- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1498-178/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- Č. A.
- Atsakovas
- S. A.
- Išvadą teikia
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. A. (Č. A.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. A. ieškinį atsakovei S. A. ir atsakovės S. A. priešieškinį ieškovui Č. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)., pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui dabartinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko- duters K. A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, nustatyti, kad ieškovui neribojamas susitikimų su vaiku skaičius ir laikas, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytą turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).; lengvąjį automobilį „BMW 316“, v.n. (duomenys neskelbtini) turtines teises į 120 kv. m. bendro ploto neregistruotą pagalbinį pastatą bei 36 kv. m. bendro ploto garažą, esančius (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, t.y. dėl netinkamo jos elgesio santuokos metu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., turi būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, nes jį ieškovas įsigijo dar prieš santuoką. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti už ieškovo lėšas, atsakovė prie jų pastatymo savo lėšomis neprisidėjo. Atsakovė taip pat neprisidėjo prie automobilio įsigijimo. Taigi, minėtas turtas turi būti pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe. Pagal dabartinius šalių nepilnametės dukters poreikius, jai mokėtinas 200 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko K. A., gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui dukteriai po 700 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, paskirti atsakovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, priteisti iš ieškovo 18 600 Lt kompensaciją.
Nurodė, kad santuoka iširo ne dėl atsakovės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo siūlomas 200 Lt dydžio išlaikymas dukteriai yra akivaizdžiai nepakankamas. Ieškovas turi darbą, todėl gali teikti po 700 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog automobilis ir pastatai (duomenys neskelbtini)., buvo įsigyti ar pastatyti vien tik už jo lėšas. Prie jų įsigijimo prisidėjo ir atsakovė. Todėl atsakovei turi būti priteista ½ automobilio ir pastatų vertės kompensacija t.y. 18 600 Lt.
Išvadą teikianti institucija Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad pritaria ieškinio dalykui ir prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu patikslinti ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies: ieškovo ir atsakovės santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovui palikta pavardė– A., atsakovei palikta pavardė– A.; šalių nepilnamečio vaiko K. A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, nurodant, kad atsakovas po santuokos nutraukimo galės bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime; iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 500 Lt per mėnesį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, nurodant, kad šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuos atsakovė; ieškovo asmeninės nuosavybės teise pripažintas iki santuokos įgytas turtas- 0,2262 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).; ieškovui natūra priteistas santuokoje įgytas turtas: apie 120 kv. m. bendro ploto neregistruotas pagalbinis pastatas bei apie 36 kv. m. bendro ploto garažas, esantis (duomenys neskelbtini)., taip pat lengvasis automobilis BMW v.n. (duomenys neskelbtini); iš ieškovo atsakovei priteista 18 600 Lt kompensacija už ieškovui priteistus pagalbinį pastatą, garažą bei automobilį; nustatyta, kad šalys išlaikymo viena kitai neteiks; iš atsakovės ieškovui priteista 63,50 Lt žyminio mokesčio; iš ieškovo priteista 180 Lt žyminio mokesčio valstybei; iš ieškovo atsakovei priteista 1089 Lt turto vertinimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad moralines sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai. Šiuo metu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus bendrai negyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas šalių santuoką laikė iširusia ir nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nebuvo, teismas dukters gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo dydžio nustatymui yra 800 Lt vienam vaikui. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Be to, atsakovei tenka didesnė našta auginant nepilnametę dukrą. Dėl išvardintų priežasčių teismas iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukteriai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2009 m. vasario 01 d., iki vaiko pilnametystės. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog automobilį ieškovas įsigijo už asmenines lėšas, teismas padarė išvadą, kad automobilį šalys įgijo santuokos metu. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog pagalbinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini)., yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog šis turtas yra įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jis dalintinas. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktos dvi turto vertinimo ataskaitos- UAB Korporacijos „Matininkai“ ir UAB „Ober-Haus“. Teismas UAB Korporacijos „Matininkai“ atliktą turto vertinimo ataskaitą laikė paprastu rašytiniu įrodymu ir nesirėmė priteisdamas kompensaciją, nes nustatant turto vertę, UAB Korporacija „Matininkai“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ sąlygomis. Teismas rėmėsi ta turto vertinimo ataskaita, kuri atlikta pagal 2009 m. spalio 21 d. nutartį skirti ekspertizę, t.y. UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaita. Pagal šią ataskaitą pagalbinio pastato ir garažo vertė yra 36 000 Lt. Šalių santuokos sudarymo metu liudytojai S. A. buvo 10 metų, todėl teismas atsižvelgęs į jos amžių, nesirėmė jos parodymais, vertindamas sutuoktinių santykius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. dalį dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukteriai priteisimo ir nustatyti šalių nepilnametės dukters K. A. išlaikymo dydį po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; panaikinti sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir priimti naują sprendimą- pripažinti ieškovui asmenine nuosavybe automobilį BMW 316 bei turtines teises į neįregistruotą pagalbinį pastatą bei garažą, esančius (duomenys neskelbtini) .; priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas, priteisdamas 500 Lt išlaikymą nepilnametei šalių dukteriai, netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl išlaikymo priteisimo ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas. Teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnį ir kitas CK nuostatas dėl išlaikymo priteisimo, nes visiškai neatsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį, t.y. priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas ieškovo turtinei padėčiai. Atsakovė su priešieškiniu nepateikė įrodymų, kad dukteriai reikalingas būtent tokio dydžio išlaikymas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovės pajamos yra didesnės nei ieškovo, taip pat į pateiktus medicininius dokumentus apie ieškovo sveikatos būklę, tačiau to nepadarė. Taigi, sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai dydžio turi būti pakeista.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagalbinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini) ., į dalintino turto balansą turi būti traukiamas kaip nuosavybės objektas. VĮ Registrų centre nėra įregistruotos daiktinės ir nuosavybės teisės į minėtus pastatus. Taigi, šiems pastatams negali būti taikomas daiktinių teisių teisinis režimas (CK 4.21 str.). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Taigi nei ieškovui, nei atsakovui nevaldant ginčo objektų ir nepateikus įrodymų, kad šie objektai šalims priklausytų nuosavybės teise (CK 4.37 str.), sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo yra neteisėta ir nepagrįsta.
3. Į bylą buvo pateiktos dvi turto vertinimo ataskaitos: UAB „Ober-Haus“ atlikta ataskaita Nr. 2400 VAT 2010 LVO VHAN ir UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikta pažyma-ataskaita Nr. 10A0-1009-0027. Teismas UAB Korporacijos „Matininkai“ atliktą pažymą-ataskaitą vertino kaip paprastą įrodymą, tačiau juo nesivadovavo, nurodydamas, kad ši ataskaita parengta nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ sąlygomis. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes šioje byloje apskritai nebuvo paskirta vertinimo ekspertizė ir nėra gauta ekspertizės išvada (CPK 212 str.). Taigi, abi į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra rašytiniai įrodymai, turintys vienodą teisinę galią. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikta ataskaita, nes nenustatė, kad joje būtų kokie nors minėto Vyriausybės nutarimo sąlygų pažeidimai ar kad ataskaita prieštarautų minėtam nutarimui. Teismas klaidingai nurodė, kad su šalimis buvo suderinta įmonė, kurioje bus atlikta ekspertizė, nes teismo posėdžio metu ieškovo nuomonės dėl šio klausimo nebuvo teiraujamasi, o ir pats ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu paskirti nekilnojamųjų daiktų vertinimą. UAB „Ober-Haus“ atlikta ataskaita yra neobjektyvi, nes joje turto vertė vertinta kaip baigtos statybos, nors statyba nėra baigta.
4. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos S. A. parodymų, nurodydamas, jog jai šalių santuokos sudarymo metu buvo 10 metų. Ieškinys paduotas praėjus 13 metų nuo santuokos sudarymo, todėl per šiuos metus S. A. matė visą šalių santuokinį gyvenimą ir nesiremti jos parodymais nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus. Teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė po 500 Lt per mėnesį dukters išlaikymui. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nes atsakovė gauna minimalų atlyginimą, o ieškovas turi nekilnojamojo turto, iš kurio ir galėtų būti priteistas išlaikymas. Pastatai buvo įrenginėjami už abiejų sutuoktinių lėšas, todėl teismas teisingai padalijo turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai dėl skundžiamo teismo sprendimo.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko išlaikymo.
Kaip jau virš minėta, apeliacinis skundas šioje dalyje yra iš esmės grindžiamas netinkamu CK 3.192 straipsnio, CPK 185 straipsnio taikymu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.
CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šios įstatyminės nuostatos suponuoja pareigą, sprendžiant vaikų išlaikymo priteisimo klausimus, įvertinti visą eilę aplinkybių, susijusių ir su vaiko, ir su tėvų poreikiais, galimybėmis ir pan. Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą teikia abu tėvai. Tačiau kai tėvai gyvena skyrium, sprendžiant vaikui reikalingo išlaikymo klausimą, itin reikšmingas tampa klausimas dėl vaiko poreikių nustatymo, nes jį nustatyti paprastai yra sudėtingiau negu esamą tėvų turtinę padėtį, kuri daugiau ar mažiau gali būti nustatoma remiantis vien atitinkamų dokumentų pagrindu. Paprastai tokiose situacijose vaiko poreikius tiksliau gali apibūdinti tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė teisminėje praktikoje taikomą orientacinį paprastai vaiko išlaikymui reikalingą dydį – minimalią mėnesinę algą (šiuo atveju – 800 Lt). Atsakovė šioje byloje buvo pareiškusi reikalavimą priteisti dukters išlaikymui po 700 Lt. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė, su kuria gyvena dukra, į bylą iš esmės nepateikė jokių jos tokio reikalaujamo dydžio pagrindimą patvirtinančių įrodymų (beje, ir įrodymų šiuo klausimu apskritai). Nėra byloje duomenų ir apie kokius nors individualius specifinius vaiko poreikius, sąlygojančius papildomas išlaidas jų tenkinimui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu nukrypti nuo orientacinio išlaikymo dydžio nebūtų pakankamo pagrindo. Iš esmės teismas, priteisdamas 500 Lt išlaikymą, vadovavosi tuo, kad ieškovo turtinė padėtis neva esanti geresnė negu atsakovės. Tačiau, kolegijos nuomone, toks vertinimas taip pat nėra pakankamai pagrįstas.
Viena vertus, iš tikrųjų ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą. Tačiau akivaizdu, kad šis žemės sklypas negali būti vertinamas atskirai, nes jis susijęs su ginčo šioje byloje pastatais, taigi, atskirai iš esmės nerealizuojamas. Tuo tarpu faktas, kad ieškovas turi automobilį, negalėtų būti vienareikšmiškai vertinamas kaip geresnę ieškovo turtinę padėtį patvirtinanti aplinkybė jau vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas šį automobilį dalijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Kita vertus, atsakovės pajamos yra didesnės negu ieškovo. Šiuo aspektu, turint galvoje, vienodas abiejų sutuoktinių pareigas vaiko išlaikymui, atskaičius vaiko išlaikymui skirtinas lėšas, pajamų atžvilgiu atsakovė lieka pranašesnė už ieškovą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis nukrypti nuo minėto orientacinio išlaikymo dydžio pakankamo pagrindo nebuvo.
Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto prašymu priteisti tik 200 Lt išlaikymą. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas apeliacinės instancijos teisme iš esmės pripažino, kad tokio dydžio išlaikymas nebūtų pakankamas. Neatsisakydamas teikti ir didesnį išlaikymą, jis savo argumentaciją faktiškai grindžia nedideliu (minimaliu) savo darbo užmokesčiu. Tačiau vien ši aplinkybė per se nelaikytina pakankamu pagrindu priteisti itin mažą išlaikymą, nes bet kuriuo atveju prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams, juo labiau, kad ieškovas yra darbingas, jo amžius taip pat leidžia manyti, kad jis gali susirasti ir geriau apmokamą darbą.
Todėl, įvertinus aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko išlaikymui priteista suma mažintina iki 400 Lt per mėnesį.
Dėl turto padalijimo.
Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliaciniame skunde ginčijamo turto padalijimo, vienareikšmiškai vadovavosi sutuoktinių lygių dalių prezumpcija. Tačiau, teisėjų kolegija nuomone, iš dalies tokia išvada padaryta nepakankamai įvertinus esamus įrodymus.
Į bylą nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad automobilis neturėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Dar daugiau, apeliaciniame skunde šiuo klausimu net ir nėra pateikta jokių argumentų. Todėl šioje dalyje nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.
