- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- TS-91-1034/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- M. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Be to, M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 7 metams. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. V. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir M. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia: 2017 m. rugpjūčio 30 d.
Bausmės pabaiga: 2028 m. vasario 9 d.
Nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės atliks 2023 m. spalio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 4 metai 5 mėnesiai 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam M. V. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo M. V. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) metų, iki to laiko įstatymų nepažeidinėjo. Gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Jo tėvai yra garbingo amžiaus ir abu (duomenys neskelbtini), todėl jiems reikalinga priežiūra ir globa, norėtų turėti galimybę prižiūrėti savo tėvus. Vykdo individualią veiklą, moka mokesčius, lankosi pas (duomenys neskelbtini), mokosi ispanų kalbos, sportuoja, organizuoja sporto renginius tarp nuteistųjų. Niekada neturėjo priklausomybės alkoholiui ar narkotikams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus. Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar M. V. gali būti paleistas lygtinai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. V. 2023 m. spalio 9 d. atliks privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nagrinėjamu atveju M. V. sutinka būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, todėl vadovaujamasi BVK 82 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Byloje nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK įtvirtintą reglamentavimą, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. M. V. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Pastebėtina, jog M. V. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo disciplinuotumu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimų atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje stiprinimas. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tiktas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, užsiima individualia veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sportuoja, mokosi ispanų ir anglų kalbų. Pastaruoju metu yra stebimas nuteistojo įsitraukimas į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą, kurių pagalba siekiama valdyti aktualius kriminogeninius poreikius. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Iš nuteistojo M. V. asmens bylos matyti, kad Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu M. V. buvo baustas drausmine tvarka. 2023 m. gegužės 18 d. Vilniaus kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu M. V. nubaustas už tai, kad 2023 m. gegužės 10 d. 18.30 val. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai užėję į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo M. V. Įtarus, kad nuteistasis gali turėti daiktų, kurie neįtraukti į nuteistiesiems leistinų daiktų sąrašą, jam buvo atlikta dalinė krata. Kratos metu nuteistojo burnoje rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas su išankstinio apmokėjimo SIM kortele. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti M. V. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam M. V. iš viso net 14 kartų buvo skirtos nuobaudos. Teismo vertinimu, nuolatiniai nustatytos tvarkos pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ne visada stengiasi elgtis nepriekaištingai. Paminėtos aplinkybės pagrįstai pripažintos charakterizuojančiomis nuteistąjį, kadangi atskleidžia jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles bei leidžia prognozuoti jo elgesį ir lygtinio paleidimo atveju.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. teistas 3 kartus. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui yra nustatytas disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. M. V. elgesys pasižymi sunkių nusikaltimų vykdymo dinamika. Nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu M. V. atlieka bausmę jis padarė kartu kitais asmenimis, veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas pažymi, kad, nors ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad M. V. šiuo metu dar yra neatlikęs santykinai didelės bausmės dalies – daugiau nei 4 metų iš 13 metų. Kaip jau minėta, M. V. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant, be to, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų M. V. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu bei su įstatymo leidėjo siekiamais teisėtais ir visuotinai svarbiais tikslais. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga M. V. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta M. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.