- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- e2-1381-1172/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17275-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstov ėms J. G. E., M. V.,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei S. M.,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei prokurorei Solveigai Gradzevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašo priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė) 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo dienos iki pilno žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., e. b. l. 1–17).
Ieškovės atstovas ieškinyje nurodė, kad ieškovės atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas baudžiamasis persekiojimas, pernelyg ilgai užtruko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis procesas, nepagrįstai ir neproporcingai, per ilgai jos atžvilgiu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2013 m. gruodžio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nesusijusių su ieškove. 2014 m. birželio 16 d. ieškovei įteiktas pranešimas apie įtarimą, nutarta jai skirti kardomąją priemonę. 2019 m. spalio 8 d. ieškovei įteiktas kitas pranešimas apie įtarimą. Nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2019 m. spalio 8 d. su ieškove neatliktas joks tyrimo veiksmas. 2015 m. rugpjūčio 27 d. tyrėjas surašė užduotis atlikti objektų tyrimus, tyrimams atlikti pateikta medžiaga rodo, kad dokumentai buvo surinkti jau 2015 m. rugpjūčio 27 d. Pagal objektų tyrimams suformuluotas užduotis buvo surašytos 2016 m. kovo 7 d. specialisto išvados. 2016 m. kovo 7 d. ikiteisminiame tyrime buvo surinkti visi duomenys, kuriais remiantis buvo formuluojami įtarimai ieškovei. 2020 m. rugsėjo 3 d. surašytas kaltinamasis aktas, byla perduota teismui. Teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė iš baudžiamosios bylos baudžiamąją bylą ieškovės ir dar vieno kaltinamojo atžvilgiu išskirti į atskirą bylą. Ikiteisminiame tyrime ieškovei inkriminuotos nusikalstamos veikos nesusijusios su kitiems asmenims inkriminuotomis ir to paties ikiteisminio tyrimo metu tirtomis nusikalstamomis veikomis. Kaltinimai ieškovei buvo grindžiami kelių liudytojų parodymais, inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo mažos apimties. Todėl ieškovei inkriminuotų nusikalstamų veikų tyrimas galėjo ir turėjo būti atliktas greičiau ir operatyviau, o ikiteisminio tyrimo trukmė nuo pirmojo pranešimo apie įtarimą įteikimo 2014 m. birželio 16 d. iki kaltinamojo akto surašymo 2020 m. rugsėjo 3 d. truko 6 metus ir beveik 3 mėnesius. Teismas 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nusprendė ieškovę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nusprendė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti pirmos instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovė išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ieškovės veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ epizodas) perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą ieškovės atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (du epizodai) nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi nutarė panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį be pakeitimų. Įsiteisėjusiu teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ieškovė išteisinta, konstatuojant, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas, pažeidžiant imperatyvią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ir įtarimai jai buvo pareikšti iš esmės dėl dviejų civilinių sandorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo sandorių bei šių bendrovių dokumentų ir turto perdavimo kitam įtariamajam, surašant perdavimo – priėmimo aktus. Ieškovė buvo įtariama ir kaltinama tuo, kad ji organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo tariamus sandorius. Tačiau nei vienas iš sandorių nėra nuginčytas, nėra pripažintas apsimestiniu ar negaliojančiu. Pažeista ieškovės teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką dėl ikiteisminio tyrimo proceso organizavimo ydingumo. Ilgą laikotarpį ieškovei taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tuo pat metu neatliekant su ja jokių procesinių veiksmų, apribojo jos teisę į judėjimo laisvę, kas jai turėjo itin didelę reikšmę ir sukėlė itin didelius nepatogumus, atsižvelgiant į jos viso proceso metu akcentuotą faktinę aplinkybę, jog jos ilgametis gyvenimo draugas gyvena užsienyje. 9 metų bei beveik 11 mėnesių bendra viso proceso trukmė nuo pirmojo pranešimo apie įtarimą įteikimo ir pirmosios apklausos 2014 m. birželio 16 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo taip pat suteikia pagrindo konstatavimui ieškovės teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą. Nuolatinis persekiojimas lėmė ieškovės įbauginimą. To pasekmė – stresas, nervinė įtampa, ieškovei pablogėjo sveikata, ji susirgo (duomenys neskelbtini). Itin ilgas baudžiamasis persekiojimas sukėlė ieškovei didelius nepatogumus, sąlygojo neigiamus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, ieškovė išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš ją baigties būseną, tai neigiamai veikė ieškovės emocinę būklę, savijautą, pakenkė reputacijai ieškovę pažįstančių žmonių akyse. Ieškovė patyrė emocinę depresiją, jautėsi pažeminta (I t., e. b. l. 1–17).
Ieškovės atstovas dublike nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr.1-2586-1015/2020, nutarė baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nutartyje nurodytiems BPK pažeidimams pašalinti. Prokurorė 2020 m. gruodžio 8 d. skundu prašė šią nutartį panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą, sudarant galimybę prokurorei patikslinti kaltinimus baudžiamojoje byloje. Tačiau prokurorė nesikreipė į teismą tikslu sutikslinti pareikštus kaltinimus ir konkrečiai įvardinti, kuo pasireiškė R. M. apgaulė žalą patyrusio asmens atžvilgiu, lėmusi turtinės prievolės išvengimą. Tai rodo, kad jokių faktinių, objektyvių duomenų apie tariamą apgaulę valstybinis kaltintojas neturėjo, viso proceso metu siekė, kad R. M. būtų pripažinta kalta spėlionių pagrindu. Įsiteisėjusiame išteisinamajame nuosprendyje aiškiai konstatuota, kad R. M. nepadarė nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo pradėtas, pažeidžiant imperatyvią BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Byloje nebuvo priežasčių, dėl kurių baudžiamoji byla ieškovės atžvilgiu negalėjo būti išskirta anksčiau. 2019 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje buvo nurodyta, kad R. M. papildomai paaiškino, kad šeši metai jai labai ribojo asmeninį gyvenimą, nes dėl kardomosios priemonės ji negali gyventi užsienyje, kur dirba jos vyras, jos pokalbių buvo klausomasi. Dėl teismo veiksmų neteisėtumo ieškovė nurodo, kad procesą vertina kaip jo stadijų visumą. 2019 m. spalio 31 d. R. M. ir jos gynėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, prašydama ikiteisminį tyrimą nutraukti. 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė R. M. ir jos gynėjo skundą, nurodė, kad faktas, jog konkrečiai su įtariamąja neatliekami tyrimo veiksmai, nesąlygoja ikiteisminio tyrimo vilkinimo, o sietina su pasirinkta ikiteisminio tyrimo taktika. 2019 m. gruodžio 2 d. skundu R. M. ir jos gynėjas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, prašydami panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria buvo atmestas skundas. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė. Todėl ilgą baudžiamąjį procesą R. M. atžvilgiu bei ilgą kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymą įtakojo ir teismų sprendimai. Kaltinamasis aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 3 d. Baudžiamoji byla R. M. ir kito kaltinamojo atžvilgiu išskirta į atskirą bylą 2022 m. vasario 4 d. Prokurorė kaltinamąjį aktą pagarsino 2022 m. gegužės 3 d. posėdyje. Įrodymų tyrimas teisme pradėtas praėjus 20 mėnesių po kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Ne tik ikiteisminis tyrimas, bet ir baudžiamasis procesas teisme objektyviai galėjo būti trumpesnis (III t., e. b. l. 3–11).