- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- eI-664-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Nerijus Jurčiukonis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės, Halinos Zaikauskaitės,
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms A. K. ir A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2016-05-20 įsakymą Nr. T1-812 (toliau – Įsakymas) ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjai išduoti vaikų alergologo licenciją.
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamu Įsakymu Tarnyba atsisakė išduoti vaikų alergologo licenciją, motyvuodama tuo, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisės aktais nustatytas įgytąsias gydytojo vaikų alergologo teises arba oficialios gydytojo vaikų alergologo profesinės kvalifikacijos įgijimą (rezidentūros baigimo pažymėjimo). Pareiškėjai nėra aišku, kas yra Tarnybos nurodytos įgytosios gydytojo vaikų alergologo teisės, kokie teisės aktai apibrėžia šią sąvoką, taip pat koks yra dokumentų, galinčių patvirtinti šias teises, baigtinis sąrašas ir kur jis nustatytas. Tarnyba tokios informacijos nepateikė. Pareiškėja akcentuoja, jog Tarnyba skundžiamame Įsakyme nepagrįstai teigia, kad ji nepateikė oficialios gydytojo vaikų alergologo profesinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinančių dokumentų, kadangi pareiškėja pateikė vientisos specialybės (vaikų ir suaugusiųjų) gydytojo alergologo imunologo rezidentūros baigimo pažymėjimą, taip pat Vilniaus universiteto išaiškinimą dėl programų atitikties, o pareiškėjos teisėtą praktiką patvirtina darbovietės išduota pažyma. Pagal teisės aktus gydytojas alergologas klinikinis imunologas gydo tiek vaikus, tiek suaugusius asmenis. Tarnyba skundžiamą Įsakymą priėmė tik lingvistiškai vertindama ir taikydama teisės aktus, biurokratiškai ir nesivadovaudama protingumo kriterijais ir dokumentų vertinimui nepasitelkė kitų institucijų ar ekspertų, nesikreipė išaiškinimo į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – SAM), gautus dokumentus vertino paviršutiniškai, formos, o ne turinio prasme.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teisinis pagrindas išduoti medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją atsirado tik nuo 2015-08-04. Esminė sąlyga medicinos praktikos licencijai gauti – profesinės kvalifikacijos, pagal kurią verstis medicinos praktika prašoma išduoti licenciją, įgijimas teisės aktų nustatyta tvarka. Gydytojo vaikų alergologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus vaikų ligų ir vaikų alergologijos rezidentūrą. Pareiškėja nepateikė formalią gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, kuris išduodamas pabaigus vaikų ligų ir vaikų alergologijos rezidentūrą. SAM, atsižvelgdama į teisinį vaikų alergologijos paslaugų reglamentavimą iki vaikų ligų ir vaikų alergologijos rezidentūros programos patvirtinimo ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, nustatė įgytąsias teises tiems asmenims, kurie nebaigė vaikų ligų ir vaikų alergologijos rezidentūros, bet, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, turėjo teisę verstis gydytojo vaikų alergologo praktika, įtvirtinant, kad gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją įgijusiais laikomi ir asmenys, kurie turi galiojančią medicinos praktikos licenciją ir Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išduotą bendrai universitetų nustatytos trukmės įvadinio vaikų alergologijos kurso baigimo pažymėjimą arba jam prilygintą SAM išduotą sertifikatą verstis gydytojo vaikų alergologo praktika ir per pastaruosius 5 metus ne mažiau kaip 3 metus vertėsi gydytojo vaikų alergologo siaura medicinos praktika. Pareiškėja, teikdama prašymą išduoti medicinos praktikos licenciją, nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos, kaip gydytojos vaikų alergologės, įgytų teisių, apibrėžtų teisės aktais. Vilniaus universiteto išduota pažyma nepatvirtino, kad gydytojai M. K. suteikta gydytojo vaikų alergologo profesinė kvalifikacija. SAM 2016-05-13 rašte taip pat nėra konstatuota, kad alergologas klinikinis imunologas laikomas įgijusiu ir gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją. Pareiškėja neturi nei SAM išduoto sertifikato vertis gydytojo vaikų alergologo praktika, nei įvadinio vaikų alergologijos kurso baigimo pažymėjimo. Taigi teisėtos gydytojo vaikų alergologo praktikos pareiškėja negali įrodyti, todėl ji negali būti laikoma įgijusia gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją. Pareiškėja gali teikti paslaugas įvairių amžiaus grupių pacientams, kiek jai tai leidžia šių paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato galimybės jai išduoti medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją.
