Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, pridedant prie neatliktos bausmės dalies nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė M. Š. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011-10-12 apie 18.00 val. iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos rūbinės, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pavogti D. P. priklausančią 45 Lt vertės rankinę ir joje buvusius daiktus: 45 Lt vertės odinę piniginę su 320 litais, 150 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia Xpress Music“ su 5 Lt vertės „Omnitel Exstra“ SIM kortele, 100 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 6060“ su 5 Lt vertės „Tele-2. Pildyk“ SIM kortele, 32 Lt vertės kosmetinę pudrą „Oriflame“, iš viso pasikėsino pagrobti 702 Lt vertės nukentėjusiajai D. P. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo M. Š. veiką, be to, nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, neįgalus, darbingas 55 procentus, mokosi, tačiau yra baustas administracine tvarka, teistas du kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Be to, teismo duomenimis, M. Š. atžvilgiu dar yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai su realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybes, kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija pakartotinai į tas pačias aplinkybes neatsižvelgia.

Apylinkės teismas nustatė ir pripažino M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti kaltam asmeniui viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ar laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgus į apelianto ankstesnius teistumus, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kad nusikalstamą veiką M. Š. padarė per bausmės vykdymo atidėjimą, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai M. Š. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes paskyrus švelnesnę bausmės rūšį nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir kt. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi yra teisinga ir jos keisti nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad kaltam asmeniui gali būti paskirtas laisvės atėmimas iki 3 metų, bausmės vidurkis būtų lygus 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatęs vieną M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatęs bei atsižvelgęs į ankstesnius apelianto teistumus, pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl laikoma, kad apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Taip pat subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, apylinkės teismas BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Atsižvelgus į tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės, o taip pat ir subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos, nėra aiškiai per griežtos, keisti jų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo esant galimybei vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė laisvės atėmimu nuteistam asmeniui ne daugiau kaip trejiems metams atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nors M. Š. yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą 9 mėnesiams, o subendrinta bausme 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, tačiau iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jo teistumų matyti, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pažeidimus. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis per bausmės vykdymo atidėjimą padarė naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. Š. paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl netikslinga nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžio.