- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-322-212/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- R. G., K. L.
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės: Ramunės Čeknienės,
dalyvaujant atsakovei R. G. ir jos atstovui adv. Vytautui Garlai
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. G. ieškinį atsakovams K. L. ir R. G. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti galiojančiu 1997-10-18 nekilnojamojo turto mainų sandorį, kuriuo su E. G., mirusia 2003-05-18, išmainė jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į S. L. priklausantį ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2007-05-04 pirkimo pardavimo sandorį dalyje dėl ūkinio pastato 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo R. G.. Nurodė, kad atsakovė R. G. negalėjo įsigyti ūkinio pastato 2I1p, kadangi šis statinys mainų sandorio pagrindu buvusių savininkų buvo perleistas E. G. nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 37 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 230,32 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Nustatė, kad atsakovė yra ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėt 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pastatą kartu su kitais statiniais 2007-05-04 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo iš M. Ž.. Iš bylos medžiagoje esančio ūkinių pastatų susikeitimo akto nustatė, kad buvę savininkai S. L. ir E. G., mirusi 2003-05-18, 1997-10-18 susikeitė jiems priklausančiais ūkiniais pastatais. Ieškovo teigimu 1997-10-18 mainų sandoris buvo dvišalis, viena sandorio šalis visiškai įvykdė sandorį, o kita sandorio šalis vengė įforminti sandorį notarine tvarka. Tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo argumentus, kad buvęs pastato savininkas S. L. būtų vengęs sandorį įforminti notarine tvarka, o tokių duomenų ieškovas nepateikė. 1997-10-18 mainų sutartis turto registro įmonėje nebuvo registruota. Šios sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK normos, kuriose numatyta, kad nekilnojamojo turto mainų sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turo registravimo įstaigoje; šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto mainų sutartį daro negaliojančią. Kadangi ieškovas neįrodė, kad kita sandorio šalis vengė mainų sandorį įforminti notarine tvarka, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo 1997-10-18 sandorį pripažinti galiojančiu, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, pripažinti 1997-10-18 nekilnojamojo turto mainų sandorį galiojančiu, o 2007-05-04 pirkimo pardavimo sandorį dalyje dėl ūkinio pastato 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei pripažinti negaliojančiu. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 str. 2 d. 7 p. E. G. ir S. L. 1997-10-18 sudarė ir įvykdė mainų sandorį, pagal kurį E. G. perdavė S. L. nuosavybės jai priklausantį ūkinį pastatą 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o S. L. E. G. perdavė ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalys pažymėjo, jog įvyko lygiaverčiai mainai ir sutarė, kad artimiausiu metu sandorį įformins notarine tvarka. S. L. pardavė jam priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), išvyko gyventi į kitą vietą ir vengė įforminti sandorį notarine tvarka, nors patį sandorio sudarymo faktą pripažino. Vykdant sandorį savo valią išreiškė abi sandorio šalys faktiškai pasimainydamos ūkiniais pastatais, pasirašydamos rašytinės formos mainų sandorį, tokiu būdu yra išreikšta akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Teismas neištyrė liudytojos Genės F. B. parodymų, atsakovo K. L. paaiškinimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sandorio įforminimo vengimo faktas neįrodytas. S. L. sandorį vengė įforminti, nes išvyko gyventi kitur, perleidęs nuosavybę Žaldokams nebuvo suinteresuotas ankstesnių savo teisių įtvirtinimu notarine tvarka. Pažymi, kad E. G. mirė 2003 m., galiojant naujam CK, todėl iki pat mirties galėjo ir turėjo teisę galiojančio CK 1.93 str. 4 d. pagrindu reikalauti sandorį pripažinti galiojančiu, tačiau šios teisės nespėjo įgyvendinti. Faktiškai sudarytam ir įvykdytam sandoriui teismas turėjo taikyti CK 1.93 str. 4 d. ir mainų sandorį pripažinti galiojančiu. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog perdavus ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. G. nuosavybėn, buvo atlikti ūkinio pastato remonto darbai (išbetonuotos grindys, sutvarkytos sienos, lubos, sudėtos durys), esminiai pagerinimai ir ūkinis pastatas buvo pritaikytas garažo paskirčiai. Teismas nesprendė ir visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo dėl sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė R. G. 2007-05-04 pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji šio ūkinio pastato negalėjo įsigyti, kadangi šis statinys mainų sandorio pagrindu buvusių savininkų buvo perleistas E. G. nuosavybėn. Remiantis liudytojos G. F. B. paaiškinimais, atsakovė ir jos atstovai jau perkant nekilnojamąjį turtą buvo informuoti apie ūkinių pastatų mainų sandorį, išmainyto sandėlio negalėjo apžiūrėti, įvertinti perkamą daiktą. 2007-05-04 pirkimo-pardavimo sandoris dalyje dėl ūkinio pastato pardavimo R. G. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negalioja. Dėl šio reikalavimo nėra pasisakyta teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, t. y. šio reikalavimo teismas nesprendė. Mano, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Nors teismas ieškinį atmetė visiškai, tačiau sprendimo dalis dėl sandorio pripažinimo negaliojančius visiškai nemotyvuota, t. y. sprendimas yra be motyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas priimdamas sprendimą ir vertindamas bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktus ir ištirtus įrodymus vertino vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais pagal savo vidinį įsitikinimą, visus įrodymus vertino objektyviai, teisingai, visapusiškai atsižvelgdamas į visumą įrodymų, teisingai juos kvalifikavo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neįrodo S. L. vengimo įforminti sandorį notarine tvarka fakto, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad bylos medžiagoje nėra duomenų patvirtinančių vengimo įforminti sandorį notarine tvarka. Be to, nuo ūkinių pastatų susikeitimo akto sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėjo daugiau nei 12 metų. Tai ilgas laiko tarpas, per kurį buvo galima sandorį įteisinti pas notarą, tačiau to nepadarė. Per tą laiko tarpą keitėsi turto savininkai, todėl ieškovo reikalavimo patenkinimas prieštarautų civilinėje teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams, pažeistų atsakovės R. G., kaip trečiojo asmens ir sąžiningo turto įgijėjos turtines teises, ginamas įstatymu. Atsakovė R. G. yra sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja, patikrino viešus registrus ir pardavėja užtikrino, kad kiti asmenys į perkamą turtą daiktinių teisių neturi, apribojimų perkamam turtui nėra. Todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl pripažinimo negaliojančiu 2007-05-04 pirkimo pardavimo sandorį dalyje dėl ūkinio pastato 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo R. G.. Jeigu laikyti, kad pagal savo turinį ir esmę ūkinių pastatų susikeitimo aktas prilygintinas nekilnojamojo turto mainų sandoriui, tai pagal sandorio metu galiojusias teisės normas, toks sandoris privalėjo būti nustatyta tvarka įregistruotas. Nesant registracijos, mainų sandoris nei sutarties šalims, nei tretiesiems asmenims negalėjo sukurti teisinių pasekmių. Todėl susikeistas turtas nuosavybės teise nepriklausė, t. y. nei S. L., nei E. G. 1997-10-18 ūkinių pastatų susikeitimo aktas nebuvo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Mano, kad ieškovas remdamasis silpnai pateisinamais argumentais elgiasi nesąžiningai, todėl apeliacinis skundas neturi būti tenkinamas. Be to, jeigu teismas ir tenkintų apeliacinį skundą, tai turėtų taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovas yra praleidęs 10 metų senaties terminą.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad S. L. (miręs 2006-08-17) ir E. G. (mirusi 2003-05-19) 1997-10-18 pasirašė ūkinių pastatų susikeitimo aktą, pagal kurį S. L. savo ūkinį pastatą perleido E. G., o šį savo ūkinį pastatą perleido S. L.. Ieškovas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2003-09-10 nuosavybę, t. y. gyvenamąjį namą (butą) ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 7I1p, esančius (duomenys neskelbtini), įregistarvo savo vardu (b. l. 5-6). S. L. nuo 1996-12-05 iki 1999-03-24 nuosavybės teise valdė gyvenamąjį butą ir ūkinį pastatą 2I1p, esančius esančius (duomenys neskelbtini), o 1999-03-18 pardavė A. Ž.. Po A. Ž. nuosavybė perėjo M. Ž., kuri 2007-05-04 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove R. G. (b. l. 51-52).
Šalies argumentai
Ieškovas J. G. CK 1. 93 straipsnio 4 dalies pagrindu prašė pripažinti galiojančiu 1997-10-18 nekilnojamojo turto mainų sandorį, pagal kurį jo sutuoktinė E. G., mirusi 2003-05-18, išmainė ūkinį pastatą 7I1p į ūkinį pastatą 2I1p, priklausiusį S. L.. Pripažinus šį sandorį galiojančiu, pripažinti negaliojančia 2007-05-04 pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl ūkinio pastato 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo R. G..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, motyvuoduomas tuo, kad jis ir jo mirusi sutuoktinė 1997-10-18 mainų sutartį įvykdė, tačiau S. L. vengė tai padaryti, nes išvyko gyventi į kitą vietą; teismas neįvertino, kad jis ūkinį pastatą pagerino; teismas neišsprendė visų reikalavimų, visiškai nepasisakė dėl 2007-05-04 pirkimo-pardavimo sutarties dalyje dėl ūkinio pastato 2I1p pardavimo atsakovei R. G..
Įstatymas reglamentuoja, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (CK 1.93 str.).
Kaip jau nurodyta, ūkinių pastatų mainai tarp E. G. ir S. L. įvyko 1997-10-18. S. L., kuris, ieškovo teigimu, vengė sudaryti notarinę sutartį, butą su ūkiniu pastatu pardavė ir išvyko tik 1999-03-18. Įvertinus tai, kad notarinę sutartį turi sudaryti abi sandorio šalys, teigti, jog tik S. L. vengė ją sudaryti pusantrų metų nėra pagrindo, o duomenų, kad ieškovas ir jo sutuoktinė siekė sudaryti notarinę sutartį, byloje nėra. Pažymėtina, kad S. L. išvykus, tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė (iki 2003-05 mėn.) mainų sutartį galėjo notariškai įforminti su Žaldokais, jei šie realiai naudojosi ūkiniu pastatu 7I1p. Ieškovas po sutuoktinės mirties 2003-09-10 įregistravęs nuosavybės teises į butą ir ūkinį pastatą ir turėjo matyti, kad jam nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas 7I1p, o ne 2I 1p. Kad S. L. vengė įforminti mainų sutartį, nepatvirtino ir atsakovas K. L. (b. l. 101), todėl apelianto argumentas dėl S. L. vengimo įforminti sandorį, atmestini.
Atsakovė R. G. tvirtina, jog buto pardavėja M. Ž. parodė, kad jai priklausys būtent 2I1p ūkinis pastatas, nes jo durys skyrėsi nuo kitų ūkinių pastatų. Pagal duris suprato, kad perka butą su garažu. Nieko nežinojo apie susikeitimą ūkiniais. Jei būtų žinojusi, kad butas be garažo, būtų mokėjusi kitą kainą, o gal ir visai atsisakiusi sandorio.
Apelianto argumentas dėl ūkinio pastato pagerinimo nepagrįstas, nes teismas negalėjo ir neturėjo vertinti aplinkybės, kad ieškovas ūkinį pastatą pagerino. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl pagerinimo darbų atlyginimo, neteikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis pagerinimo pastatą. Ieškovo reikalavimas alternatyvus, t. y. tik pipažinus mainų sutartį galiojančia, pripažinti negaliojančia 2007-05-04 pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl ūkinio pastato pardavimo R. G.. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nuspręsdamas, kad nėra pagrindo 1997-10-18 mainų sutartį pripažinti galiojančia, akivaizdu, kad 2007-05-04 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti negaliojančia dalyje taip pat nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, pilnai, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei - 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą R. G. ir 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.