Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (pranešėja ir pirmininkė) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. atskirtąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu civilinėje byloje Nr. 2-2625-798/2008 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui antstoliui D.Šidlauskui, trečiajam asmeniui Sodo bendrijos „Jurginas“ pirmininkui I.Avin dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau visų Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2008 m. rugsėjo 22 d. pašalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams šalinti, o, nutaręs, kad ieškovė nepašalinio procesinio dokumento trūkumų, pagrįstai ieškinį bei patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Siekiant teisingai išspręsti šiuos klausimus, būtina atskleisti ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškinio trūkumų šalinimo esmę ir reikšmę, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ieškovė patikslintame ieškinyje tinkamai suformulavo kiekvieną reikalavimą, ar jį pagrindė konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, ar nėra procesinių kliūčių teismui nagrinėti tokį ieškinį.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Tačiau, kaip žinoma, ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Civilinio proceso kodekso normos reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti šią teisę. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje, kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai CPK reglamentuoja ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (CPK 138, 115 str.).

Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tuo tikslu, kad nežinant ieškovo reikalavimo ir faktinio jo pagrindo, ribojamos atsakovo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, nes apsunkinama galimybė pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, teismas negali išsiaiškinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovė nesuformulavo aiškaus ieškinio faktinio pagrindo, nesumokėjo žyminio mokesčio, nenurodė ieškinio sumos ir nepateikė rašytinių įrodymų patvirtintų kopijų. Ieškovė 2008 m. rugsėjo 1 d. pateikė patikslintą ieškinį, o Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė naują terminą iki 2008 m. rugsėjo 22 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė ieškinio sumos, nepateikė tinkami patvirtintų dokumentų kopijų ir nenurodė D. Šidlausko ir I. Avin asmens kodų. 2008 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepašalino 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, tačiau nenurodė kokių konkrečiai.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė nenurodė ieškinio sumos. Iš patikslinto ieškovės ieškinio (b. l. 17-22) matyti, jog ji bendros ieškinio sumos nenurodė, tačiau kolegijos nuomone, šis ieškinio trūkumas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, nes ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodė kokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos reikalauja, o bendrą ieškinio sumą teismas gali patikslinti ir po ieškinio priėmimo.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas kaip patikslinto ieškinio trūkumą nurodė D. Šidlausko ir I. Avin asmens kodų nenurodymą patikslintiname ieškinyje. Tačiau CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad procesiniame dokumente asmens kodas nurodomas tik tuo atveju jeigu jis yra žinomas, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šalių asmens kodo nenurodymą nepagrįstai laikė ieškinio trūkumu. Be to, iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė nurodė I. Avin asmens kodą.

Pirmosios instancijos teismo nurodytas trūkumas dėl ieškinio priedų netinkamo patvirtinimo yra tik formalus, kadangi ieškovė savo reikalavimus grindžia teismų, antstolių ir savivaldybės dokumentais, todėl teismas, esant būtinybei, turi galimybę išreikalauti minėtų dokumentų tinkamai patvirtintus nuorašus iš šiuos dokumentus išdavusių institucijų.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį grąžino netinkamai pritaikęs CPK 115 straipsnio normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai ir tai sudaro pagrindą šią nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.), bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.