Utenos apylinkės teismo nutarimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei, asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pensininkui kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2d., ir 130 str. 1d. padarymo. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2016-01-22 apie 11:34 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Visagine, vairuodamas automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, nepasirinkęs saugaus atstumo, neįsitikinęs manevro saugumu, atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokias savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.,

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. B. savo kaltės neneigė apie įvykio aplinkybes paaiškino kaip ir posėdžio metu (b.l.4).

Iš nuotraukų apžiūros aktų matyti, kad automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinta galinio smūgio slopintuvo kairė pusė, matosi dažų sluoksnio subraižymai, automobilio Audi A4 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintos kairės pusės galinės durys ant kurių matosi dažų sluoksnio nubrozdinimas (b.l. 6-11).

Nukentėjęs A. V. paaiškinime nurodė, kad 2016-01-22 apie 22 val. pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis Audi A4 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (b.l. 3).

Iš vaizdo įrašo matyti, kad miniveno klasės automobilis, manevruodamas atbuline eiga privažiuoja prie kito universalo tipo lengvojo automobilio (CD laikmena)

Ištirtų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad J. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės dėl ko jis, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2d., patrauktas pagrįstai.

J. B. kaltinamas dar ir tyčia pasišalinus iš eismo įvykio, kurio kaltininkas jis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATKP 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Asmuo pagal ATPK 130 str. 1d. traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įrodinėjant ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra aiškiai apibrėžta, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Byloje duomenų, liudijančių, kad J. B. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, apie tai žinojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidžiant kelių eismo taisyklės, nėra.

Kelių eismo taisyklės įvykus eismo įvykiui numato vairuotojo pareigas: “Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.“ 222 p.; „nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą ...“ 219.1. p.

J. B. kaltės dėl padaryto pažeidimų už kurį numatyta atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1d. nepripažino, teigia negirdėjęs, nejutęs jokio garso, būdingo susiduriant automobiliams, trenksmo. Taigi, neįrodžius priešingai, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad J. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, t.y. žinodamas, kad savo veiksmais vairuojant automobilį, sukėlė žalą.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti J. B. kaltei padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius J. B. veiksmuose šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Parenkant bausmės dydį už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1d. atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas prisipažino dėl padaryto, gailisi, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teisėjas atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 29 str., 286-287 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 40 eurų (keturiasdešimt eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. B. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnį baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą– ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbankas, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Visagino miesto apylinkės teismą.