Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

A. S. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad 2022 m. vasario 23 d., būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus liudytojos apklausos metu apie tai, kad ją 2022 m. vasario 23 d. apie 12 val. bute (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas R. B., nors to nebuvo. Ji melagingai pasakė, kad pastarasis kairės rankos delnu du kartus jai sudavė į skruostą, po to dusino ją su pagalve ir spaudė jai kaklą bei smaugė, nors to nebuvo. Ji, būdama pikta, davė tokius melagingus parodymus. Prisipažįsta ir gailisi dėl savo melagystės (2 t.,. el. b. l. 137–139).

2022 m. vasario 23 d. vyresnioji tyrėja I. O. raštu įspėjo pareiškėją A. S. M. dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį (1 t., el. b. l. 17).

2022 m. vasario 23 d. vyresnioji tyrėja I. O. raštu išaiškino A. S. M. nukentėjusiojo (liudytojo) teises ir pareigas (1 t., el. b. l. 18).

A. S. M. 2022 m. vasario 23 d. apklausoje nurodė aplinkybes apie neva R. B. prieš ją panaudoto fizinio smurto aplinkybes (1 t., el. b. l. 27–30).

Policijos įvykių registro išrašo išklotinėje užfiksuoti iškvietimai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 133 – 138).

2022 m. kovo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte nurodyta, kad A. S. M. iki 2022 m. kovo 3 d. į jų įstaigą nesikreipė (2 t., el. b. l. 89).

2022 m. kovo 4 d. vyresniosios tyrėjos I. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 23 d. liudytojos A. S. M. apklausos metu ant A. S. M. veido ir kitų matomų kūno vietų nebuvo jokių akivaizdžių sužalojimų požymių. Pareiškėjos paprašius nurodyti kokius kūno sužalojimus ji patyrė, A. S. M. parodė savo kaklą, nurodydama, kad buvo smaugiama, tačiau ant jos kaklo jokių smurto požymių ir sužalojimų nebuvo matyti (2 t., el. b. l. 92–93).

2022 m. balandžio 5 d. prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06356-22 nutrauktinas, nesant R. B. veiksmuose požymių nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 t., el. b. l. 178–181).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 235 straipsnio 1 dalį.

A. S. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad ji, bylai reikšmingu laiku ir vietoje būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus liudytojos apklausos metu apie tai, kad ją 2022 m. vasario 23 d. apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas R. B., nors to nebuvo. Ji melagingai pasakė, kad minėtas vyras kairės rankos delnu du kartus jai sudavė į skruostą, po to dusino ją su pagalve ir spaudė jai kaklą bei smaugė, nors to nebuvo. Tai, kad A. S. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat įrodo kiti byloje surinkti įrodymai: 2022 m. vasario 23 d. vyresniosios tyrėjos rašytinis įspėjimas pareiškėjai A. S. M. dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį bei A. S. M. nukentėjusiojo (liudytojo) teisių ir pareigų išaiškinimas; 2022 m. kovo 4 d. vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2022 m. vasario 23 d. liudytojos A. S. M. apklausos metu ant A. S. M. veido ir kitų matomų kūno vietų nebuvo jokių akivaizdžių sužalojimų požymių. Pareiškėjos paprašius nurodyti kokius kūno sužalojimus ji patyrė, A. S. M. parodė savo kaklą, nurodydama, kad buvo smaugiama, tačiau ant jos kaklo jokių smurto požymių ir sužalojimų nebuvo matyti.

Taigi darytina išvada, kad A. S. M. 2022 m. vasario 23 d. laikotarpiu nuo 15.01 val. iki 15.58 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06356-22, ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai I. O. – davė melagingus parodymus apie tai, kad 2022 m. vasario 23 d. apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pažįstamas R. B. panaudojo prieš ją fizinį smurtą.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. S. M. veikė tiesiogine tyčia.

A. S. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (2 t., el. b. l. 144–147).

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. S. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. M. neteista (2 t., el. b. l. 156–157), daug kartų bausta administracine tvarka, taip pat ir už melagingus specialiųjų tarnybų iškvietimus žinodama, kad pagalba nereikalinga, paskirtos nuobaudos sumokėtos (2 t., el. b. l. 68–849), nedirba (1 t., el. b. l. 100–101). Kaltinamoji praeityje gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl adaptacijos sutrikimų, psichikos ir elgesio sutrikimų nuo alkoholio vartojimo, ūminės intoksikacijos (2 t., el. b. l. 168).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė A. S. M. su skirtinais įpareigojimais, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. S. M. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

A. S. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., el. b. l. 158–161). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. M. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.