Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 4 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso jo žmonai L. P. Su sutuoktine gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metus kartu ir veda bendrą ūkį. Su kais dar gyvena sutuoktinės vaikai iš ankstesnių jos santykių. 2022 m. spalio 9 d., visą dieną sutuoktinė konfliktavo su savo dukra dėl to, kad ji valgo traškučius. Jis nuėjo į jų kambarį, atsigulė. Žmona supyko dėl to, kad jis nepasiklojęs atsigulė. Ji jį pradėjo įžeidinėti, sakydama, kad jis debilas. Tada jis supyko, nes jis buvo jai davęs savo įmonės telefoną naudotis, o kadangi ji jį įžeidinėjo, jis pareikalavo telefoną jam grąžinti. Viskas vyko salono patalpoje. Matydamas, kad L. laiko telefoną vienoje rankoje, jis pasakė, kad paima iš jos telefoną, nes ji taip negražiai elgiasi. L. jam į tai atsakė, kad neduos telefono, tada jis staigiu judesiu paėmė telefoną ir nuėjo. Viskas buvo poros sekundžių eigoje, nebuvo jokio sugriebimo tąsymo ar susistumdymo. Tada jis nuėjo į miegamojo kambarį vienas. Minėto telefono paėmimo metu L. jam nesiskundė ir nesakė nei jam, nei kitiems šeimos nariams, kad jai skaudėtų ar, kad jis ją kaip nors sužalotų. Tik žino, kad ji nuėjo į vaikų kambarį ir paėmusi vieno iš vaikų mobilaus ryšio telefoną, iškvietė policijos pareigūnus. Jis dar prašė jos nekviesti policijos, bet ji vis vien iškvietė, tada jis apsirengė ir išėjo iš namų. Pasivaikščiojo gal apie valandą, matė atvykusius policijos pareigūnus, tada jis savo noru priėjo prie balkono ir paprašė, kad atidarytų balkoną. Policijos pareigūnas patikrino jo kišenes ir pasakė, kad jis sulaikytas ir pasodino į tarnybinio automobilio sulaikymo kabiną. Tada, jam dar sėdint mašinoje, jis iškvietė pats sau greitąją, nes jam buvo pasidarę silpna (b. l. 59-60).

Kaltinamasis E. P. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Prisipažįsta, kad 2022 m. spalio 9 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu sutuoktinei L. P. sugriebė abejomis rankomis už jos riešų, juos suspaudė ir patraukė link savęs. Dėl šių veiksmų gailisi, savo sutuoktinės jis atsiprašė, jie susitaikė. Dėl ko kilo barnis, jis nepamena. Pasižada daugiau nesmurtauti. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66-67).

Nukentėjusioji L. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 9 d., apie 9.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, kuris įvyko žodis po žodžio, ji nuėjo miegoti į savo miegamąjį. Žino, kad E. P. vaikščiojo pirmyn atgal ir kažką rėkavo, ką būtent, šiuo metu ji nepamena, nes tokie konfliktai kyla gana dažnai. Tuomet kažkuriuo momentu sutuoktinis priėjo prie lovos, sugriebė labai smarkiai už jos riešų, suspaudęs rėkė ir patraukė link savęs vieną kartą ir pakratė aukštyn - žemyn. Tuo suspaudimu jai sukėlė fizinį skausmą. Tada jis ką paleido ir jai labai stipriai skaudėjo minėtas suspaudimo vietas abiejuose riešuose. Kai viskas įvyko, vaikai dar miegojo nes buvo savaitgalis ir jie nematė ir negirdėjo šio konflikto. Pageidauja, kad vaikai nebūtų apklausinėjami dėl šio įvykio, nes jie jo nematė ir mano, kad tai gali sukelti jos dukrai stresą, nes ji ir taip serga (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus, nes buvo mėginusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat turi pilnametį sūnų, jam (duomenys neskelbtini) metų jis gyvena kartu, bet nenorėtų, kad ir jis būtų apklausiamas, nes jis taip pat miegojo ir konflikto nematė ir negirdėjo. Nori paminėti tai, kad po to suspaudimo jai dar apie pusę valandos buvo juntamas stiprus skausmas riešų srityse abiejose rankose, bet jokių mėlynių ant rankų neliko. Po šio įvykio ji iš sūnaus telefono iškvietė policiją, pareigūnai atvykę viską suformino, bet greitosios jai nereikėjo, nes sužalojimai nebuvo stiprūs, kad būtų reikalinga medikų pagalba. Turtinė, moralinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Sutiktų, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, jeigu sutuoktinis prisipažintų padaręs šią nusikalstamą veiką jos atžvilgiu. Grasinimų nužudyti ar susidoroti jai sutuoktinis neišsakė (b. l. 39-40).

2022 m. spalio 9 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji L. P. nurodė, kad 2022 m. spalio 9 d., apie 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji gulėjo lovoje, gėrė kavą ir naršė internete. Tuomet į kambarį užėjo jos vyras E. P., su kuriuo gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Jis jai kažką pasakė, tačiau ji į tai dėmesio nekreipė, jis dėl to supyko, pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, sugriebė jai abiem rankom už riešų, suspaudė ir traukė link savęs. Dėl tokių vyro veiksmų ji pajautė stiprų fizinį skausmą riešų dalyje. Po tokių veiksmų vyras dar kėlė balsą prieš ją, tačiau, ką būtent sakė, jau neatsimena ir po kelių minučių vyras išėjo iš kambario. Iki pat vakaro vyras toliau elgėsi agresyviai, keikėsi toliau necenzūriniais žodžiais, todėl dėl tokių vyro veiksmų ji nusprendė kviesti policijos pareigūnus, kadangi tai jau ne pirmas kartas, kai vyras elgiasi agresyviai ir kėlė ranką prieš ją. Dėl šiandien patirto fizinio skausmo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi bijo dėl savo sveikatos. Namuose taip pat yra vaikai, kurie nėra bendri su E. P., tačiau prieš juos smurtauta nebuvo, vaikai buvo kitame kambaryje ir pačio konflikto nematė (b. l. 15-19).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, juodu kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, vienas kitą myli, veda bendrą ūkį, todėl laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P. 2022 m. spalio 9 d., apie 09.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu sutuoktinei L. P. sugriebė abejomis rankomis už riešų, stipriai suspaudė ir traukė link savęs, tokiais savo veiksmais sukėlė L. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog 2022 m. spalio 9 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu sutuoktinei L. P. sugriebė abejomis rankomis už jos riešų, juos suspaudė ir patraukė link savęs. Tai, jog jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.

Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. P. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei L. P. fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis E. P. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusioji apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę E. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltininko kaltės formą – E. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką skiriant prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant bausmės dydį, vertinant tai, kad žala nėra ženkli, nesiekiantį sankcijos vidurkio.

E. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. E. P. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį –sutuoktinę, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 9 d., 17.45 val. iki 2022 m. spalio 10 d., 13.27 val., t. y. viena diena, įskaitytinas į bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 9 d., 17.45 val. iki 2022 m. spalio 10 d., 13.27 val., t. y. vieną dieną, įskaityti į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.