasis suprato, tačiau jokių prašymų, taip pat ir dėl vertėjo dalyvavimo, teismui nepateikė (b.l.21,28).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą (dėl transporto priemonių techninių apžiūrų aktų datų ir kt.), neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Č. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė