Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, susipažinęs su pareiškėjo K. V. privataus kaltinimo skundu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)154 str. numatytų veikų padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. pareiškimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad jis yra nukentėjęs nuo nusikalstamų B. V. ir Z. K. veiksmų, kurie atitinka nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 2d., požymius, t.y. jiems apšmeižus K. V. ir paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis neva padarė apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir ši paskleista šmeižikiška informacija paniekino jį, pažemino ir pakirto pasitikėjimą juo.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyrius. Šio skyriaus 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo. Esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms arba jų nesant privataus kaltinimo skunde, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą.

Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo skundas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu pradedamas privataus kaltinimo procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės pakeisti negali. Vadovaujantis LR BPK 408 str. 1 d. privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tai reiškia, jog šio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui, todėl įrodymus renka ir juos teikia teismui nukentėjusysis.

K. V. pateiktas dokumentas neatitinka BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų. Pareiškėjo skundas yra per daug abstraktus, jame neatskleidžiama kaltinimo esmė: nors iš skundo matyti, kad pareiškėjas kaltina B. V. ir Z. K., tačiau jo skunde apsiribojama deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, iš kurių galima suprasti, kad buvo išnagrinėta kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis buvo K. V., o nukentėjusioji B. V.. K. V. buvo išteisintas pagal BK 145 str. 2d., 22 str. 1d. ir 129 str. 2 d. 3 p., jam nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. K. V. byla pagal BK 140 str. 1 d., buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Z. K. buvo jų kaimynas ir toje baudžiamojoje byloje liudijo B. V. naudai. Tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, kaip, kokiu būdu, esant kokioms aplinkybėms pasireiškė pastarųjų nusikalstami veiksmai, kada jie buvo galimai padaryti, t. y. nenurodytos esminės aplinkybės. Kaltinimai yra abstraktūs, apsiribojantys tiek B. V., tiek Z. K. veiksmų aprašymu ir paremti tik paties K. V. subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir interpretavimu.

Pareiškėjas, pateikdamas skundą, procesą prašo pradėti tiek pagal BK 154 str. 1 d., tiek pagal BK 154 str. 2 d., aiškiai nenurodydamas, kaip kaltinime suformuotos aplinkybės pasireiškė inkriminuojant nusikalstamas veikas pagal minėtus BK straipsnius. Pareiškimą pradėti privataus kaltinimo procesą B. V. ir Z. K. atžvilgiu, pareiškėjas grindžia savo nuomone ir nekonkretizuoja, kurie LNK televizijos laidoje „Prieš srovę“ minimi teiginiai yra prasimanymas ir neigiamas atsiliepimas apie pareiškėją, kada jie buvo paskleisti. Pažymėtina ir tai, kad BK 154 str. 1 d. ir BK 154 str. 2 d., numatytos veikos yra dvi skirtingos nusikalstamos veikos, kai reikalinga įrodinėti skirtingus nusikalstamos veikos sudėties požymius ypač atsižvelgiant į tai, kad BK 154 str. 2 d. numatyta veika formuojama kaip turinti alternatyvius požymius. Tiksliai nesuformulavus kaltinimo nėra galimybės nustatyti privataus kaltinimo skundo ribų.

Be to iš skundo turinio nėra aišku, kodėl vienas privataus kaltinimo procesas pradedamas prieš du asmenis, ar pareiškėjas laiko juos bendrininkais, jeigu taip tai kokia tiksliai bendra veika padaryta nėra nurodoma. Nėra aišku kodėl skundai turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 str.).

Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas teigia, jog B. V. informavo atitinkamas institucijas apie galimai K. V. padarytas nusikalstamas veikas, apie įvykius buvo pateikta informacija ir žiniasklaidoje. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie jo nuomone padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas BK 154 str. prasme. Tiksliai ir aiškiai nesuformulavus kaltinimų teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą, net nėra galimybės patikrinti BPK 412 ¹ str. 1d. reikalavimų, tai yra ar nėra aiškių BPK 3str. 1d. numatytų aplinkybių.

Be to iš skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas teigia, kad B. V. melagingai informavo atitinkamas institucijas apie galimai K. V. padarytas nusikalstamas veikas, kaip matyti iš skundo turinio pateiktas pareiškimas policijos įstaigai dėl veikų numatytų BK 235 str. 236 str. ištyrimo, iš skundo turinio galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas pageidauja pradėti privataus kaltinimo procesą bei ikiteisminį tyrimą dėl dalies tų pačių aplinkybių, tokiu atveju nėra pagrindo pradėti du baudžiamuosius procesus.

Teismas konstatuoja, jog skundas neatitinka jam keliamų procesinių reikalavimų, todėl atsisakoma jį priimti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso LR BPK 412 str.3d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti K. V. skundą paduotą privataus kaltinimo tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7d. nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.