Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., suinteresuotam asmeniui E. U., sekretoriaujant Aistei Bareikei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, 129 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2015 m. spalio 18 d., apie 3.30 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,84 promilių (0,82 promilių po paklaidos) girtumo laipsnis, Ukmergės g., Vilniuje, vairavo automobilį Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apklaustas teisme V. D. paaiškino, kad sutinka su pažeidimais. Automobilį Hyundai buvo išsinuomojęs, nuomojosi savo vardu, tačiau realiai naudojosi jo draugė. Paėmė šį automobilį iš draugės, nuvažiavo į centrą, ten gėrė alkoholį, po to važiavo neblaivus, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Dėl to gailisi.

Apklausta teisme E. U. nurodė, kad automobilį pagal panaudos sutartį yra perdavusi savo vyrui, kuris verčiasi individualia veikla. Vyras šį automobilį išnuomojo V. D., kuris jį vairavo neblaivus. Jiems nebuvo žinoma, kad Vitalijus neturi vairuotojo pažymėjimo. Nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad draudžiama vairuoti apsvaigus. Prašo automobilio nekonfiskuoti.

V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą ir galisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia pažeidimo pobūdį - padarytas pažeidimas, kurį įstatymų leidėjas vertina kaip šiurkštų KET pažeidimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę: baustas administracine tvarka tiek už KET, tiek už kitų rūšių teisės pažeidimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Girtumas ir veikos pakartotinumas yra jo veiką kvalifikuojantys požymiai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, liudijančią atsainų pažeidėjo požiūrį į eismo saugumo reikalavimus, jo sistemingai daromus šiurkščius KET pažeidimus, V. D. už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirtina nuobauda, atitinkanti sankcijos vidurkį.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

ATPK 130² straipsnyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje, 126 straipsnyje, numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.

Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo numatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio kodekso 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatyme nenurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011).

Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir V. D. neskirti papildomos nuobaudos – E. U. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria V. D. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš automobilio savininkės E. U. valią. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. U. 2015 m. spalio 1 d. su R. U. sudarė panaudos sutartį, kuria perdavė teisę laikinai ir neatlygintinai valdyti automobilį Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. neterminuotam laikui R. U. perdavė turtines teises į automobilį Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad R. U. su V. D. 2015 m. spalio 10 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurioje kartu su kitais sutarties punktais nurodytas draudimas naudotis automobiliu esant nuomininkui neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų ar kitokių stipraus poveikio medikamentų, kurie daro poveikį žmogaus reakcijai. Pažymėtina, kad sutartyje yra aiškiai apibrėžtos automobilio eksploatavimo sąlygos, tame tarpe ir reikalavimas užtikrinti, kad automobilį nevairuotų neblaivūs ar apsvaigę asmenys. Paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad automobilio savininkas šiuo atveju nėra atsakingas už automobilio panaudojimą teisės pažeidimui daryti, kadangi automobilis buvo perduotas naudotis aiškiai apibrėžiant tokio naudojimosi ribas ir pagrįstai tikintis, kad automobilio nuomininkas V. D. nustatytų reikalavimų laikysis ir automobiliu naudosis taip, kaip nustatyta sutarties šalių. Šiuo atveju automobilio savininkas neturėjo realios galimybės kontroliuoti automobilio faktinio naudojimo, kadangi, kaip jau minėta, automobilio naudojimo tvarka ir sąlygos buvo aiškiai apibrėžtos šalių pasirašytoje sutartyje. Duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo ir galėjo žinoti, jog V. D. nevykdė savo įsipareigojimų ir automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda, byloje nėra, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad automobilio savininkas, įvertinus tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką, yra atsakingas už tai, kad automobilis buvo naudojamas pažeidimams daryti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad V. D. administracinį teisės pažeidimą padarė disponuodamas svetimu automobiliu be jo savininko leidimo ir žinios, daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, leidžianti konstatuoti, kad automobilio savininkas nebuvo atsakingas už šio automobilio panaudojimą pažeidimų padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės, priklausančios ne pažeidėjui, konfiskavimas gali būti taikomas tik tokiu atveju, kai nustatoma, jog transporto priemonės savininkas neužtikrino, jog jam priklausanti transporto priemonė nebūtų naudojama teisei priešingai veikai daryti, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, nutaria taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti E. U. priklausančio automobilio Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nors V. D. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 129 straipsnį, tačiau teismas konstatuoja, kad kvalifikacija pagal ATPK 129 straipsnį yra perteklinė. Pažymėtina, kad ATPK 129 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, tuo tarpu ATPK 130² straipsnyje numatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonės vairavimą vairuotojui esant neblaiviam, t.y. kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio 3 ar 4 dalį, 126 straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnį. Šiuo atveju V. D. įvykio metu jau buvo paskirta nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, todėl jo veiksmai turi būti vertinami tik pagal ATPK 130² straipsnį, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 130² straipsniu, 224 straipsniu, 250 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,-

nutarė:

pripažinti V. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 1300 € (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda be transporto priemonės – automobilio Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Administracinę bylą dėl ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.