Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos (toliau-Institucija) vyresnysis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad statybos objekte, adresu Nemuno g. 9, Vilkija, Kauno r. Patikrinimo metu naujai statomame gyvenamajame name rasti dirbantys trys asmenys, kurie, atlikus patikrinimą, pasišalino iš darbo vietos. Kauno apskrities VPK Vilkijos nuovados pareigūnų pagalba nustatyta vieno iš dirbusių asmenų tapatybė M. K.. M. K. raštu teikti paaiškinimą atsisakė, patikrinimo akto nepasirašė. 2011m. birželio 10d. 11 val. pakartotinai nuvykus į statybos objektą, adresu Nemuno g. 9, Vilkija, Kauno r., rastas vienas iš dirbusių ir pasišalinusių asmenų J. R. S.. Minėtas asmuo raštu paaiškino savo veiksmus ir savo paaiškinime nurodė, kad nuo 2011m. birželio 9d. dirba mūrininko pareigose statybos objekte, adresu Nemuno g. 9, Vilkija, Kauno r. Dėl darbo sąlygų tarėsi su M. K., sulygo 100 Lt darbo užmokestį per dieną, darbo sutarties nepasirašė. Visus statybos darbams reikalingus įrankius išdavė M. K.. Darbo laiką nuo 8 val. iki 17 val. nurodė M. K.. Patikrinimo metu mūrijo sieną, M. K. vadovavo darbams, pagalbinio darbininko funkcijas atlikinėjo asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino. M. K. neužtikrino, kad darbuotojui J. R. S. būtų leista dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus darbuotojui antrą sutarties egzempliorių. M. K. leido nelegaliai dirbti J. R. S., tuo pažeisdamas LR DK 95 str., 98 str. 1d. 1p., 99 str. ir darbuotojo darbo teises ir socialines garantijas. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, priimti naują nutarimą M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad J. R. S. VDI nustatytos formos paaiškinime nurodė visas aplinkybes, kurios atitinka objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Jis paaiškinime nurodė, kad nuo 2011-06-09 dirba mūrininko pareigose statybos objekte adresu Nemuno g. 19 Vilkija, Kauno r. Dėl darbo sąlygų tarėsi su M. K., sulygo 100 Lt darbo užmokestį per dieną, darbo sutarties nepasirašė. Visus statybos darbams reikalingus įrankius išdavė M. K.. Darbo laiką nuo 8 val. iki 17 val. nurodė M. K.. Tai, kad nelegalaus darbo tyrimo akte ir administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas statybos objekto adresas Nemuno g. 9, Vilkija, Kauno r., o 2011-06-10 patikrinimo akte bei J. R. S. ir A. Š. paaiškinimuose nurodytas objekto adresas Nemuno g. 19, Vilkija, Kauno r., tėra tik techninė klaida, kuri įtakos nelegalaus darbo nustatymui neturėjo. M. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas atmestinas.

M. K. kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus asmenų įdarbinimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

DK 93 straipsnyje yra įtvirtinta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį darbdavys turėjo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jo pažįstamas A. Š. Vilkijoje statėsi namą ir jo paprašė, kad surastų žmonių, kurie galėtų A. Š. pastatyti namą. M. K. pasiūlė J. R. S., nes jį pažinojo kaip mūrininką. Liudytojas A. Š. parodė, kad per giminaitę susipažino su M. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal J. R. S. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad dėl darbo sąlygų, įskaitant ir darbo apmokėjimą, susitarė su M. K., t.y. susitarė atlikti mūrijimo darbus. Byloje be J. R. S. tyrimo metu duoto paaiškinimo, kitų įrodymų apie tai, kad dėl visų esminių darbo sąlygų, įskaitant darbo užmokestį, J. R. S. sutarė su M. K., nėra. Teismo posėdžio metu dėl aukščiau minėtų aplinkybių pašalinti prieštaravimų tarp J. R. S. bei M. K. ir A. Š. nebuvo galimybės. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad nesant galimybės pašalinti abejonių – jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, pažymėtina ir tai, kad M. K. su J. R. S. nesiejo jokie santykiai, jis negali būti darbdaviu šioje byloje nelegalaus darbo teisinių santykių prasme. Nors byloje nustatyta ir M. K. pats patvirtino, jog statomame name dirbusiam asmeniui A. Š. padėjo įsigyti darbo įrankius (b. l. 51), vis dėlto nėra pateikta duomenų apie tai, ar dirbantys asmenys privalėjo paklusti M. K. nustatytai organizacinei tvarkai bei jo nurodymams. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra aišku, ar patikrinimo metu rasti dirbantys asmenys privalėjo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar atlikti konkrečias užduotis, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė M. K., su J. R. S. kalbėjo tik kur ir ką reikia mūryti, t. y. jis tik nurodė, kur turi būti langas ir durys. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio mėn. 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad M. K. neturėjo jokių įgaliojimų sudaryti nei darbo, nei civilinių sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl statybos sklype, esančiame Nemuno g. 19, Vilkijoje, kuris nuosavybės teise priklauso A. Š.. M. K. su J. R. S. nesiejo jokie santykiai, jis nėra tinkamas subjektas nelegalaus darbo teisinių santykių prasme, todėl ir administracinė atsakomybė dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jam kilti negali.

Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei įrodymus įvertino tinkamai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojos skundo nepatenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą dėl M. K. administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.