- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1569-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01016-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- V. E.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Molėtuose, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 kl. išsilavinimo, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Molėtų raj., Lietuvoje nedirbantis, nurodantis, kad paskutiniu metų dirbo užsienyje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. E. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
2014-05-21 apie 5.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, šalia buto Nr. 417, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16 ‰ neblaivumas), konflikto su A. M. metu tyčia sudavė pastarajai galva į nosį, tuo padarydamas A. M. nosies kaulo lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė pastarosios sveikatą.
Tokiais veiksmais V. E. padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
V. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, iki įvykio, galimai kaltinime nurodytu metu, t. y. 2014-05-14, A. su pažįstamu V. nuėjo pas ją į butą, esantį B. gatvėje, Vilniuje, kurio tikslaus adreso nepamenu. Aš likau visą parą dirbančioje parduotuvėje ir gėriau. Paryčiais sugalvojau ten užeiti pažiūrėti, A. atidarė duris. Tarp jos kambario ir išėjimo durų bute įvyko konfliktas su A.. Aš paklausiau, kur bendradarbis, ji pasakė, kad miega, buvo įniršusi. Pasakiau, kad leistų pažadinti ir mes eisime į darbą. Tada ji supyko ir tvojo man. Nežinau, kodėl ji buvo įniršusi, gal su bendradarbiu mylėjosi. Ilgai bendradarbis neišėjo iš kambario. Aš prieš tai pas A. gyvenau apie 3 savaites, gyvenome kaip pora. Atsitrenkiau nuo sienos ir trenkiausi į ją ir taip gavosi. Trenkiau galva į sieną, jai tvojau. Iš kambario išėjo bendradarbis ir mes su juo išėjome. Aš nebuvau blaivas, gerai pamenu aplinkybes. A. tyčia kakta trenkiau į nosį. Jeigu būčiau blaivas tikriausiai nebūtų taip nutikę, nes neblaivumas turėjo įtakos mano veiksmams.
Taip pat paaiškino, kad turi vaiką, kurio išlaikymui moka alimentus, siunčia šiek tiek pinigų. Tris metus gyveno Anglijoje. Planuoja važiuoti pas vaiką, jį auginti, ruošiasi eiti dirbti į Pabradėje esantį fabriką. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.
Kadangi V. E. teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybės, įrodyti ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2014-05-21 apklaustas įtariamojo V. E. parodymais, kad yra neteistas, baustas administracine tvarka, Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė ir įskaitose neįrašytas. Kuo yra įtariamas, suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Molėtuose gyvena vienas, nes tėvai mirė. Šiuo metu Darbo biržoje neįrašytas, dirba pagal patentą statybose. Į Vilnių atvažiavo maždaug prie mėnesį, gyvena pas pažįstamą D., kurio pavardės nežino, Pašilaičių mikrorajone, tikslaus adreso nežino, namas yra netoliese parduotuvės „IKI“ Žemynos g. Su savimi jokių asmens dokumentų neturi, nes dokumentus paliko namuose (duomenys neskelbtini). Su mergina, vardu A., susipažino prieš mėnesį, t.y. 2014-04-19. Pavardės nežino. Po savaitės pradėjo pas A. gyventi pastarosios motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu jie gyveno gal porą savaičių, tačiau jis ten būdavo nepastoviai. Kelis dienas likdavo nakvoti tame bute, po ko kelias dienas neateidavo. Per minėtą laikotarpį jis A. atnešdavo pinigų ir ši pirko maistą. Nors A. jam buvo davusi raktus nuo buto, tačiau kaip šeima jie negyveno. Tai buvo tiesiog pažįstama. Prieš savaitę jis pats A. grąžino buto raktus ir nuo laiko tame bute nenakvojo. 2014-05-21 apie 5 val. jis atėjo pas A., prieš tai gėrė naktiniame bare. Kadangi buto skambutis neveikia, jis pabeldė į duris. A. atidarė duris, pradėjo klausinėti, kam jis atėjo, stvėrė už striukės gaubto, pastūmė jį į sieną. Tada jis sudavė A. į veidą iš galvos. Tai vyko buto koridoriuje, po to jis iš buto išėjo. Po kurio laiko netoli 6 PK jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padaryto labai gailisi. Pažada prie A. nesuartinti ir jokių susitikimų su pastarąja neieškoti. Jokių jo daiktų A. bute neliko, nes minėtame bute jis savo daiktų nelaikė. Artimiausiu laiku ketina būti Vilniuje, kai žinos adresą, kur gyvens, praneš (t. 1, b. l. 77–78).
2017-04-21 apklausos metu V. E. pareiškus galutinį įtarimą padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, teiktais parodymais, kad visiškai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus, prie kurių gali papildyti, kad su A. iki 2014-04-19 įvykio buvo pažįstamas apie mėnesį, jie kartu gyveno jos priklausančiame bute kaip pora. 2014-04-19 naktį gėrė, kartu buvo jo pažįstamas A., ar A., pavardės ir kitų asmens duomenų nežino. Po kiek laiko jis su A. pradėjo ginčytis. Konflikto metu A. jam sudavė ranką į veidą ar petį (nepamena, nes buvo girtas), jis galva stipriai atsitrenkė į sieną ir tada iš inercijos galvą sudavė A. į nosį. Viskas įvyko A. buto prieškambaryje, prie išėjimo durų. Kur tuo metu buvo A., nepamena. Praėjus 2–3 savaitėms po apklausos jis išvažiavo į Angliją ir daugiau į Lietuvą grįžęs nebuvo. Išvažiavo, nors žinojo, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Prieš metus jis sužinojo, kad yra paieškomas, apie tai jam pranešė jo vaiko motina, tačiau kodėl negrįžo į Lietuvą ir neatėjo į policijos įstaigą, paaiškinti negali, nenorėjo būti sulaikytas. 2017-04-20 apie 6 val. Kalvarijų pasienyje buvo sulaikytas. Į Lietuvą nutarė grįžti dėl vaiko ir važiavo pas vaiką. Dėl padaryto gailisi, ketina atlyginti padarytą materialinę žalą (t. 1, b. l. 83).
2014-05-21 nukentėjusiosios A. M. apklausos metu teiktais parodymais, kad apie mėnesį laiko gyvena kartu su draugu V. E. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veda bendrą buitį. 2014-05-21 apie 5.20 val. būdama bute ji išgirdo, kaip į buto duris stipriai beldžia. Ji atidarė duris, prie durų stovėjo neblaivus V., kuris kažką jai pasakė ir galva trenkė jai į nosį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Tada V. puolė ant jos, šaukė, kad ją užmuš, kad ji negrįš namo. Tada ji iškvietė policiją. Prašo šį įvykį ištirti ir apsaugoti ją nuo sugyventinio smurto. Sutinka, kad informacija apie padėtį būtų perduota krizių centrui. Dėl tokių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Konfliktas įvyko, kadangi V., gyvenamas su ja, nenori mokėti už butą, nors jie yra pora (b. l. 29).
2014-05-21 papildomos apklausos metu nukentėjusiosios A. M. teiktais parodymais, kad V. E. pažįsta nuo 2014-04-08, pastarasis jai pasirodė draugiškas, patikimas, todėl nuo 2014-04-19 jie pradėjo kartu gyventi jos mamai priklausančiame bute. V. pastoviai nakvodavo bute, turėjo raktą nuo buto, jie už bendras pajamas pirko maistą. Pirmą savaitę V. jai buvo davęs 70 litų už komunalinės paslaugas. Gyveno kaip šeima. Tačiau gyvendama kartu su V. ji pastebėjo, kad pastarasis mėgsta išgerti, po darbo kiekvieną dieną ateidavo namo išgėręs, tapdavo agresyvus, nesuvaldomas. Todėl 2014-05-19 ji iš V. atėmė raktą nuo buto, liepė sumokėti už tą laikotarpį, kurį šis gyveno kartu bute. V. atsisakė mokėti, nors pinigų alkoholiui turėjo. Tą dieną V. išėjo iš buto ir nenakvojo. 2014-05-20 apie 20 val. Pašilaičių mikrorajone ji susitiko su V., pastarasis buvo stipriai girtas. Kai pradėjo kalbėti dėl pinigų, V. jos atžvilgiu pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Namo ji grįžo viena. 2014-05-21 apie 5.20 val. miegodama bute ji išgirdo, kad kažkas daužosi, laužo buto įėjimo duris. Kai atidarė duris, į butą pradėjo veržtis V., kuris buvo neblaivus. Ji pastarojo į butą įleisti nenorėjo, tarp jų įvyko susistumdymas ir V. tyčia galva jai trenkė į nosį. Tai įvyko laiptinėje prie buto durų. V. jai grasino, kad užmuš, kad ji ramiai negyvens ir kad negrįš namo. Tuo metu jos atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji pradėjo rėkti, kad kvies policiją, užėjo į butą ir tada V. pabėgo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji kartu su pareigūnais tarnybiniu automobiliu važiavo į policijos komisariatą. Važiuodami Dūkštų g., pamatė V., kurį policijos pareigūnai sulaikė. 2014-05-21 berašant policijos komisariate pareiškimą jai pasidarė bloga, buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, kuri nuvežė ją į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, nosies ir galvos sumušimai, galvos sutrikimas. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, be to, padaryta moralinė žala, nes patyrė didelį šoką, psichologinę traumą. Dabar prarado pasitikėjimą vyrais. Dėl padarytų kūno sužalojimų turi kreiptis į Šeškinės polikliniką dėl nedarbingumo, dėl to gaus mažesnį atlyginimą. Todėl jai padaryta moralinę žalą įvertina 5 000 Lt (b. l. 30–31).
2017-04-25 papildomos apklausos metu nukentėjusiosios A. M. parodymais, kad su V. E. iki 2014-05-21 įvykio susipažino prieš 2–3 savaitės, pradėjo gyventi kaip pora jos bute. Po kelių dienų ji susipažino ir su V. bendradarbiu, kurio šiuo metu duomenų nepamena. Po kiek laiko ji suprato, kad V. E. mėgsta išgerti, turėjo problemų su alkoholiu, yra asocialus, nutarė išsiskirti. 2014-05-20 Pašilaičių mikrorajone buvo susitikusi su V. E. bei šio bendradarbiu ir ji iš V. E. atsiėmė raktus nuo buto, po to visi kartu nuėjo iki jos namo. Prie namo dar kažkiek visi kartu kalbėjo, po to V. E. nuėjo į naktinę parduotuvę, o ji ir V. bendradarbis nuėjo pas ją. 2014-05-21 apie 5.10 val. būdama savo bute išgirdo, kad į butą kažkas veržiasi, spardo buto duris. Pro akutę pamatė, kad tai buvo V. E.. Ji paskambino telefonu 112 ir atrakino duris. Tuo metu V. E. iškart tarpduryje galva sudavė jai vieną kartą į nosį ir jai iš nosies iškart pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu V. dar keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu bei, sudavęs tą smūgį, įsiveržęs į jos butą pradėjo žadinti tuo metu miegantį savo bendradarbį. Išgirdę, kad ji vėl skambina į policiją, abu iš jos buto pasišalino. Vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, ji su policijos pareigūnais važiavo į policijos komisariatą ir Dūkštų g. ji pamatė einančius V. E. bei šio bendradarbį, nurodė policijos pareigūnams V. E. kaip asmenį, sudavusį jai smūgį į veidą. Policijos pareigūnai V. sulaikė, o bendradarbis buvo paleistas, nes nieko nematė, įvykio metu miegojo kambaryje. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, be to, jai buvo padaryta ir materialinė žala, kadangi po įvykio turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir prarado pajamas. Materialinę žalą įvertina 150 Eur (dviejų savaičių uždarbis). Be to, kaip minėjo 2014-05-21 apklausos metu, ji patyrė ir moralinę žalą, kurią įvertina 1 000 Eur (t. 1, b. l. 33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2417/14(01), kurioje konstatuota, kad A. M. padarytas nosies kaulų lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-05-21), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrinka ilgiau kaip 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui (b. l. 47).
