Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., jo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 30N-78475700-16, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 30,00 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016 m. lapkričio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. už tai, kad jis 2016-11-06, apie 17.15 val., Neringos sav., kelio Smiltynė-Nida 9,00 km, vairuodamas transporto priemonę Honda Legend, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklą Nr. 204 (STOP), t. y. nesustojo prie kelio ženklo kai privalėjo tai padaryti. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies nuostatas (b. l. 6-7).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 30N-78475700-16, A. S. už LR ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 30,00 Eur baudą (b. l. 8).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai parodė, kad nutarime nurodytu keliu važiavo ne pirmą kartą, žinojo, kad pažeidimo vietoje stovi „STOP“ ženklas. Pažeidimo padarymo dieną privažiavęs „STOP“ ženklą matė stovintį policijos pareigūną, todėl mano, kad būtų buvę kvaila nesustoti žinant, kad yra „STOP“ ženklas ir matant policijos pareigūną. Sustojo ne prie „STOP“ juostos, o už prieš jį sustojusio autobusiuko, bet mano, kad kelio ženklo reikalavimą įvykdė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovė advokatė Giedrė Striaukienė skundą palaikė. Papildomai parodė, kad A. S. sustojo prieš, o ne prie kelio ženklo „STOP“, nes Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad automobilis turi sustoti prieš kelio ženklą. Pravažiavus ženklą, juos iškart sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad jų automobilis nesustojo prie ženklo, nes policijos pareigūnai reikalauja sustoti prie pat „STOP“ linijos. Jiems sustojus prieš kelio ženklą, prieš juos priekyje stovėjo automobilis, su kuriuo kartu nuvažiavo po sustojimo. Atstovaujamasis iškarto po protokolo surašymo pareiškė, kad nesutinka su pažeidimu ir tai nurodė paaiškinime, kurį parašė administracinio teisės pažeidimo protokole. Atstovaujamasis į Nidos policijos komisariatą nusiuntė prašymą panaikinti administracinį nurodymą ir medžiagą perduoti pagal gyvenamąją vietą, todėl į bylos nagrinėjimą Nidoje nevyko. Vėliau telefonu iš Nidos policijos pareigūnų sužinojo, kad bylos medžiaga yra persiųsta į Klaipėdą, tačiau Klaipėdos policijos pareigūnai nutarimą priėmė A. S. nedalyvaujant. Mano, kad sustojimas prieš kelio ženklą, kai priekyje yra dar vienas automobilis, turi būti vertinamas kaip KET reikalavimų įvykdymas.

Liudytojas policijos pareigūnas Audrius Dargis parodė, kad nuo Nidos vienu metu parvažiavo du automobiliai – mikroautobusiukas ir Honda Legend, abi transporto priemonės sustojo, mikroautobusiukui važiuojant, automobilis Honda Legeng nuvažiavo kartu su juo , nesustojęs prie „STOP“ ženklo. Jis minėtą transporto priemonę sustabdė pasiteirauti, dėl kokių priežasčių nesustojo, tačiau vairuotojas jau buvo priešiškai nusiteikęs dėl sustabdymo. Teigė, kad automobilio Honda Legend vairuotojas, praleidęs mikroautobusiuką, privalėjo sustoti prie ženklo. Pažeidimo padarymo vietoje stovi „STOP“ ženklas ir ties ženklu yra plati ištisinė „STOP“ linija, prie kurios reikia sustoti, nes ji žymi sustojimo vietą.

Liudytoja V. K. parodė, kad yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dukra, kuri pažeidimo padarymo dieną kartu važiavo automobilyje. Jie važiavo automobiliu Honda Legend iš Nidos į Klaipėdą. Ties postu, kur reikia nusipirkti bilietėlius, prieš juos važiavo kitas automobilis, kuris sustojo ir jam pradėjus judėti, privažiavę sustojo jie, ir tada su priekyje važiavusiu automobiliu nuvažiavo. Ji sėdėjo automobilio gale, „STOP“ linijos nematė, tačiau matė kelio ženklą, prieš kurį jų automobilis sustojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklių nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Pagal Kelių eismo taisyklių 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Kelių eismo taisyklių 1 priedo II skyriaus, kuris reglamentuoja pirmumo kelio ženklus, 3 punkte numatyta, kad kelio ženklas Nr. 204 (STOP) reiškia, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o jeigu yra papildoma lentelė Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. kaltę neigia nurodydamas, kad jis prieš „STOP“ liniją sustojo, o faktas, kad jam sustojus prieš jį buvo sustojusi dar viena transporto priemonė, nedaro jo elgesio priešingo Kelių eismo taisyklių reikalavimams.

LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymo veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia– tada, kai asmuo suvokia, kad jis privalo laikytis kelio ženklų ar ženklinimo, tačiau nesilaiko suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Tiek liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, Audrius Dargis, tiek į bylą pateiktas Alksnynės kelio posto 20163-11-06 vaizdo įrašas patvirtino tiek teismui pateiktame skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. nurodytą aplinkybę, kad jis iš esmės prieš „STOP“ ženklą ir „STOP“ liniją sustojo, tačiau prieš jį buvo sustojusi dar viena transporto priemonė. Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad sustabdė A. S. dėl to, kad nuvažiavus priekyje sustojusiai transporto priemonei, jis nesustojo dar kartą prie „STOP“ ženklo ir „STOP“ linijos. Kelių eismo taisyklės nenumato kokiu atstumu iki „STOP“ ženklo ar „STOP“ linijos privalo sustoti transporto priemonė. Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. parodė, kad keliu Smiltynė-Nida važiavo ne pirmą kartą, žinojo, kad pažeidimo padarymo vietoje yra „STOP“ ženklas ir „STOP“ linija, priartėjus prie Alksnynės kelio posto matė, kad jame stovi policijos pareigūnas. Iš to, kad A. S. ir matydamas poste stovintį policijos pareigūną, kuris pažeidus Kelių eismo taisykles gali taikyti administracinę atsakomybę, vis tiek pasirinko tokį „STOP“ ženklo reikalavimo įgyvendinimą, darytina išvada, kad jam net nekilo abejonių, kad jis elgėsi neteisėtai, jis buvo įsitikinęs, kad tinkamai sustojo prieš „STOP“ ženklą. A. S. dėl padaryto pažeidimo savo kaltę neigė nuo pat pradžių kai buvo sustabdytas policijos pareigūno. Šią aplinkybę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole parašytas pasiaiškinimas, kuriame nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, prieš kelio ženklą sustojo, Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (b. l. 39). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Audrius Dargis parodė, kad jeigu A. S. prieš „STOP“ ženklą būtų sustojęs 5 m atstumu ir prieš jį nebūtų sustojusi kita transporto priemonė, tokiu sustojimu A. S. nebūtų pažeidęs kelio ženklą Nr. 204 (STOP). A. S. pasirinktas elgesio variantas jokios žalos nepadarė ir nesukėlė pavojaus eismo saugumui, jis nepasikėsino į jokias įstatymo ginamas vertybes, kadangi jis transporto priemonę sustabdė prieš „STOP“ ženklą. A. S. veika, taikant protingumo ir proporcingumo principus, taikant šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso normas, laikytina mažai pavojinga. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nesant visos pažeidimo sudėties, nėra pagrindo taikyti administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Dėl nurodytų aplinkybių, nutarimas, kuriuo pažeidėjas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir už tai paskirta nuobauda, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį pažeidėjui A. S. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 - 302 straipsniais,

nutarė:

A. S. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 30N-78475700-16, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.