Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-113-197/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
1S-113-197/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Kaltinamasis
G. V.
Byla Nr. 1S-113-197/2015
Proceso Nr. 1-05-1-01113-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,kaltinamajam G. V. (G. V.),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. V. (G. V.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. (G. V.) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas nustatytas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. balandžio 21 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 3 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su S. P. ir M. A. M. N., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, I. D., J. B. ir A. P., kurių atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atlieka Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos, A. M., V. Š., B. S., ir V. P., o su V. J. bendrininkų grupėje, organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš savanaudiškų paskatų ir pasikėsino organizuoti žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų.

G. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2011 m. rugsėjo 16 d. 2011 m. rugsėjo 17 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2012 m. spalio 17 d. 2012 m. spalio 17 d. G. V. paleistas į laisvę ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi paskyrė kaltinamajam G. V. (G. V.) kardomąją priemonę – suėmimą. Vykdant šią teismo nutartį G. V. buvo sulaikytas 2015 m. balandžio 20 d. (14 t. b. l. 37). Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi G. V. (G. V.) palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas jo terminas trims mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, kad yra pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kadangi kaltinamasis du kartus be pateisinamų priežasčių neatvyko į teisiamuosius posėdžius, be to, gauta duomenų, kad kaltinamasis pateko į ligoninę, nes piktnaudžiavo alkoholiu.

Šalies argumentai

Kaltinamasis G. V. skunde nurodo, kad 2015 m. kovo 16 d. jis neatvyko į paskirtą teisiamąjį posėdį, kadangi ryte, apie 6.00 val., jį ištiko epilepsijos priepuolis. Apie tai jis informavo savo advokatą. Šią informaciją galima patikrinti kreipiantis į Respublikinę Šiaulių ligoninę, nes būtent iš jos tą rytą atvyko medikai, suleido vaistų bei uždraudė keltis. Kitas teisiamasis posėdis vyko 2015 m. kovo 23 d., jame kaltinamasis taip pat nedalyvavo, nes tuo metu gulėjo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje psichiatrijos skyriuje. Dar kitas teisiamasis posėdis buvo paskirtas 2015 m. balandžio 10 d., kuriame kaltinamasis nedalyvavo, nes apie jį nežinojo, negavo šaukimo ar kitokio pranešimo. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog jis niekada nebandė slėptis nuo teismo, o paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų nė karto nepažeidė, net ir teisiamojo posėdžio dieną, apie kurį jis nieko nežinojo – 2015 m. balandžio 10 d., jis buvo nuvykęs į policijos komisariatą jam nustatytu laiku. Be to, nurodo, kad nusikalstamų veikų padaręs nėra, yra antros grupės invalidas, turi sergančius tėvus, kuriuos globoja, yra penkių vaikų tėvas, kuriais taip pat rūpinasi, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį.

Kaltinamojo gynėjas advokatas S. Nalivaika raštu (prisidėjimu prie skundo) prašė patenkinti jo ginamojo skundą, nurodydamas analogiškus argumentus, arba sutrumpinti suėmimo terminą.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo G. V. (G. V.) skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš bylos matyti, kad joje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra iš dalies jo paties parodymai, kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokolai, kratos protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas G. V. (G. V.) paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, o teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne (BPK 247 straipsnis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu neatvyko į tris teisiamuosius posėdžius: 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 23 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. Pirmojo teisiamojo posėdžio dieną – 2015 m. kovo 16 d. kaltinamojo gynėjas telefonu informavo teismą, kad G. V. jam telefonu pranešė, jog susirgo, dėl epilepsijos priepuolio gydomas ligoninėje, pažymą pateiks. Antrojo teisiamojo posėdžio dieną – 2015 m. kovo 23 d., kaltinamasis ir vėl neatvyko, vėl gautas advokato pranešimas, kad kaltinamasis gydosi ligoninėje ir gydysis ne mažiau nei 40 dienų. Todėl teismas kreipėsi į gydymo įstaigą ir įpareigojo pateikti duomenis apie kaltinamojo sveikatos būklę bei gydymosi trukmę. 2015 m. kovo 31 d. teisme gautas atsakymas iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, kuriame nurodoma, kad G. V. ligoninėje buvo gydytas nuo 2015 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 24 d., į ligoninę pateko, nes būdamas girtas prašė motinos vaistų, ji nedavė, todėl kilo konfliktas ir motina iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamajam konstatuotas žalingas alkoholio vartojimas. Tolimesnio gydymo ligoninėje atsisakė, todėl išrašomas į namus (14 t. b. l. 12). Tuomet teismas paskyrė dar vieną teisiamąjį posėdį, siekdamas išsiaiškinti realią padėtį – 2015 m. balandžio 10 d., į kurį kaltinamasis taip pat neatvyko, o jo advokatas per posėdį apie neatvykimo priežastis nieko negalėjo pasakyti. Iš pašto gauto pranešimo matyti, kad šaukimas kaltinamajam grįžo su žyma „neatsiėmė“, ant voko taip pat pažymėta, kad nešta antrą kartą.

Šalies argumentai

Skunde kaltinamasis nurodo, kad į pirmąjį posėdį, vykusį 2015 m. kovo 16 d., jis neatvyko, nes jam buvo epilepsijos priepuolis, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų jis nepateikia, tik nurodo, jog šią aplinkybę galima patikrinti kreipiantis į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Vilniaus apygardos teismas būtent taip ir padarė – siekdamas išsiaiškinti kaltinamojo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežastis, kreipėsi į minėtą ligoninę ir iš ten gavo jau aptartą raštą, kad kaltinamasis ligoninėje buvo gydomas nuo 2015 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 24 d. Apie tai, kad 2015 m. kovo 16 d. jį ištiko epilepsijos priepuolis ir jis negalėjo atvykti į teisiamąjį posėdį objektyvių duomenų byloje nėra. Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktoje epikrizėje nurodoma, kad kaltinamajam epilepsijos priepuoliai reti, todėl neįtikinama, kad kaltinamasis be kitų aplinkybių gydytojui nebūtų nurodęs ir prieš kelias dienas jo ištikusio epilepsijos priepuolio. Kaltinamojo prie skundo pridėta pažyma taip pat patvirtina tik tai, kad jis gulėjo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo 2015 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 24 d. ir dėl to neatvyko į 2015 m. kovo 23 d. posėdį. Nors G. V. iš tiesų į antrąjį teismo posėdį neatvyko, nes tą dieną gulėjo ligoninėje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis į ligoninę pateko ne dėl ligos, o dėl savo paties sąmoningų veiksmų – piktnaudžiavimo alkoholiu kartu su psichiką veikiančiais vaistais, dėl ko jis tapo agresyvus, sukėlė konfliktą namuose ir jo motina iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Į trečiąjį teismo posėdį 2015 m. balandžio 10 d. jis neatvyko, nes neva apie posėdį nieko nežinojo, tačiau byloje yra duomenų, kad jis šaukimo neatsiėmė. Ir, nors kaltinamasis skunde nurodo, kad jis niekada nepažeidinėjo jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių, šie jo teiginiai taip pat nepagrįsti. Iš byloje esančio Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus rašto matyti, kad G. V. jam paskirtu laiku neatvyko registruotis į policijos įstaigą (13 t. b. l. 195). Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis sąmoningai vengia atvykti į teismą, tokiu būdu trukdo procesui. Be to, kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, G. V. yra kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamasis yra išsituokęs, iki sulaikymo niekur nedirbo, linkęs vartoti alkoholį bei psichotropinius vaistus.

Pirmiau aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje G. V., siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apygardos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai kaltinamajam paskyrė griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą.

Tuo tarpu kitas suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatytas nepagrįstai. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, kai yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis trukdys procesui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis bandė paveikti liudytojus, kitus kaltinamuosius, sunaikinti ar paslėpti kokius nors reikšmingus dokumentus ar atlikti panašius veiksmus ir taip trukdyti procesui. Kiekvienas iš suėmimo taikymo pagrindų turi būti pagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Teismo argumentai, kad G. V. piktnaudžiauja alkoholiu bei psichotropiniais vaistais, vengia atvykti į teismą, slepiasi nuo teismo aptariamo suėmimo pagrindo nepagrindžia, o pagrindžia jau aptartą suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl teismo nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, pašalinamas.

Kaip jau minėta, suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nustatė vieną suėmimo pagrindą – kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme galima tik skiriant suėmimą G. V. (G. V.).

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas, nustatydamas kaltinamajam suėmimo terminą, nurodė suėmimo terminą skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos – 2015 m. balandžio 21 d. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad G. V. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 20 d. (14 t. b. l. 37), todėl ir suėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo laikino sulaikymo dienos.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra. Nenaikinant nutarties daromi pakeitimai dėl suėmimo termino pradžios skaičiavimo ir nepagrįstai nurodyto suėmimo pagrindo numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo G. V. (G. V.) skundą atmesti.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties nurodytą kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindą, kad kaltinamasis G. V. trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį nurodant, kad suėmimo terminas G. V. (G. V.) skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 20 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė