- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- II-399-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00939-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 20-S-32999 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. Nr. 20-S-32999 (toliau – ir Nutarimas) buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena V. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, nesant visiems šio administracinio nusižengimo požymiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. G. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 20-S-32999 ir nubausti V. D. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 12 d. kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto Centro policijos komisariatą, kuriame nurodė, jog 2018 m. vasario 9 d. apie 12.45 val., atvykus automobiliu „Audi A6“ į savo darbo vietą, esančią A. M. g. 18, Kaune, teismo darbuotojams skirtoje automobilių stovėjimo vietoje, pažymėtoje ženklu „Rezervuota“, stovėjo automobilis „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavęs prie šio automobilio (iš dešinės pusės) jis atsidarė langą ir paklausė stovėjusio automobilio vairuotojo, ar šis matė kelio ženklą „Rezervuota“, paprašė patraukti automobilį. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas ne tik automobilio nepatraukė, bet ir atsidaręs keleivio pusės langą nepagarbiu, įžūliu tonu atsakė, kad kur norės, ten ir statys automobilį ir kad pareiškėjas jam neaiškintų. Po tokio įžūlaus atsakymo, pastatęs savo automobilį už pastarojo asmens automobilio, jis priėjo prie „Mercedes Benz“ vairuotojo durelių ir sėdėjusiam automobilyje (vairuotojo vietoje) asmeniui pasakė, kad jeigu šis nepatrauks automobilio iš draudžiamos jam stovėti vietos, jis iškvies policijos pareigūnus. Tačiau minėtas asmuo ne tik jokių veiksmų patraukti automobilį neatliko (ir net neketino atlikti), bet ir tyčiodamasis išplūdo pareiškėją, išsakė jo atžvilgiu įvairius įžeidžiančius, žeminančius žodžius. Dėl tokių neteisėtų, chuliganiškų minėto asmens veiksmų pareiškėjas patyrė didelį stresą, todėl ir paprašė nustatyti minėtą asmenį ir jį nubausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei tokius chuliganiškus veiksmus. Tačiau, kaip nurodoma skunde, 2018 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Lilė Žukaitė priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri buvo pradėta pagal minėtą pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. pareiškimą, konstatavusi, kad nėra objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog būtų padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 481 straipsnyje, kadangi tarp E. G. ir V. D. įvyko tarpasmeninis žodinis konfliktas, kuris nebuvo nukreiptas pažeisti viešąją tvarką. Taip pat nurodyta, kad nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad 2018 m. vasario 9 d. įvykio metu buvo pažeista viešoji tvarka, negauti jokie pašalinių asmenų skundai.
Su nurodytu sprendimu pareiškėjas nesutinka. Nurodo, kad ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už necenzūrinių žodžių vartojimą viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi šiuo administracinių nusižengimų kodekso straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Taigi ar galima laikyti tinkamu tokį V. D. elgesį, kai šis, pareikalavus patraukti netinkamoje, draudžiamoje stovėti neturint leidimo, vietoje pastatytą automobilį, ne tik tai daryti atsisako, bet ir paprašiusio atlikti tokius veiksmus asmens atžvilgiu pavartoja įžeidžiančius, netinkamus vartoti, žeminančius žodžius. Tačiau tokį įspūdį galima susidaryti iš skundžiamo nutarimo, kadangi jame, nors iš esmės ir nėra paneigiamas neteisėtas V. D. elgesys, tačiau laikoma, kad toks elgesys, tai tiesiog tarpasmeninis žodinis konfliktas, kuriuo nebuvo pažeista viešoji tvarka. Pareiškėjas skunde pažymi, kad iki minėto įvykio su V. D. jis nebuvo pažįstamas, įžeidžiančius, žeminančio pobūdžio žodžius jo atžvilgiu minėtas asmuo pavartojo be jokios priežasties, be aiškios asmeninės motyvacijos, pareikalavus patraukti draudžiamoje vietoje pastatytą automobilį, tai yra pareikalavus nutraukti teisės pažeidimą. Tokios aplinkybės akivaizdžiai leidžia spręsti būtent apie viešą, o ne privatų konflikto pobūdį, ir tai, jog minėto asmens veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Tokioje situacijoje asmuo, kurio prašoma nepažeisti įstatymo, atliko įžūlius, moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus - vartojo įžeidžiančio, grasinančio pobūdžio, necenzūrinius (pagal lietuvių kalbos žodyną - viešai netinkamus vartoti, nepadorius) žodžius, pažeisdamas viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių bendravimo tvarką ir taip neabejotinai pažeidžia viešąją tvarką bei rimtį, t. y. visiškai atitinka nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį (ANK 481 str.). Pažymėjo, kad netgi pats V. D. tokioje situacijoje neneigia pavartojęs netinkamą vartoti necenzūrinį žodį.
Skunde taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netgi tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, Nl-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt). Pareiškėjo nuomone, nėra abejonių dėl to, kad 2018 m. vasario 9 d. įvykis įvyko viešoje vietoje - Kęstučio gatvėje, automobilių stovėjimo zonoje, pažymėtoje ženklu „Rezervuota“. Teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo (kiti, pašaliniai, asmenys), ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Tai yra viešoji tvarka gali būti pažeidžiama ir tada, kai aplink (šalia) yra kitų žmonių, tiek ir tada, kaip aplink tokių žmonių nėra. Taigi tai, kad nebuvo gauti kitų, pašalinių, asmenų skundai, kad šalia nebuvo pašalinių žmonių, irgi negali būti priežastimi nutraukti administracinę teiseną.
Nors Nutarime teigiama, kad, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, tačiau, pareiškėjo nuomone, atsakomybėn asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Aabejonių pašalinimo būdas yra ne tik ANK nustatytų veiksmų atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas. Išvada dėl asmenų (pažeidimu kaltinamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, suinteresuotumą duoti teisingus parodymus, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, išanalizavus jų gavimo tvarką. Kaip galima suprasti iš nutarimo turinio, vyresnioji tyrėja, priimdama sprendimą nutraukti administracinę teiseną, iš esmės atmetė, laikė nepagrįstais pareiškėjo parodymus apie neteisėtą V. D. elgesį, jo padarytą viešos tvarkos pažeidimą. Nors pareiškėjo parodymai, kaip ir visi kiti byloje surinkti įrodymai, gali būti atmetami, vertinami kritiškai, kaip nepatikimi, keliantys abejonių, tačiau Nutarime vyresnioji tyrėja, nustatydama kitokias V. D. veikos faktines aplinkybes bei nutraukdama bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnį, nenurodė konkrečių ir aiškių motyvų, kuriais vadovaudamasi tai padarė, o tik nurodė, kad kylančios abejonės aiškintinos V. D. naudai. Taigi faktiškai atmesdama pareiškėjo parodymus, nutarimą priėmusi vyresnioji tyrėja Lilė Žukaitė nevertino šių parodymų patikimumo, nuoseklumo, logiškumo, neatsižvelgė į kiekvieno iš asmenų procesinį statusą, suinteresuotumą duoti teisingus parodymus. Todėl toks nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Skunde taip pat pažymėta, kad pareiškėjas iki įvykio V. D. nepažinojo, jokių tarpusavio ryšių, juo labiau priešiškų, su juo neturėjo, todėl ir apkalbėti, nepagrįstai apkaltinti šio asmens jokio pagrindo (priežasties) neturi. Jeigu pareiškėjas būtų norėjęs (ketinęs) apkalbėti, nepagrįstai apkaltinti minėtą asmenį, tai tikrai būtų sugalvojęs ir nurodęs konkrečius necenzūrinius, nepadorius, įžeidžiančius žodžius, kuriuos V. D. pavartojo jo atžvilgiu. Tuo tarpu jis aiškiai nurodė, kad dėl patirto streso, išgirdus savo atžvilgiu įžeidžiančius, žeminančius, netinkamus vartoti žodžius, konkrečių išgirstų žodžių netgi negalėjo įvardinti. Be to, jo parodymus visiškai patvirtina ir vaizdo įrašas, jis tokias pačias įvykio aplinkybes papasakojo tiek atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, tiek ir vyresniajai tyrėjai L. Žukaitei. Atkreipė dėmesį, kad netgi pats V. D. neneigia mano atžvilgiu pavartojęs necenzūrinį žodį ir jau vien šios aplinkybės pakanka atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį kilti, nes vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių yra necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, norint pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikoma, jog administraciniu nusižengimu kaltinamo asmens parodymai yra ne tik svarbus įrodomosios informacijos šaltinis, bet ir gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemonė, todėl tokio asmens duodami paaiškinimai negali būti visiškai objektyvūs, neturintys suinteresuotumo bylos baigtimi, tokio asmens parodymų negalima laikyti visiškai patikimais. Tačiau nutarimą nutraukti administracinę teiseną