Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomas sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir M. K. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo V. U.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011,2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą reiškė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjai 2021 m. vasario 23 d. pateikė byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2023 m. sausio 10 d. priimdamas sprendimą byloje, dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepasisakė, todėl priimtinas papildomas sprendimas byloje.

Teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą teismo patenkintų materialinių reikalavimų skaičiui.

Iš byloje esančio 2021 m. vasario 23 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas jų atstovei advokatei teikiant konsultacijas, rengiant skundą teismui ir atstovaujant juos teismo posėdyje.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjus byloje pagal 2020 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartis atstovavo advokatė I. A.

Susipažinus su pradinio skundo, pateikto 2020 m. lapkričio 30 d., priedais nustatyta, kad prie jo pridėti dokumentai pagrindžia pareiškėjų išlaidas, patirtas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose nagrinėjant civilinę bylą pagal jų ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl šių išlaidų, kaip nesusijusių su nagrinėjama byla, nepasisako.

Pareiškėjų 2021 m. vasario 23 d. prašyme nurodytas 150 Eur išlaidas už advokato konsultacijas, skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje byloje patvirtina 2021 m. vasario 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 201-2/2 ir 2021 m. vasario 18 d. išrašas iš sąskaitos.

Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė 2020 m. lapkričio 30 d., todėl taikytinas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1398,50 Eur) ir už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjams gali būti maksimaliai atlyginta 3 496,25 Eur (1398,50 Eur x 2,5).

Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje vyko 3 teismo posėdžiai: 2021 m. vasario 23 d. (trukmė 1 val. 6 min.), 2022 m. balandžio 28 d. (trukmė 49 min.) ir 2022 m. gruodžio 13 d. (trukmė 14 min.). Juose pareiškėjus atstovavo advokatė I. A. Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų laiką, apskaičiuojant užmokestį už atstovavimą teisme taikytinas 2020 m. IV ketv. bruto darbo užmokestis (1524,20 Eur), 2021 m. IV ketv. bruto darbo užmokestis (1679,30 Eur) ir 2022 m. II ketv. bruto darbo užmokestis (1780,50 Eur) ir už vieną valandą advokato atstovavimo teismo posėdyje atitinkamai gali būti maksimaliai atlyginta 152,42 Eur (1524,20 Eur x 0,1), 167,93 Eur (1679,30 x 0,1) ir 178,05 Eur (1780,50 Eur x0,1).

Pažymėtina, kad teisinės konsultacijos ir atstovavimas teismo posėdyje yra vienos rūšies teisinės paslaugos, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Pareiškėjų prašoma atlyginti 150 Eur sumą už skundo parengimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose yra ženkliai mažesnė nei rekomenduojami užmokesčio už šias paslaugas maksimalūs dydžiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas yra patenkintas iš dalies (patenkinta 1/6 dalis 1/2 reikalavimų), įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjams priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 97 straipsniu,

nusprendžia:

Priimti papildomą sprendimą.

Pareiškėjų A. K. ir M. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti A. K. ir M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 75 (septyniasdešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.

Papildomas sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.