2017-04-26 liudytojo R. M. parodymais, kad 2014-05-21 apie 5.30 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. P., iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta konfliktas ir pažįstamas sumušė pranešėją. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. M., kuri paaiškino, kad 2014-05-21 apie 5.30 val. į butą atėjęs neblaivus sugyventinis V. E. galva trenkė jai į nosį, keikėsi jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, grasino, tempė už drabužių. Pranešėjos A. M. veidas buvo kruvinas, tačiau pastaroji nuo medicininės pagalbos atsisakė. Jiems kartu su nukentėjusiąja A. M. vykstant į Vilniaus m. 6 PK, važiuojant Dūkštų g., pastaroji nurodė į du einančius asmenis ir paaiškino, kad vienas yra jos sugyventinis V. E., sudavęs smūgį į veidą. Kitas asmuo buvo patikrintas ir, kadangi pranešėja jokių pretenzijų neturėjo, paleistas. V. E. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Dėl šio įvykio surašytas tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 60)
2017-04-20 apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai, iš kurių matyti, kad 2014-05-21 apie 5.19 val. ir 5.21 val. skambinanti moteris prašo iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes atėjęs pažįstamas asmuo trenkė jai į veidą, iš nosies bėga kraujas (t. 1, b. l. 66–67).
Alkotesterio matavimo kvitu, kuriame nurodoma, kad 2014-05-21 6.21 val. V. E. buvo nustatytas 2,16 ‰ neblaivumas (t. 1, b. l. 68).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M., teikdama paaiškinimus dėl civilinio ieškinio, nurodė, kad turtinę žalą patvirtinančių dokumentų teismui pateikti negali, neturi pažymos dėl nedarbingumo. Nurodo, kad nedirbdama neturėjo iš ko gyventi, nes už nedarbingumą pinigus gavo tik po mėnesio. Buvo nosis sulaužyta, su sveikata buvo blogai. Neturtinę 1 000 Eur žalą patyrė dėl šoko, psichologinių išgyvenimų, bendravimo sutrikimų, pablogėjusios atminties. Kadangi buvo nosikaulio lūžis, sutrenkta galva, mano, jog dėl to pablogėjo ir atmintis. Patvirtino, kad tutinę žalą grindžia negautomis pajamomis. Nors tyrėja aiškino, kad gali rinkti įrodymus, tačiau jau nesitikėjo, kad įvyks teismas, nes buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Dabar patirtą neturtinę žalą vertina mažesne, t. y. 500 Eur, suma.
Tardamas paskutinį žodį, V. E. prašė paleisti jį laisvę, kad galėtų dirbti ir atsiskaityti. Nukentėjusiosios atsiprašė už savo veiksmus. Teigė norintis atlyginti žalą, išsiskirti gražiai ir užmiršti viską.
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. E. kaltė 2014-05-21 apie 5.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, šalia buto Nr. 417, kai jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16 ‰ neblaivumas), konflikto su A. M. metu tyčia sudavė pastarajai galva į nosį, tuo padarydamas A. M. nosies kaulo lūžį, visiškai įrodyta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2417/14(01), konstatuota, kad A. M. padarytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios A. M., liudytojo R. M., kaltinamojo V. E. parodymai, 2014-05-21 laikinojo sulaikymo protokolas – patvirtina, kad nagrinėjamas nusikaltimas buvo įvykdytas 2014-05-21, o ne 2014-05-14, kaip nurodoma, kaltinamajame akte. Teismo posėdžio metu prokuroras patvirtino, kad kaltinamajame akte padarytas rašymo apsirikimas, tiksli nusikaltimo padarymo diena – 2014-05-21.
Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad V. E. pareikšti kaltinimai tikslinami, nurodant, kad smurtas prieš A. M., buvo panaudotas ir nusikalstama veika padaryta 2017-05-21, o ne 2017-05-14, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. E. padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Skirdamas V. E. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. E. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka; nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams ar psichikos sutrikimų negydytas.
Kaltinamojo V. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtos veikos gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.).
V. E. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos jos padarymui ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią, taip pat nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. E. už jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 138 str. 1 d. numatyta bausmė – areštas, kurio terminas kiek mažesnis negu įstatyme nustatytas maksimalus, t. y. 84 parų arešto bausmė.
Atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir V. E. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 56 parų arešto.
Nustatyta, kad V. E. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2014-05-21 6 val. iki 2014-05-21 14 val. (1 para) (t. 1, b. l. 70, 72). Be to, V. E. buvo sulaikytas ir jam nuo 2017-04-20 yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri yra taikoma iki šiol.
Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo (suėmimo) parą prilyginant 1 arešto parai (BK 66 str.). Atsižvelgus į tai, kad nuosprendžio paskelbimo dieną V. E. sulaikyme (suėmime) išbuvo 56 paras, kurios įskaitytinos į jam paskirtą bausmę, pripažintina, kad teismo paskirta bausmė yra atlikta nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2017-06-13.
Dėl civilinių ieškinių pagrįstumo
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. E. 69,37 Eur (perskaičiavus iš 239,53 Lt) nukentėjusiosios A. M. gydymo išlaidoms padengti (t. 1, b. l. 50–51). Savo reikalavimus pagrindė gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad A. M. buvo suteiktos gydymo paslaugos 239,53 Lt sumai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. E. 40,03 Eur Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti (t. 1, b. l. 22–23). Savo reikalavimą pagrindė teismui teikiamais dokumentais, iš kurių matyti, kad už nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-05-24 iki 2014-06-020 A. M. buvo apskaičiuota 138,24 Lt (atitinka 40,03 Eur) išmokos suma, išmokėta 109,21 Lt (t. 2, b. l. 24–29).
Žala padaryta kaltinamojo V. E. nusikalstama veika, todėl minėti ieškiniai tenkintini visiškai ir iš V. E. Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai priteistini 69,37 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 40,03 Eur, nusikaltimu padarytoms žaloms atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).
A. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. E. 150 Eur turtinei žalai, kurią sudaro negautos pajamos, taip pat 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad dėl V. E. tyčinio smurto panaudojimo nukentėjusiajai A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jai sukeltas fizinis skausmas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo A. M. patyrė neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su pačiu sveikatos sutrikdymu, tiek su gydymusi. Kaip nurodo pati nukentėjusioji, o teismas jos parodymais neturi pagrindo abejoti, dėl patirto smurto ji patyrė didelį šoką, kurį laiką buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. patirto sveikatos sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Nors, A. M. teigimu, jai pablogėjo atmintis, šie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais, jog dėl tokio surikimo nukentėjusioji būtų pasikreipusi į medikus. O ir pati A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašoma priteisti 1 000 Eur kompensacija yra kiek didoka, sutinka, jog neturtinė žala būtų įvertinta 500 Eur.
Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai A. M. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 500 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.
A. M. nurodė, kad 150 Eur turtinę žalą sudaro jos negautos pajamos dėl sirgimo. Taip pat patvirtino, kad apskaičiuojant turtinės žalos sumą buvo atsižvelgta į jai išmokėtą nedarbingumo išmoką. Byloje nėra įrodymų paneigiančių A. M. patirtos turtinės žalos dydį, su kuriuo sutiko ir V. E..
Remiantis tuo, kas išdėstyta, A. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jos naudai iš V. E. priteistina 150 Eur turtinei ir 500 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo taikymo
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2017-05-05 nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, buvo laikinai, iki 2017-08-05, apribotos kaltinamojo V. E. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – 210,31 Didžiosios Britanijos svarus, 4 Eur ir 50 JAV centų (t. 1, b. l. 153).
Kadangi nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų pareikštų ir teismo priteistų civilinių ieškinių bendra suma nėra maža, teismas mano, kad, siekiant užtikrinti tinkamą teismo nuosprendžio įvykdymą, laikiną nuosavybės teisės apribojimą tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio dalies, kuria išspręstas civilinių ieškinių atlyginimo klausimas, įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam už tai 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. E. skirti galutinę 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujanti BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. E. laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-21 6 val. iki 2014-05-21 14 val. (1 para) bei suėmime nuo 2017-04-20 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017-06-13 (55 paros), išbūtą laiką, vieną sulaikymo (suėmimo) parą prilyginant 1 arešto parai.
Pripažinti, kad V. E. jam paskirtą 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę atliko šio nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2017-06-13.
V. E. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.
Priteisti iš V. E. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 69,37 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 37 ct) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Priteisti iš V. E. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 40,03 Eur (keturiasdešimt eurų 3 ct) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai
iš V. E. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 500 (penkių šimtų) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
V. E. priklausančio turto – 210,31 Didžiosios Britanijos svarų, 4 Eur ir 50 JAV centų – nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies, kuria civiliniams ieškovams ir nukentėjusiajai priteistos sumos nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.