priėmusi L. Žukaitė be jokio pagrindo patikėjo būtent V. D. parodymais, kad tai pareiškėjas ant jo šaukė, sakydamas „varyk iš čia, nes tuoj tave išveš“, priėjęs kumščiu daužė (4-5 kartus) į jo automobilio langą, vartojo necenzūrinius žodžius šio asmens atžvilgiu. Pareiškėjas kategoriškai teigia, kad tokių veiksmų neatliko, nei vieno įžeidžiančio, necenzūrinio žodžio V. D. atžvilgiu nepasakė ir tokius parodymus paneigia ir įvykio vaizdo įrašas. Tuo pačiu nutarime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas nurodė, kad V. D. jo atžvilgiu pasakė „tuoj aš tave pasiūsiu tolyn“, nes tokių žodžių pareiškėjas tyrėjai nesakė. Jis paaiškino, jog jam paklausus, ar V. D. patrauks automobilį, ar kviesti policijos pareigūnus, V. D. ne tik nepasitraukė iš jam draudžiamos stovėti vietos, bet ir pavartojo tokius žeminančio pobūdžio, netinkamus vartoti, įžeidžiančius žodžius, kurie reiškė, išvertus į priimtinesnę kalbą, maždaug „tuoj aš tau parodysiu, pasiųsiu tolyn, tuoj tu pats keliausi tolyn“. Toks atliktas įrodymų vertinimas nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir negali būti pripažintas atitinkančiu ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, o nutarimas - atitinkančiu ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytus reikalavimus, todėl turi būti panaikintas.
V. D., kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau savo prašyme nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nurodė, kad jis palaiko policijoje duotus paaiškinimus, mano, kad jie buvo įvertinti tinkamai ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai. E. G., neprisistačiusiam, kad jis yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir nepaaiškinus, kad jis pastatė automobilį prie teismo neleistinoje vietoje (dėl ko buvo nubaustas), beldžiant jam į automobilio langą ir reikalaujant patraukti automobilį, o V. D. atsisakius tai padaryti, V. D. visą laiką sėdėjo savo automobilyje ir jokių veiksmų, kuriais būtų pažeista viešoji tvarka, neatliko. Tai gali įrodyti E. G. mobiliuoju telefonu darytas vaizdo įrašas. Todėl V. D. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjas E. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, išsiunčiant šaukimą elektroniniu paštu. Gautas pareiškėjo E. G. prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant arba perkelti posėdžio datą kitai dienai, nes dėl darbinių funkcijų atlikimo nurodytu laiku jis atvykti negali.
V. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, šaukimas įteiktas asmeniškai. Gautas V. D. prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, savo parodymus, duotus policijoje, jis palaiko, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato - atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsižvelgiant į tai, kad proceso dalyviams apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, yra gauti pareiškėjo ir asmens, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, prašymai nagrinėti skundą jiems nedalyvaujant, byla nagrinėtina iš esmės proceso dalyviams nedalyvaujant, nes jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
E. G. skundas netenkinamas.
ANK 591 straipsnis įtvirtina aplinkybes, kurioms esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių yra, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (1 punktas). Pažymėtina, kad ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai būtų atlikti viešoje vietoje ir kad šiais veiksmais buvo siekiama realiai pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad incidentas tarp pareiškėjo ir V. D. dėl ne vietoje pastatyto automobilio įvyko viešoje vietoje – Kaune, Kęstučio gatvėje, ties sankryža su A. M. gatve, šalia Kauno apygardos teismo pastato, nėra. Tačiau siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį, taip pat būtina nustatyti šios veikos padarinius - realius viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimus arba siekimą, t.y. kaltininko tikslą tokius padarinius sukelti.
Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas E. G. ir V. D. nagrinėjamo įvykio aplinkybes interpretuoja skirtingai. Pareiškėjas E. G. tiek savo skunde, tiek 2018 m. vasario 20 d. duotuose policijai paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. vasario 9 d., apie 12.45 val., jam atvykus automobiliu „Audi A6“ į savo darbo vietą ir pamačius teismo darbuotojams skirtoje automobilių stovėjimo vietoje, pažymėtoje ženklu „Rezervuota“, stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis privažiavo prie šio automobilio iš dešinės pusės, atsidarė langą, paklausė vairuotojo, ar šis matė kelio ženklą „Rezervuota“ ir paprašė patraukti automobilį. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, sėdėdamas automobilyje pro atidarytą keleivio pusės langą nepagarbiu tonu atsakė, kad jis statys automobilį ten, kur norės. Tada pareiškėjas pastatė savo automobilį už to asmens automobilio, priėjo prie vairuotojo durelių ir sėdėjusiam automobilyje (vairuotojo vietoje) asmeniui pasakė, kad jeigu šis nepatrauks automobilio iš draudžiamos jam stovėti vietos, jis iškvies policijos pareigūnus. Tačiau minėtas asmuo į perspėjimus nereagavo ir šaukė pareiškėjui, elgėsi arogantiškai, kalbėjo pakeltu, įžeidžiančiu tonu. Visa tai truko 2-3 minutes.
V. D. savo paaiškintuose neneigė aplinkybės, kad jis buvo pastatęs automobilį šalia Kauno apygardos teismo pastato, nes laukė savo žmonos E. L., kuri lankėsi pas stomatologą, esantį kitoje gatvės pusėje. Sustodamas jis neatkreipė dėmesio į kelio ženklus, nes atvyko trumpam, tik pasiimti žmonos. Po 2-3 minučių šalia jo automobilio iš dešinės pusės privažiavo automobilis AUDI, sustojo ir vairuotojas pradarė langą. V. D. suprato, kad vairuotojas nori jam kažką pasakyti, todėl taip pat pradarė keleivio pusės langą. Vyras iš automobilio AUDI buvo agresyvus, liepė jam iš ten varyti, nes priešingu atveju jį išveš. V. D. uždarė langą, sėdėdamas automobilyje apsidairė, ar nėra „geltonos“ linijos bei ar neužstatė kam nors įvažiavimo į kiemą. Apsižiūrėjęs, kad taip nėra, toliau sėdėjo automobilyje, nes prieš jo automobilį ir už jo buvo laisvų vietų, todėl jis nesijautė kam nors trukdantis. Kelio ženklo „Rezervuota“ jis nepastebėjo. Tada minėtas vyras automobiliu AUDI prieš eismą pavažiavo atgal, sustojo už jo automobilio, išlipęs iš automobilio vairuotojas priėjo prie jo ir pradėjo kumščiu daužyti į jo automobilio vairuotojo pusės langą. V. D. atidarius langą, vyras piktu rėkiančiu balsu liepė jam varyti iš čia. V. D. neatmeta galimybės, kad pasiuntė tą vyrą, vartodamas necenzūrinį žodį ir uždarė langą. Bendravimas su tuo vyru truko apie minutę laiko. Netrukus prie automobilio priėjo žmona ir jie išvažiavo. V. D. teigimu, jis toje vietoje iš viso stovėjo apie 5 minutes ir jeigu vyras jam mandagiai paaiškintų, o ne arogantiškai rėktų, kad jis stovi neleistinoje vietoje, jis patrauktų savo automobilį.
Taigi susiklosčius tokiai situacijai, kai du įvykyje dalyvavę asmenys skirtingai nurodo reikšmingas faktines aplinkybes, ir įvertinus tai, kad teoriškai kiekviena prielaida yra galima (pareiškėjas E. G. teigia, kad V. D. su juo kalbėjo nepagarbiai, įžeidžiančiu bei pakeltu tonu, šaukė ant jo, o V. D. teigia priešingai, kad tai E. G. su juo kalbėjo arogantiškai, šaukė piktu ir rėkiančiu balsu), nes teismui vieno asmens paaiškinimai iš anksto negali turėti prioriteto prieš kito asmens paaiškinimus, teismas tokius priešingus paaiškinimus privalo palyginti su kita byloje esančia informacija ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą.
E. L. savo paaiškinimuose patvirtino V. D. nurodytą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio dieną lankėsi pas stomatologą ir pasibaigus vizitui jos pasiimti atvažiavo vyras, pastatęs automobilį Mercedes Benz kitoje kelio pusėje. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad juodos spalvos automobilis sustojo ir stovėjo apie 9 minutes Kęstučio g., Kaune, šalia kelio ženklo „Rezervuota“. Prieš šį automobilį ir už jo buvo laisvų vietų. Taip pat vaizdo įraše matosi, kaip prie šio automobilio iš dešinės pusės privažiuoja kitas automobilis AUDI, kažkiek laiko pastovi, po to nuvažiuoja atbuline eiga ir sustoja už juodos spalvos automobilio. Iš automobilio AUDI išlipęs vyras prieina prie juodos spalvos automobilio vairuotojo lango, į jį pabeldžia ir kažką sako vairuotojui. Vairuotojas iš juodos spalvos automobilio neišlipa, šaligatviu einantys žmonės į šių asmenų bendravimą nereaguoja.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, kaip kad ir buvo akcentuota skundžiamame Nutarime.
Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus teismas pritaria skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos nuomonei, kad pakankamų duomenų, jog V. D. veikoje būtų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių visuma, nėra.
Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad V. D. pastatė savo automobilį neleistinoje vietoje, ties ženklu „Rezervuota“ ir už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo nubaustas administracine tvarka, atitinkamai dėl šių V. D. veiksmų kilo konfliktas tarp jo bei pareiškėjo. Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, jog yra visi pagrindai traukti V. D. administracinėn atsakomybėn už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, remdamasi tuo, jog iki minėto įvykio pareiškėjas su V. D. nebuvo pažįstamas, savo ruožtu įžeidžiančius, žeminančio pobūdžio žodžius jo atžvilgiu V. D. pavartojo be jokios priežasties, pareikalavus pastarojo patraukti draudžiamoje vietoje pastatytą automobilį, tai yra pareikalavus nutraukti teisės pažeidimą, ir tai, pareiškėjo nuomone, ir leidžia spręsti apie viešą, o ne privatų konflikto pobūdį, bei kad minėto asmens veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.
Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamai ir patikimų duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. D. veikoje yra minėto nusižengimo požymių visuma. Kaip minėta, iš esmės betarpiškai konflikte dalyvavusių asmenų – pareiškėjo E. G. ir asmens, kurį siekiama patraukti atsakomybėn – V. D., nurodytos aplinkybės dėl konflikto eigos ir šių asmenų veiksmų visiškai skiriasi, savo ruožtu sutiktina su Nutarime nurodyta aplinkybe, kad pašalinti prieštaravimų – t. y. galimybės surinkti kitus duomenis, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti vieno ar kito asmens parodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, galimybės nėra. Kaip minėta, įvertinus byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, matyti, kad incidento metu V. D. iš savo automobilio išlipęs nebuvo, šaligatviu einantys praeiviai į E. G. ir V. D. bendravimą nereagavo, taigi iš to spręstina, kad konfliktas nebuvo tokio masto, kad būtų atkreipęs kitų – pašalinių asmenų dėmesį, taigi ir sutrikdęs viešąją tvarką. Tuo pat pripažintina, kad nėra galimybės kilusių prieštaravimų tarp asmenų paaiškinimų apie faktines aplinkybes pašalinti apklausiant kitus, konfliktą mačiusius, jame dalyvavusius asmenis.
Be to, pažymėtina, kad nors ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nenumato būtinojo požymio – padarinių, t. y. kad būtų sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, tačiau vis dėlto iš dispozicijos akivaizdu, jog asmens veikoje turi būti nustatyta tyčia, nukreipta į viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą, t. y. turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atitinkamų asmens, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, veiksmų tikslas ir buvo būtent pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiuo atveju tokių duomenų, teismo vertinimu, nėra. Nors, kaip ne kartą akcentuota skunde, pats V. D. neneigia pavartojęs E. G. atžvilgiu necenzūrinį žodį, vis dėlto vien tik pastaroji aplinkybė negali būti laikoma pakankama daryti išvadą, jog šioje jo veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, kadangi, kaip jau minėta, vien tik objektyvioji pusė (necenzūrinių žodžių vartojimas) nėra pakankama, o būtina nustatyti, jog tokiais veiksmais asmuo būtų siekęs sutrikdyti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.
Taigi įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač atsižvelgdamas į trumpą incidento laiką (2-3 minutės), tai, kad incidentas pašalinių asmenų (kurių buvo) dėmesio nepatraukė, kitus jau nurodytus argumentus, teismas negali daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad V. D. tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą, dėl ko sutiktina su Nutarimo motyvu konfliktą tarp pareiškėjo ir V. D. vertinti kaip tarpasmeninį, kilusį dėl ne vietoje pastatyto V. D. automobilio. Todėl atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad V. D. veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių visuma, dėl ko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 20-S-32999 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 20-S-32999 palikti nepakeistą ir E. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.