Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-23 · Administracinė byla Nr. I-4230-386/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-23
Bylos Nr.
I-4230-386/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00256-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
J. L.
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4230-386/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00256-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2019 m. liepos 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-4) prašo:

1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019-01-24 raštą Nr. (4.1.17.)-D3-301 „Dėl sprendimo organizuoti žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir priimti sprendimą rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą.

Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-1/D1-1, 19 punktu, 2019 m. sausio 8 d. pateikė prašymą Administracijai dėl kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas - padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus. Pažymi, jog Administracija 2019-01-24 skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti jos prašymą, nurodydama, kad planuojamo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 punktams, nes valstybiniuose draustiniuose bei parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jei po padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesnė nei 7 ha. Nesutinka su skundžiamu aktu, manydama, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punktas. Akcentuoja, jog Saugomų teritorijų įstatymas nenumato absoliutaus draudimo vykdyti statybą regioniniuose parkuose ar draustiniuose, tačiau statybos galimybė yra siejama su regioninių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose įtvirtintu reglamentavimu. Pažymi, jog Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtintame bendrajame plane ginčo žemės sklypas patenka į planuojamą urbanizuoti kitos paskirties žemės prioriteto zoną: gyvenamosios, komercinės, visuomeninės paskirties.

Atsiliepimas

Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 35-37) nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimais.

Paaiškina, jog Administracija ginčijamu sprendimu atsisakė priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus, nes formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Nurodo, jog ginčo žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXXIV – Nacionaliniai ir regioniniai parkai bei XXXV – Kraštovaizdžio draustiniai. Pabrėžia, jog vadovaujantis Saugomų teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 punktais, valstybiniuose draustiniuose bei privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalinimo bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 ha, kai prašomo padalinti žemės sklypo plotas yra 0,4800 ha. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog turėtų būti taikomas Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punktas, kai sklypas yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose. Akcentuoja, jog pareiškėjos žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,4800 ha, yra galiojančio Salantų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribose ir patenka į konservacinio prioriteto zoną – Minijos kraštovaizdžio draustinį. Nurodo, jog Salantų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribų planas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 735 „Dėl Salantų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“. Pabrėžia, jog Minijos kraštovaizdžio draustinio tikslas - išsaugoti vaizdingą erozinės kilmės Minijos slėnio atkarpą. Argumentuoja, jog žemės sklypo teritorijoje galioja Salantų regioninio parko ribų ir tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-84 „Dėl Salantų regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ ir jame nėra numatyta nauja statyba.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, jos prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylos šalims apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. (4.1.17)-D3-301 „Dėl sprendimo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, žemės sklypą siekiant padalinti į du žemės sklypus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus - iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir priimti sprendimą rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, paslaugos Nr. ZSFP-56690, pateikė prašymą atsakovei pradėti rengti kitos paskirties ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punktą. Iš pareiškėjos skundo motyvų bei suformuluoto prašymo atsakovei matyti, kad pareiškėja siekia padalinti jai priklausantį žemės sklypą į du žemės sklypus, numatant naują statybą. Byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymas netenkintas motyvuojant, jog projekto tikslas prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui.

Iš 2019-04-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 38-39) matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4800 ha, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis nurodyta – kita. Žemės sklypas yra Salantų regioniniame parke, Minijos kraštovaizdžio draustinyje, dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ginčo žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XXXIV (Nacionaliniai ir regioniniai parkai) ir XXXV (kraštovaizdžio draustiniai) skyrių reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas, redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą regioniniai parkai priklauso kompleksinių saugomų teritorijų kategorijai, o draustiniai - konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai (4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai, įskaitant saugomų teritorijų planavimo dokumentus, tipinius ir (ar) individualius apsaugos reglamentus.

Kartu Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti).

Be kita ko, būtina pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas viešasis interesas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad, turėdamas įgaliojimus atitinkamas vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms, įstatymų leidėjas turi ir įgaliojimus, atsižvelgdamas į gamtos objektų, esančių ypač vertingose teritorijose, ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybei tenkančią konstitucinę pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių išsaugojimu ir racionaliu naudojimu, nustatyti specialų tų vietovių apsaugos ir naudojimo režimą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarimą); toks specialus teisinis režimas suponuoja inter alia (liet. be kita ko) ūkinės ir kitokios veiklos tose vietovėse, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan., specialias sąlygas, įvairius ribojimus ir draudimus; tie ribojimai ir draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimą).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas yra Salantų regioniniame parke bei Minijos kraštovaizdžio draustinyje, bylai aktualus reglamentavimas nustatantis sklypų atidalinimą tiek valstybiniuose parkuose, tiek ir draustiniuose.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai: 1) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti; 2) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti; 3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti. 5) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti.

Sklypų dalijimą valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalis, kurioje įtvirtinta, jog valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai: 1) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems statiniams, įskaitant inžinerinius statinius, statyti; 2) žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose; 3) žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto zonose ir vienoje iš jų valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta statybų galimybė; 4) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti; 5) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti; 6) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, tiek valstybiniame parke, tiek valstybiniame draustinyje žemės sklypo atidalinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su minimalia ploto dalimi - 7 ha, siekiant išsaugoti valstybinių draustinių ir valstybinių parkų vientisumą, išskyrus nurodytas išimtis, kurios iš esmės yra panašios tiek valstybiniame parke, tiek draustinyje.