Vienok nekilnojamojo turto padalijimo atveju esami byloje įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, neduoda pagrindo sutikti su apeliantu, kad šis turtas turėtų būti pripažintas asmenine jo nuosavybe, kita vertus, taip pat neduoda pagrindo vertinti visą šį turtą vien kaip bendrąją jungtinę nuosavybę.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog liudytojų parodymų pagrindu daro išvadą, kad ginčo pastatų statybos vyko santuokos metu. Iš dalies su tokiu liudytojų parodymų vertinimu sutiktina. Tačiau teismas, nustatęs, kad statybos vyko santuokos metu, nepasisakė dėl statybos darbų pradžios vertinimo. Tuo tarpu, netgi nevertinant ieškovo ar atsakovės giminių priešingų paaiškinimų šiuo aspektu (nes kiekvieni jų gali būti šališki savo giminių naudai), byloje buvo apklausti N. O., L. T.. Iš jų parodymų matyti, kad šie asmenys patvirtina ieškovo aiškinimą, jog statybos buvo pradėtos dar iki ieškovo santuokos su atsakove. Pirmosios instancijos teismo sprendime dėl šių liudytojų parodymų įvertinimo nieko nepasisakyta. Taip pat niekaip neįvertinta aplinkybė, kad dar 1993 m. buvo padarytas pastatų projektas, 1993 m. vasario 12 d. buvo sudaryta individualios statybos techninės priežiūros sutartis (b.l. 55, 58). Taigi, mažai tikėtina, kad esant tokioms aplinkybėms trejus metus iki santuokos su atsakove statyba apskritai nebuvo pradėta, tuo tarpu minėtų liudytojų parodymai apie statybų pradžią iš esmės sutampa su projekto gavimo laiku. Kartu, kaip minėta, remiantis kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, galima daryti išvadą, kad statybos darbai vyko ir santuokos metu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią visapusiškai įvertinti procese įrodinėjamas aplinkybes, vertino tik dalį iš visų byloje esančių įrodymų, kas sąlygojo nepagrįstą išvadą, kad nekilnojamasis turtas dalintinas lygiomis dalimis.
Į bylą yra pateiktos prieštaringos turto vertino ataskaitos, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu abi šalys teismui nurodė, kad jiems trečioji ekspertizė nėra reikalinga (b.l. 159). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ginčą vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis.
Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo eigoje paskirtos ekspertizės rezultate pateikta UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaita, kuria ginčo turtas įvertintas 36 000 Lt suma (b.l. 118). Kaip minėta, apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis jo pateikta UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaita, kurioje ginčo turtas įvertintas 18 000 Lt suma (b.l. 103-104, 153).
Apeliantas nurodo, kad eksperto kandidatūra su juo derinta nebuvo. Tačiau iš 2009 m. spalio 21 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas ne tik nesinaudojo teise siūlyti eksperto kandidatūrą , tačiau apskritai prašė atmesti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo (b.l. 96-102). Todėl tokiu atveju jis negali apeliuoti į savo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Apylinkės teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyti palyginamieji objektai jų buvimo vietos požiūriu yra kitose gyvenamosiose vietovėse, todėl vertino šią ataskaitą kritiškai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje ataskaitoje buvo lyginami sandoriai išimtinai dėl sandėlių ir ūkinių pastatų, kai tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju statomą pastatą ketinama įrengti gyvenamajai paskirčiai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas iš esmės pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateikta ataskaita, juo labiau, kad ekspertizės išdavoje pateiktoje ataskaitoje pastatas vertinamas kaip pritaikytas gyventi ūkinis pastatas, kas realiai ir yra nagrinėjamu atveju. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pastaruoju atveju pastatas vertintas kaip baigtos statybos, nors ir pati atsakovė prašė skirti ekspertizę nebaigtos statybos pastatui (b.l. 102). Be to, ekspertai faktiškai į vietą nebuvo atvykę, turto vertinimą atliko tik pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės pagrįstai vadovavosi UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaita, tačiau nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, kad pastatai vertinti kaip baigta statyba.
Kaip minėta, šalys nepageidavo kitos ekspertizės ginčo turto vertei nustatyti paskyrimo. Todėl įvertinus aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatų statyba jau buvo pradėta dar iki santuokos, kad UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje pritaikytas gyvenimui pastatas nepagrįstai vertintas kaip baigta statyba, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei priteistina piniginė kompensacija už šį turtą mažintina iki 10 000 Lt, o bendra kompensacija už visą turtą mažintina iki 10 600 Lt (CK 3.123 str. 1 d.). Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pagalbinis pastatas ir garažas netrauktini į dalintino turto balansą dėl to, kad jie nėra registruoti VĮ Registrų centre, nes tokio pobūdžio registravimas tik išviešina savininkus, o ne sukuria nuosavybę.
Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš dalies buvo pažeistos CPK 185 straipsnio, CK 3.192 straipsnio nuostatos, kas sąlygojo netinkamas išvadas. Todėl sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina ½ dalis ieškovo sumokėto (133 Lt) žyminio mokesčio - 66,50 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti K. A., g. 1996 m. gruodžio 15 d., priteistą 500 Lt išlaikymą iki 400 Lt.
Sumažinti iš ieškovo Č. A. atsakovei S. A. priteistą 18 600 Lt kompensaciją už pagalbinį pastatą, garažą bei automobilį iki 10 600 Lt.
Sumažinti iš ieškovo Č. A. priteistą 180 Lt žyminį mokestį valstybei iki 144 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. A. 66,50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ieškovui Č. A., 11,30 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.