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
4. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. M. K. 2015-10-16 Tarnybai pateikė paraišką išduoti licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją, prie paraiškos, be kitų dokumentų, pridėjo aukštojo mokslo diplomą, internatūros pažymėjimą, rezidentūros pažymėjimą, pažymą apie teisėtą profesinę veiklą.
5.2. Tarnyba 2015-10-26 raštu Nr. D2-12147-(6.5) pareiškėjai nurodė, kad ji neturi nei SAM išduoto sertifikato vertis gydytojo vaikų alergologo praktika, nei įvadinio vaikų alergologijos kurso baigimo pažymėjimo, todėl negali įrodyti teisėtos gydytojo vaikų alergologo praktikos. Tarnyba pareiškėjos prašė pateikti dokumentą patvirtinantį oficialios gydytojo vaikų alergologo profesinės kvalifikacijos įgijimą (rezidentūros baigimo pažymėjimą).
5.3. M. K. 2015-11-02 raštu Tarnybai nurodė, kad vaikų alergologo rezidentūros iki 2014 m. nebuvo, Lietuvoje nuo 2006 m. buvo rengiama vientisa vaikų ir suaugusiųjų gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo rezidentūra, todėl pareiškėjos pateiktas šios specialybės rezidentūros baigimo pažymėjimas turėtų būti pripažintas pakankamu išduoti vaikų alergologo licenciją. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad verstis siaura gydytojo praktika pagal sertifikatą buvo galima tik iki 2006-12-31, todėl sertifikatas negali patvirtinti teisės verstis vaikų alergologo praktika per pastaruosius 5 metus. Pareiškėjos praktiką pastarųjų 5 metų laikotarpiu patvirtina gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo medicinos praktikos licencija ir darbovietės pažyma. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad rezidentūrą baigė jau po to, kai buvo baigti organizuoti įvadiniai vaikų alergologijos kursai, tačiau jos baigtos studijos yra vientisos, todėl jų pakanka vaikų alergologo licencijai gauti.
5.4. Tarnyba 2015-11-17 raštu Nr. D2-12911-(6.18) pareiškėjai nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, ar pareiškėja yra pabaigusi įvadinį vaikų alergologijos mokymo kursą. Pareiškėjos pateiktas Vilniaus universiteto pažymėjimas rodo, kad ji išklausė ne įvadinio vaikų alergologijos mokymo, o kvalifikacijos tobulinimo vaikų alergologijos klausimais programą. Tarnyba neturi duomenų apie šių programų lygiavertiškumą, todėl prašė pareiškėjos pateikti Vilniaus universiteto patvirtinamąjį raštą apie šių programų atitiktį (ar reikalavimų viršijimą). Tarnyba taip pat pažymėjo, kad teisės aktais nėra nustatyta, jog asmenys, kurie baigė alergologijos klinikinės imunologijos rezidentūrą, būtų laikomi įgijusiais gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją. Sertifikatai verstis siaura medicinos praktika galėjo būti išduodami iki 2015-08-04, o pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006-07-24 jos profesinis pasirengimas atitiko reikalavimus gydytojo vaikų alergologo profesiniam pasirengimui, todėl pareiškėjos praktika negali būti laikoma teisėta gydytojo vaikų alergologo praktika. Gydytojas alergologas klinikinis imunologas, neturintis bazinio vaikų ligų gydytojo pasirengimo, negalėjo verstis gydytojo vaikų alergologo praktika.
5.5. Pareiškėja 2015-12-23 Tarnybai prie paraiškos suteikti gydytojo vaikų alergologo licenciją papildomai pateikė Vilniaus universiteto 2015-12-22 raštą.
5.6. Tarnyba 2016-01-21 raštu Nr. D2-728-(6.5) pareiškėjai nurodė, kad papildomai pateikti dokumentai nepašalina nustatyto trūkumo, t. y. nepatvirtina, kad yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos.
5.7. Tarnybos direktorius 2016-02-03 įsakymo Nr. T1-173 1.1 punktu atsisakė pareiškėjai išduoti gydytojo vaikų alergologo medicinos praktikos licenciją.
5.8. M. K. advokatas N. Jurčiukonis 2016-03-07 skundu kreipėsi į SAM, prašė panaikinti Tarnybos direktoriaus 2016-02-03 įsakymo Nr. T1-173 1.1 punktą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjai išduoti gydytojo vaikų alergologo medicinos praktikos licenciją.
5.9. SAM 2016-05-13 raštu Nr. (1.1.36-302)-4-1747 pareiškėjai ir Tarnybai nurodė, kad priimant 2016-02-03 įsakymą Nr. T1-173 nebuvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų: jame yra nurodytos nustojusios galioti teisės normos; nėra nurodomas konkretus dokumentas, kurio nepateikus, pareiškėjai nebuvo išduota licencija; nenurodyta konkreti teisės akto nuostata, kurios pareiškėja neatitiko. Atsižvelgdama į tai, SAM siūlė Tarnybai iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
5.10. Tarnybos direktorius 2016-05-20 priėmė Įsakymą, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad M. K. nepašalino 2015-10-26 rašte Nr. D2-12147-(6.5) ir 2016-01-21 rašte Nr. D2-728-(6.5) nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisės aktais nustatytas įgytąsias gydytojo vaikų alergologo teises arba oficialios gydytojo vaikų alergologo profesinės kvalifikacijos įgijimą (rezidentūros baigimo pažymėjimo), atsisakė pareiškėjai išduoti gydytojo vaikų imunologo medicinos praktikos licenciją.
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra nepatenkinta ir teismui skundžiasi Tarnybos veiksmais, ginčijamu Įsakymu atsisakant jai išduoti gydytojo vaikų alergologo medicinos praktikos licenciją. Pareiškėjos teigimu, Įsakymas yra neaiškus ir nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta, kas yra įgytosios gydytojo vaikų alergologo teisės, kokie teisės aktai apibrėžia šią sąvoką, koks yra dokumentų, galinčių patvirtinti šias teises, baigtinis sąrašas ir kur jis nustatytas, t. y. pareiškėja Įsakymą iš esmės ginčija tuo pagrindu, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. M. K. manymu, visi teisės aktuose nustatyti dokumentai Tarnybai buvo pateikti, todėl gydytojo vaikų alergologo medicinos praktikos licencija jai turi būti išduota. Tuo tarpu Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė formalią gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, kuris išduodamas pabaigus vaikų ligų ir vaikų alergologijos rezidentūrą, taip pat dokumentų, patvirtinančių nustatytos trukmės įvadinio vaikų alergologijos kurso baigimą arba jam prilyginto SAM išduoto sertifikato verstis gydytojo vaikų alergologo praktika pagal kurį per pastaruosius 5 metus ne mažiau kaip 3 metus būtų vertusis gydytojo vaikų alergologo siaura medicinos praktika. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti, ar Tarnyba Įsakymu pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neįgijo gydytojo vaikų alergologo teisių ir neišdavė gydytojo vaikų alergologo medicinos praktikos licencijos.
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Medicinos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-396 patvirtintos Medicinos praktikos licencijavimo taisyklės (toliau – Licencijavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-06-28 įsakymas Nr. V-469 „Dėl medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – SAM įsakymas Nr. V-469) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-09-29 įsakymas Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (toliau – SAM įsakymas Nr. V-680).
7.1. Medicinos praktikos įstatymo (2015-06-30 įstatymo Nr. XII-1915 redakcija) 4 straipsnyje įtvirtinta, kad: verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją, kuri yra išduodama pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją (1 ir 3 dalys); medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis ir gydytojo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras, gydytojo rezidento kompetencija įgyjama medicinos rezidentūros metu išėjus rezidentūros programą ar jos dalį (4 dalis); atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas ir negali būti grindžiamas praktikos netikslingumu (10 dalis). Atitinkamai, Licencijavimo taisyklėse (2014-02-11 įsakymo Nr. V-219 redakcija) nustatyta, kad: jei prašoma licencijos verstis gydytojo specialisto praktika, Tarnybai turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis įgytą gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją (12.4 punktas); Tarnyba vertina visus pareiškėjo pateiktus dokumentus (19 punktas); licenciją atsisakoma išduoti, jeigu pateikti ne visi patvirtinamieji dokumentai ir pareiškėjas per nurodytą terminą neįvykdo Tarnybos prašymo pateikti trūkstamus dokumentus (27.1 punktas); atsisakymas išduoti licenciją pareiškėjui pateikiamas raštu, negali būti grindžiamas praktikos netikslingumu ir turi būti motyvuotas, nurodant Licencijavimo taisyklių punktą, kuriuo buvo remtasi (28 punktas).
7.2. Remiantis SAM įsakymo Nr. V-469 (2015-07-24 įsakymo Nr. V-873 redakcija) 2.7 punkto nuostatomis, asmenys, kurie turi galiojančią medicinos praktikos licenciją ir Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išduotą bendrai universitetų nustatytos trukmės įvadinio vaikų alergologijos kurso baigimo pažymėjimą arba jam prilygintą Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą sertifikatą verstis gydytojo vaikų alergologo praktika ir per pastaruosius 5 metus ne mažiau kaip 3 metus vertėsi gydytojo vaikų alergologo siaura medicinos praktika, laikomi įgijusiais gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją. Atitinkamai, šiuo SAM įsakymu Nr. V-469 patvirtinto Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo 55 eilutėje patvirtinta gydytojo vaikų alergologo profesinė kvalifikacija, įgyjama baigus vaikų ligų ir vaikų alergologijos studijų programos rezidentūrą. Iki 2015-08-04 galiojusia SAM įsakymo Nr. V-469 redakcija (2005-04-27 įsakymo Nr. V-317 redakcija) patvirtintame Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąraše buvo patvirtinta tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesinė kvalifikacija, įgyjama baigus alergologijos ir klinikinės imunologijos studijų rezidentūrą (3 sąrašo eilutė), o gydytojo vaikų alergologo profesinės kvalifikacijos šiame sąraše nebuvo.
7.3. Siekdamas užtikrinti, kad gydytojai, kurių specializuotos medicinos praktikos licencijos ir/ar sertifikato verstis medicinos praktika, neįrašyta į Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašą, galiojimas baigiasi, galėtų teisėtai verstis atitinkama medicinos praktika, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras priėmė SAM įsakymą Nr. V-680. Šio įsakymo 11 punkte (2013-04-11 įsakymo Nr. V-361 redakcija) nustatyta, kad gydytojai, kurie pageidauja verstis 2 lentelės 1 stulpelyje įvardyta siaura medicinos praktika, privalo turėti licenciją verstis medicinos praktika ir Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos universiteto išduotą bendrai universitetų nustatytos trukmės įvadinio kurso baigimo pažymėjimą; įvadinio kurso baigimo pažymėjimui yra prilyginama iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos Sveikatos apsaugos ministerijos išduota specializuotos medicinos praktikos licencija arba sertifikatas verstis atitinkama medicinos praktika. Šio įsakymo 12 punkte (2013-04-11 įsakymo Nr. V-361 redakcija) nustatyta, kad gydytojai, turintys tik iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos Sveikatos apsaugos ministerijos išduotus licencijas ir/ar sertifikatus verstis 2 lentelės 1 stulpelyje įvardyta siaura medicinos praktika, šia praktika gali verstis neturėdami licencijos iki 2006-12-31. Atitinkamai, 2 lentelės 1 stulpelio 12 eilutėje įtvirtinta siaura medicinos praktika, kuriai reikalingas įvadinis kursas – vaikų alergologija, nurodant, kad įvadinis kursas yra skirtas tik vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo profesinę kvalifikaciją turintiems gydytojams. Pažymėtina, kad iki 2006-02-26 galiojusios SAM įsakymo Nr. V-680 redakcijoje buvo nurodyta, kad įvadinis kursas yra skirtas ir gydytojo alergologo klinikinio imunologo profesinę kvalifikaciją turintiems gydytojams.
8. Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti kad nuo 2015-08-04 įsigaliojusiame Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąraše įrašytos Vaikų ligų ir vaikų alergologijos studijų programos rezidentūros nebaigusiems gydytojams, siekiantiems gauti licenciją verstis vaikų alergologo praktika, privaloma Tarnybai pateikti dokumentą, patvirtinantį įgytą gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją. Atitinkamai, gydytojai laikomi įgijusiais gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją, jeigu: 1) turi galiojančią medicinos praktikos licenciją; 2) Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išduotą bendrai universitetų nustatytos trukmės įvadinio vaikų alergologijos kurso baigimo pažymėjimą arba jam prilygintą SAM išduotą sertifikatą verstis gydytojo vaikų alergologo praktika; ir 3) per pastaruosius 5 metus ne mažiau kaip 3 metus vertėsi gydytojo vaikų alergologo siaura medicinos praktika. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-02-05 įsakymu Nr. 62 (jis neteko galios 2005-03-23), vaikų alergologijos medicinos praktikos sertifikatai buvo išduodami asmenims, baigusiems alergologijos klinikinės imunologijos arba pediatrijos specialybės rezidentūrą. Pasikeitus Medicinos praktikos įstatymo reguliavimui (2004-04-20 įstatymo Nr. IX-2148 redakcijoje, kuri įsigaliojo 2004-05-01, nebenumatant sertifikatų siauros specializacijos medicinos praktikos rūšims išdavimo), SAM įsakymo Nr. V-680 12 punktu buvo nustatyta, kad gydytojai, jau turintys SAM išduotus sertifikatus siaurai medicinos praktikai (įskaitant ir vaikų alergologiją), šia praktika gali verstis neturėdami licencijos iki 2006-12-31. Tuo tarpu pagal nuo 2006-02-26 galiojančios SAM įsakymo Nr. V-680 2 lentelės 1 stulpelio 12 eilutę vaikų alergologijos įvadinis kursas yra skirtas tik vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo profesinę kvalifikaciją turintiems gydytojams, o su gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesine kvalifikacija toks reikalavimas nėra siejamas.
9. Medicininės praktikos licencijų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai Tarnybai nustato imperatyvią pareigą, sprendžiant dėl asmens prašymo išduoti medicinos praktikos licenciją, įvertinti visus pateiktus dokumentus, o atsisakant išduoti licenciją, tokį savo sprendimą motyvuoti. Pareiga priimti teisės aktų normomis bei objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus individualius administracinius aktus yra įtvirtinta ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas; individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas; visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).
10. Tarnyba skundžiamą Įsakymą grindžia Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 10 dalies, Licencijavimo taisyklių 12.4 ir 27.1 punktų, SAM įsakymo Nr. V-469 2.8 punkto bei SAM įsakymo Nr. V-680 11 punkto normomis, teigia, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisės aktais nustatytas įgytąsias gydytojo alergologo teises arba oficialios gydytojo vaikų alergologo profesinės kvalifikacijos įgijimą (rezidentūros baigimo pažymėjimo). Iš esmės analogiški argumentai pareiškėjai nurodyti Tarnybos 2015-10-26 rašte Nr. D2-12147-(6.5) bei 2016-01-21 rašte Nr. D2-728-(6.5), kuriuose pažymima, kad pareiškėja neturi nei SAM išduoto sertifikato verstis gydytojo vaikų alergologo praktika, nei įvadinio vaikų alergologijos kurso baigimo pažymėjimo. Byloje nustatyta, kad M. K. gydytojo alergologo imunologo profesinę kvalifikaciją įgijo 2006-06-07. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pareiškėjai baigiant rezidentūros studijas vaikų alergologija, kaip atskira profesinė kvalifikacija, dar nebuvo patvirtinta ir galėjo būti vertinama tik kaip siaura medicinos praktika, tačiau sertifikatų šiai praktikai pagal įgytą gydytojo alergologo imunologo profesinę kvalifikaciją išdavimas buvo panaikintas nuo 2004-05-01 įsigaliojusiu Medicinos praktikos įstatymu (2004-04-20 įstatymo Nr. IX-2148 redakcija), atitinkamai, nustatant, kad iki 2006-12-31 galioja tik seniau SAM šiai siaurai medicinos praktikos sričiai išduoti sertifikatai. Tuo tarpu jokie įvadiniai kursai vaikų alergologijos medicinos praktikos licencijai gauti gydytojams alergologams klinikiniams imunologams nebuvo nustatyti. Kita vertus, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (žr. SAM 216-09-12 raštą Nr. (1-1.41-422)10-7492 ir Vilniaus universiteto 2015-12-22 raštą Nr. 150000-SI-532) matyti, kad jokia įvadinio vaikų imunologijos kurso programa apskritai niekada nebuvo patvirtinta ir jokie kursai nebuvo vykdomi. Taigi nei SAM išduoto sertifikato siaurai vaikų alergologijos medicinos praktikai, nei įvadinio vaikų alergologijos kurso baigimo pažymėjimo pareiškėja Tarnybai objektyviai negalėjo pateikti. Savo ruožtu, pareiškėja Tarnybai pateikė aukštojo mokslo diplomą, internatūros pažymėjimą, rezidentūros pažymėjimą, pažymą apie teisėtą profesinę veiklą ir Vilniaus universiteto 2015-12-22 raštą Nr. 150000-SI-532, tačiau nei skundžiamame Įsakyme, nei Tarnybos pareiškėjai teiktuose 2015-10-26 rašte Nr. D2-12147-(6.5) ir 2016-01-21 rašte Nr. D2-728-(6.5) dėl šių M. K. teiktų dokumentų atskirai nebuvo pasisakyta, t. y. pastarieji nebuvo argumentuotai vertinami kaip tam tikras pareiškėjos įgytąsias teises patvirtinantys arba nepatvirtinantys dokumentai, o tik apsiribota bendro pobūdžio konstatavimu, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisės aktais nustatytas įgytąsias gydytojo alergologo teises arba oficialios gydytojo vaikų alergologo profesinės kvalifikacijos įgijimą (rezidentūros baigimo pažymėjimo). Kaip minėta, pareiškėjai baigus rezidentūros studijas, teisinis reguliavimas, nustatęs sertifikatų išdavimą, nebegaliojo, o įvadinis vaikų alergologijos kursas (kuris pareiškėjos įgytai kvalifikacijai ir nebuvo skirtas) net nebuvo organizuojamas, todėl SAM įsakymo Nr. V-469 (2015-07-24 įsakymo Nr. V-873 redakcija) 2.7 punktas pareiškėjos teisinės padėties šiuo atveju niekaip nesureguliuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai asmens prašymas netenkinamas iš esmės dėl to, kad egzistuoja tam tikra teisinio reguliavimo spraga, negali būti laikoma tinkama praktika, ypač atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba, privalo įvertinti visus gautus dokumentus, susijusius su licencijos išdavimu, o kilus klausimų, jiems nagrinėti bei vertinti gali pasitelkti kitas institucijas ar ekspertus. Šiuo atveju skundžiamame Įsakyme nurodytas teisinis reguliavimas niekaip nebuvo susietas su konkrečia pareiškėjos situacija (pareiškėjos pateiktais dokumentais, pagal kuriuos ji įgijo pakankamai žinių ir klinikinių įgūdžių, leidžiančių teikti sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, ir šias paslaugas vaikams teikia nuo 2006-07-24), o sprendimo motyvavimas, nesusiejant jo su konkrečiomis individualizuotomis aplinkybėmis, negali būti laikomas adekvačiu, aiškiu ir pakankamu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Įsakyme nurodyta SAM įsakymo Nr. V-469 2.8 punkto norma yra susijusi su vaikų reumatologijos, o ne su vaikų alergologijos medicinos praktika, todėl šiam ginčo santykiui apskritai nėra taikytina.
11. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog iš skundžiamo Įsakymo, taip pat Tarnybos 2015-10-26 rašto Nr. D2-12147-(6.5) ir 2016-01-21 rašto Nr. D2-728-(6.5) nėra aišku, kokius dokumentus, atsižvelgiant į esamo teisinio reguliavimo netikslumus, pareiškėja visgi realiai galėtų pateikti, kad būtų patvirtintos teisės aktais nustatytos jos įgytosios gydytojo vaikų alergologo teisės. Tuo tarpu reikalavimas pateikti dokumentą, kurio asmuo realiai pateikti negali dėl objektyviai nuo jo nepriklausančių aplinkybių, neįvertinant su tuo susijusių faktų, asmens paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, nelaikytinas tinkamu sprendimo atsisakyti išduoti medicinos praktikos licenciją motyvavimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 10 dalies ir Licencijavimo taisyklių 28 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos Įsakymas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėja teismo prašo įpareigoti Tarnybą išduoti jai vaikų alergologo medicinos praktikos licenciją, tačiau įgaliojimai priimti sprendimus dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo teisės aktais yra suteikti Tarnybai. LVAT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr. LVAT 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr. LVAT2008-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Kita vertus, panaikinus skundžiamą Įsakymą, Tarnyba įpareigotina pakartotinai nagrinėti pareiškėjos 2015-10-16 pateiktą paraišką išduoti licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją ir, įvertinusi su pareiškėjos situacija susijusias aplinkybes bei jos pateiktus dokumentus, priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos M. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016-05-20 įsakymą Nr. T1-812.
Įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015-10-16 pateiktą paraišką išduoti licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.