- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- I-2471-535/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00449-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjai T. M., atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Indrei Lankelienei ir Vytautui Juodkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2017-01-20 sprendimą Nr.(6.5)l-376; 2) priteisti iš atsakovės neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį, susidariusią už 2010-01-01 - 2013-12-31 laikotarpį, viso 2 786,47 Eur (9 621,12 Lt) (b. l. 1-4).
Pareiškėja paaiškina, kad jai nuo 2010-01-01 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) pagrindu buvo sumažinta valstybinė pensija. Jai buvo paskirta 1 184,62 Lt valstybinė pensija, tačiau nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 atsakovė mokėjo sumažintą 984,18 Lt dydžio valstybinę pensiją. Dėl sumažintos valstybinės pensijos grąžinimo kreipėsi į VSDFV, tačiau VSDFV nurodė, kad neišmokėtos valstybinės pensijos dalis jai nebus grąžinta. Pareiškėja mano, kad VSDFV klaidingai aiškina įstatymo nuostatas. 2015-06-30 priėmus Valstybinių pensijų socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923 (toliau –Kompensavimo įstatymas), bei 2016-12-20 Kompensavimo įstatymo 2 ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XIII-129), šio įstatymo 4 straipsnyje skelbiama, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo - paskirtos valstybinės pensijos) ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas (toliau - valstybinės pensijos kompensuojamoji suma). Laikinasis įstatymas (4 straipsnio 1 dalis) (2009 -12-09 Nr. XI-537) reglamentuoja, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu), jeigu tas pats asmuo gauna dvi ar daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo priede 1 nurodytą formulę. Būtent pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį jai ir buvo perskaičiuota valstybinė pensija, todėl atsakovės sprendimas nekompensuoti neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintos valstybinės pensijos dalies yra nepagristas.
Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir teigia, kad VSDFV jau 2015-06-30 privalėjo vykdyti Kompensavimo įstatymo nuostatas ir išmokėti dalimis jai sumažintos valstybinės pensijos dalį, tačiau to nepadarė.
Atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35-39). Paaiškina, kad išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ta apimtimi, kuria ji prašo išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, 2017-01-20 sprendime Nr. (6.5)I-376 paaiškino, jog 2015-06-30 priimtas Kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923 nustato valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Taip pat paaiškino, jog pareiškėjos prašyme nurodytu 2016-12-20 įstatymu Nr. XIII-129, kuriuo pareiškėja grindė savo 2017-01-10 prašymo reikalavimą išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, buvo pakeisti tik Kompensavimo įstatymo 2 ir 4 straipsniai, nustatant naują pensijų kompensavimo terminą. Kartu atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad jos valstybinė pensija dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nebuvo mažinama, kad ši pensija buvo sumažinta tik dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo. Atsižvelgdama į tai, kad Kompensavimo įstatyme nenustatytas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo negautų valstybinių pensijų dalių kompensavimas, VSDFV 2017-01-20 sprendimu Nr. (6.5)I-376 nusprendė, jog pareiškėjos 2017-01-10 prašymo motyvais nėra teisinio pagrindo įpareigoti Utenos skyrių kompensuoti jai 2010-2013 metais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) sumažintą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo valstybinę pensiją.
Pažymi, jog dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų kompensavimas nustatytas Kompensavimo įstatyme.
Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems, įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Kompensavimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas.
Tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai, pripažino Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime. Minėtame nutarime taip pat yra išaiškinta valstybinės pensijos sumažinimo „dideliu mastu“ sąvoka ir padaryta išvada, kad Laikinojo įstatymo nuostatos tiek, kiek jos susijusios su nedideliu mastu sumažintomis pareigūnų ir karių valstybinėmis pensijomis (Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), neprieštarauja Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai 2010-2013 m. laikotarpiu VRM taikytos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pripažintos Konstitucijai neprieštaraujančiomis, kad Kompensavimo įstatyme dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo valstybinių pensijų kompensavimas nenustatytas, netenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Utenos skyriaus neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 786,47 Eur (9621,12 Lt) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, nesant tam teisinio pagrindo.
Atsakovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-16). Paaiškina, kad ji nėra tinkama atsakovė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimo Nr. ,,Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.31.1 papunktyje nustatyta, kad bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų valstybei atstovauja VSDFV, o ne Ministerija. Išdėsto ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Mano, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VRM atsiliepime (b. l. 21) paaiškina, kad poziciją dėl skundo dalyko išdėstė pareiškėjai siųstame VRM 2017-01-25 atsakyme/rašte Nr. 1D-483(8).
Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti. Nelaikyti Ministerijos Lietuvos valstybės atstove ir atsakove pareiškėja atsisakė. Laikėsi pozicijos, kad atsakovai nurodyti tinkamai.
Teismo posėdyje atsakovės Ministerijos atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2017-01-20 sprendimo Nr.(6.5)l-376, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas kompensuoti jai 2010-2013 metais sumažintą dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo valstybinę pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl valstybinės pensijos už 2010-2013 metus priteisimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2017-01-10 prašymu kreipėsi į VSDFV. Prašyme paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio mėn. Laikinojo įstatymo pagrindu jai buvo sumažinta valstybinė pensija. Priėmus 2016-12-20 Kompensavimo įstatymą, šio įstatymo 4 str. skelbiama, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo, - paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Pareiškėja mano, kad jai priklauso dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neišmokėta sumažinta valstybinė pensija ir prašo ją išmokėti (b. l. 46).
VSDFV 2017-01-20 raštu Nr. (6.5)I-376 paaiškino, kad 2015-06-30 Kompensavimo įstatymas nustato valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Pareiškėjos prašyme nurodytu 2016-12-20 įstatymu Nr. XIII-129 buvo pakeisti Kompensavimo įstatymo 2 ir 4 straipsniai, nustatant naują pensijų kompensavimo terminą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos valstybinė pensija dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nebuvo mažinama, pensija buvo sumažinta tik dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo. Kadangi Kompensavimo įstatyme nenustatytas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo negautų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalių kompensavimas, įpareigoti VSDFV Utenos skyrių kompensuoti pareiškėjai 2010-2013 metais sumažintą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo valstybinę pensiją neturi teisinio pagrindo. Kartu informavo, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, valstybines pensijas VSDFV įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga – VSDFV Utenos skyrius - pradėjo mokėti tik nuo 2015-01-01, todėl informaciją apie laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos valstybinės pensijos dalies dydį pareiškėjai pateiks Turto valdymo ir ūkio departamentas prie VRM, kuriam persiuntė pareiškėjos prašymą (b. l. 45).
Pareiškėja nesutinka su VSDFV atsakymu. Teigia, kad atsakovė klaidingai aiškina 2015-06-30 priimtą Kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923 ir 2016-12-20 priimtą Kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-129.
Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo, – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas (toliau – valstybinės pensijos kompensuojamoji suma).
Iš minėtos Kompensavimo įstatymo nuostatos spręstina, kad ji numato ne tai, pagal kokius Laikinojo įstatymo straipsnius sumažintai valstybinei pensijai taikomas Kompensavimo įstatymas, o tai, kaip pagal Kompensavimo įstatymą (kurio paskirtis numatyta Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje) apibrėžiama (apskaičiuojama) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma, kuri gaunama iš valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sumos atimant valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, sumą.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015-01-13 pažymos apie 2010-2013 m. pensijos dydį Nr. 11DP (P)-302 duomenys (b. l. 26-27) patvirtina, kad pareiškėjai 2010-2013 metais valstybinė pensija buvo mažinama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.
Kadangi pareiškėjai valstybinė pensija buvo sumažinta tik vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, jai apskaičiuoti kompensuojamąją sumą pagal Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nėra nei teisinio pagrindo, nei aritmetinių galimybių, nes skirtumui paskaičiuoti trūksta atėminio, t. y. valstybinės pensijos sumos, kuri buvo paskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios pareiškėjos valstybinei pensijai mažinti nebuvo taikytos.
Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies kompensuojamosios sumos apibrėžime nurodo, kad tai yra kompensuojamoji suma pagal šį, t. y. Kompensavimo įstatymą, kurio paskirtis numatyta 1 straipsnio 1 dalyje - valstybinių socialinio draudimo pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo kompensavimo tvarką ir dydžius.
2016-12-20 Kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymu buvo pakeisti tik Kompensavimo įstatymo 2 ir 4 straipsniai, nustatant naują pensijų kompensavimo terminą.
Iš išdėstytų teisės aktų nuostatų analizės ir byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos negauta valstybinė pensijos dalis nepatenka į Kompensavimo įstatymo reguliavimo sritį, todėl VSDFV neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjos prašomos priteisti už 2010-2013 metus sumažintos valstybinės pensijos dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad yra įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-01-23 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-595-142/2013, ir 2015-11-17 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-10559-142/2015, kuriais pareiškėjos reikalavimai priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 ir už 2013 metus neišmokėtą valstybinės pensijos dalį atmesti kaip nepagrįsti. Minėtose bylose pareiškėja skundą grindė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos nekonstitucingumu.
Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad VSDFV visapusiškai išsiaiškino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas. VSDFV 2017-01-25 sprendimas Nr.(6.5)l-376 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ir priteisti pareiškėjos prašomą neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią 2010 - 2013 metais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.