Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PROFUS BALTICS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MAX REKADA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis Nr. 2019/08.30/1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti paslaugas, susijusias su darbo sauga, kurios buvo aptartos Sutarties priede Nr. 1. Sutartimi atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku Sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti su ieškove už pastarosios suteiktas paslaugas. Ieškovė apmokėjimui atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PBR 0004129 (79,86 Eur sumai); 2019 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PBR 0004130 (199,65 Eur sumai); 2019 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PBR 0004221 (121,00 Eur sumai); 2019 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PBR 0004311 (121,00 Eur sumai). Bendra atsakovės ieškovei už suteiktas paslaugas mokėtina suma siekia 521,51 Eur.

Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė teikė, o atsakovė naudojosi teikiamomis paslaugomis, todėl atsiranda atsakovės pareiga už jas atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str.). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio l dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Duomenų, kad atsakovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus yra įvykdžiusi ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės, skolos priskaičiavimo, nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 521,51 Eur skola.

Be kitų ieškinyje nurodytų reikalavimų, ieškovė teismo prašo ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 526,13 Eur delspinigių sumą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai.

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios ribos nustatymas įstatyme nereiškia, kad netesybos privalo būti sumažinamos iki šios ribos. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003). Teismų praktikoje yra apibrėžta eilė kriterijų, kuriems esant netesybos turėtų būti mažinamos bei pripažįstamos per didelėmis. Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005) už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

Sutarties 5.3. punktu bylos šalys susitarė, kad atsakovė moka ieškovei 1 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė atsakovei priskaičiavo 526,13 Eur delspinigių, kurie ieškovės priskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė 1 proc. delspinigius atsakovei skaičiuoja už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro net 365 proc. per metus skaičiuojamų delspinigių. Atsakovės pagrindinė skola ieškovei siekia 521,51 Eur sumą, ieškovė delspinigius atsakovei priskaičiavo už 122 dienas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei priskaičiuotų delspinigių suma yra didesnė už pagrindinės skolos sumą - 526,13 Eur.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovės atsakovei priskaičiuotos netesybos – 526,13 Eur delspinigių, yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

Vadovaujantis prieš tai nurodytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, apibrėžiančiomis netesybų mažinimą, ieškovės iš atsakovės prašomas priteisti delspinigių dydis - 1 proc., skaičiuojamų už kiekvieną pradelstą dieną, mažintinas iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendruosius teisės principus atitinkančio delspinigių dydžio - 0,02 proc. skaičiuojamų už kiekvieną pradelstą dieną, kas šiuo atveju sudaro 10,53 Eur delspinigių sumą, kuri pripažintina protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus atitinkančiomis netesybomis.

Ieškiniu ieškovė teismo prašo ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 8,64 Eur įstatyminių – kompensacinių palūkanų, kurias ieškovė atsakovei priskaičiavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje šalys Sutarties 5.3. punktu susitarė dėl 1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną pradelstą dieną, kurie teismo iniciatyva sumažinti iki 0,02 proc. delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys Sutartimi susitarė dėl prievolės neįvykdymo teisinių pasekmių, apibrėžiančių netesybų – delspinigių mokėjimą, nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų palūkanų. Pažymėtina, kad CK 6.210 straipsnio nuostatomis apibrėžtos kompensuojamosios palūkanos taikomos tik tada, jeigu šalys sutartyje nenumatė kitokių piniginės prievolės neįvykdymo padarinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių ieškovės patirtus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

Pažymėtina ir tai, kad jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju kreditorius reikalauja priteisti ir netesybas, ir procesines palūkanas, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Teismas, palūkanų ir netesybų sumas, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaito vieną į kitą. Jei kreditorius patyrė daugiau nuostolių, nei likusi po įskaitymo suma, jų dydį kreditorius turi įrodyti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 10,53 Eur delspinigių suma yra didesnė už ieškovės prašomų kompensuojamųjų palūkanų sumą – 8,64 Eur, teismas, vadovaudamasis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės prašomą priteisti palūkanų sumą – 8,64 Eur įskaito į didesnę – 10,53 Eur delspinigių sumą, ko pagrindu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 10,53 Eur delspinigių suma.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo nustatoma pagal išieškomą sumą. Tai yra, reikalaujant priteisti pagrindinę skolą ir delspinigius, ieškinio suma yra laikoma pagrindinės skolos ir delspinigių suma. Būtent nuo visos šios sumos yra skaičiuojamas žyminis mokestis bei nustatoma patenkintų reikalavimų dalis, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Prašomų priteisti delspinigių sumos sumažinimas taip pat reiškia, jog buvo patenkinti ne visi ieškovo reikalavimai, todėl yra pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (patenkinti 51 proc. ieškinio reikalavimų), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios siekia 16,32 Eur (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MAX REKADA“, juridinio asmens kodas 302873216, 521,51 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną Eur 51 ct) skolos, 10,53 Eur (dešimt Eur 53 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 532,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,32 Eur (šešiolika Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFUS BALTICS“, juridinio asmens kodas 300513835.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.