Pareiškėjos teigimu, ginčo žemės sklype atidalijimas ir nauja statyba yra galima, kadangi faktinė situacija patenka į Saugomų teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimties taikymo apimtį, nes pagal Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano Urbanistinės struktūros, žemės tvarkymo ir kultūros paveldo brėžinį, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į planuojamą urbanizuoti kitos paskirties žemės prioriteto zoną.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, kuri apibrėžiama kaip sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka) (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis), jam taikomas ne tik pareiškėjos nurodytas Kretingos miesto bendrasis planas, tačiau ir aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentai, įskaitant ir Salantų regioninio parko ribų ir tvarkymo planą. Taigi, tam, kad ginčo žemės sklypas (esantis valstybiniame parke) būtų atidalintas pareiškėjos nurodytu būdu pagal Saugomų teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punktą, turi būti tenkinamos šios sąlygos: 1) žemės sklypas turi būti gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje; 2) gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje valstybinių parkų planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) turi būti numatyta nauja statyba arba nauja statyba turi būti numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad ginčo žemės sklypas yra ne tik valstybiniame parke, bet ir valstybiniame draustinyje, todėl minėta aktualus ir teisinis reglamentavimas, numatytas Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje.

Ginčo žemės sklypas yra Salantų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribose ir patenka į konservacinio prioriteto zoną – Minijos kraštovaizdžio draustinį. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 735 „Dėl Salantų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ (galiojo iki 2019 m. birželio 20 d.) patvirtintą Salantų regioninio parko ir jos zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą ginčo žemės sklypas patenką į konservacinio prioriteto zoną – Minijos kraštovaizdžio draustinį. Vyriausybės nutarimo 2 punktu nustatyta, kad Salantų regioniniame parke konservacinio prioriteto zoną sudaro Minijos gamtinis rezervatas, Alanto, Šauklių ir Minijos kraštovaizdžio, Salanto vidurupio ir Salanto žemupio hidrografiniai, Erlos geomorfologinis ir Salantų urbanistinis draustiniai. Akivaizdu, kad į konservacinio prioriteto zoną patenka ir Minijos kraštovaizdžio draustinis. Minijos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą erozinės kilmės Minijos slėnio atkarpą, išraižytą gausių šaltiniuotų raguvų, unikalų erozinį Mišupės žemupio slėnį, Mišupės ir Minijos santaką, senslėnio ruožą su dabartine Minijos upės vaga, Minijos ir Salanto upių santaką, natūralius Minijos slėnio šlaitų miškus – ąžuolynus ir skroblynus su gausiomis saugomų augalų – daugiamečių blizgių, miškinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių populiacijomis, taip pat natūralias salpines Minijos slėnio pievas su saugomų augalų – šalmuotųjų, vyriškųjų ir mažųjų gegužraibių, melsvųjų mėlitų augavietėmis, Dauginčių ir Sauserių piliakalnius, Martynaičių piliakalnį su gyvenviete ir Gintarų dvarvietę.

Pagal Salantų regioninio parko ribų ir tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-84 „Dėl Salantų regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (galiojo iki 2019 m. liepos 11 d.), konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoms priskirtinos: 3.1.1. rezervatinių miškų, pievų, pelkių ir smėlynų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos reguliuojamos apsaugos miškų (KMr) ir pievų (KPr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos; 3.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos vandenų (KVr) kraštovaizdžio tvarkymo zona; 3.1.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Pagal Salantų regioninio parko tvarkymo plano Aiškinamo rašto pagrindinių teiginių 14 punktą gyvenamųjų vietovių plėtra ir esamo užstatymo sutankinimas galimas gyvenamojo prioriteto zonose, bendrojo tvarkymo miesteliuose (GŪe, GŪi) bei apsauginių teritorijų kaimuose (GAe), laikantis Salantų regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų. Pažymėtina, jog toks reikalavimas numatytas gyvenamojo prioriteto zonoje, bet ne konservacinio prioriteto zonoje.

Teisėjų kolegija, vertindama tai, kad ginčo žemės sklypas yra konservacinio prioriteto zonoje, o ne gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, tai, kad minėtoje zonoje pagal Salantų regioninio parko ribų ir tvarkymo planą nauja statyba nenumatyta, sprendžia, jog pareiškėjos žemės sklypo dalinti jos pageidaujamu tikslu ir būdu negalima, todėl taip pat nesutiktina su pareiškėjos vertinimu dėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkto taikymo ginčo atveju. Iš bylos medžiagos matyti, jog tokios nuomonės laikėsi ir Salantų regioninio parko direkcija, pateikdama 2019 m. balandžio 18 d. raštą Nr. V1-61 (b. l. 41).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklype nėra numatoma statyti visuomenės poreikiams reikalingą inžinerinį statinį, pareiškėjos žemės sklypas nėra miškų ūkio paskirties, nėra jokių objektyvių duomenų, jog ginčo žemės sklype yra buvusi sodyba, spręstina, jog ginčo žemės sklypo padalijimo tikslas nepatenka ir į kitas Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje bei 10 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktuose numatytas išimtis.

Aplinkybę, kad statyba konservacinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje negalima patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 (2010-12-29 redakcija) patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 19.1.5 punktas, kuriame įtvirtintas draudimas šioje zonoje statyti statinius, nesusijusius su ekosistemų apsauga.

Žemės sklypų planavimo ir pertvarkymo projektai privalo atitikti įstatymų, juos lydinčių teisės aktų bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus (Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas). Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-552/2018, pripažinimas, jog prašomo organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo tikslas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, daro pakankamą ir savarankišką pagrindą atsisakyti organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos siekiamo rengti projekto tikslas neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 dalyje įtvirtintų išimčių, todėl projekto rengimas nėra galimas. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti kitos paskirties žemės sklypą, padalijant jį į du ir daugiau žemės sklypų, kadangi projekto tikslas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Skundžiamas raštas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, jis yra pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis, išdėstytas motyvuotas atsisakymas atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus. Dėl šių priežasčių Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. (4.1.17)-D3-301 yra teisėtas ir pagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamą sprendimą, pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes nėra pagrindo tenkinti jos išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėVida Stonkuvienė