- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-11
- Bylos Nr.
- e2YT-3316-1005/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00751-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą atsiradusį po savo motinos D. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvas E. D. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo mama A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. D. 2022-05-28 norėjo pradėti tvarkytis paveldėjimo dokumentus po motinos mirties ir kreipėsi į Utenos rajono 4-ąjį notaro biurą, dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, tačiau sužinojo, kad yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas. Pareiškime aiškinama, kad po motinos mirties pats pareiškėjas valdė D. D. nuosavybės teisėmis priklausiusį turtą ir juo rūpinosi, o būtent: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini ir jame esantį (duomenys neskelbtini) bei ½ (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė savo mirusios motinos turtą ir dabar kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad prašo pareiškėjo A. D. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. D. mirė (duomenys neskelbtini). A. D. yra jos sūnus. D. D. nuosavybės teise turėjo: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš A. D. pateiktų mokėjimo dokumentų bei UAB „Utenos butų ūkis“ ir UAB „Utenos komunalininkas“ pažymų yra nustatyta, kad pareiškėjas po motinos mirties pradėjo mokėti komunalinius mokesčius už butą, sodo nameliui teikiamą elektrą. Iš notaro 2022-06-01 rašto matyti, kad po D. D. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos D. D. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjas A. D. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė motinai priklausiusį registruotiną nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir ½ dalį (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas A. D. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos D. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po D. D. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.