Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-159-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-12
Bylos Nr.
2A-159-413/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
D. U.
Atsakovas
R. S., R.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-159-413/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė
Procesinio sprendimo kategorija 25.3.; 30.10.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Daivai Danylienei,dalyvaujant ieškovei D. U., ieškovės atstovei adv. Dianai Višinskinei,atsakovei R. S., atsakovės atstovei adv. Sonatai Žukauskienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-172-540/2009 pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 113-117) prašė:

1) įpareigoti atsakovę R. S. savo sąskaita ir jėgomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti 28,58 m. ilgio tvoros pamatus, kertančius ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, atkarpoje, kuri pagal UAB „Geometra" atliktą kontrolinę geodezinę nuotrauką prasideda žemės sklypo ribų plane, pažymėtame tašku 5 (pagal nustatytą vietinę koordinačių sistemą taške 5, koordinatės 6076101.50 ir 492252.03) ir baigiasi likus 3,54 m. iki žemės sklypo ribų, plane pažymėtu tašku 1 (pagal nustatytą vietinę koordinačių sistemą taške 1, koordinatės 6076095.01 ir 492283.49), ir sutvarkyti statybvietę;

2) jeigu šio įpareigojimo atsakovė R. S. teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti ieškovei išmontuoti tvoros pamatus, kertančius ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ribą atkarpoje, kuri pagal UAB „Geometrą" atliktą kontrolinę geodezinę nuotrauką prasideda žemės sklypo ribų plane, pažymėtame tašku 5 (pagal nustatytą vietinę koordinačių sistemą taške 5, koordinatės 6076101.50 ir 492252.03), ir baigiasi likus 3,54 m iki žemės sklypo ribų, plane pažymėtu tašku 1 (pagal nustatytą vietinę koordinačių sistemą taške 1, koordinatės 6076095.01 ir 492283.49), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovės sklypai ribojasi ir abejus sklypus skiria tvora. Anksčiau tvora buvo paprasta, vielinė, ją laikė tik į žemę įkalti metaliniai strypai. 2007 metais atsakovė, be ieškovės sutikimo, perstatė tvorą į ieškovei nuosavybės teise priklausančią namų valdą, taip pažeisdama žemės sklypo ribų plane nustatytą ribą. Susidariusią situaciją ji (ieškovė) bandė spręsti derybomis, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. UAB „Geometrą" 2008 m. balandžio mėn. atlikus pažeistos žemės sklypo ribos matavimus paaiškėjo, kad atsakovės tvoros pamatai patenka daugiau kaip pusė metro į ieškovės žemės sklypą. Kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo 9 m², todėl atsakovė įpareigotina teismine tvarka pašalinti ieškovės teisių pažeidimą pagal UAB „Geometra“ parengtą planą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (b.l. 138-140) ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš jos 62,85 Lt pašto išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė teismui pateikė UAB „Geometrą" parengtą kontrolinę geodezinę nuotrauką, iš kurios matyti, kad sklypo taške ties koordinatėmis 6076101.50 ir 492252.03 yra užfiksuota 0,52 m. paklaida. Kadangi Garliavos gyvenamosios vietovės tipas yra miestas, todėl teismas sprendė, kad tokia paklaida viršija leistiną ribinę 10 cm. paklaidą. Iš UAB "Geometrą" atliktos kontrolinės geodezinės nuotraukos teismas nustatė, kad nuo taško, kurio koordinatės 6076095.01 ir 492283.49, 0.10 m. paklaida žymima 3.54 m atstume nuo minėto taško pradžios. Tačiau iš pateiktos nuotraukos teismui nebuvo aišku nuo kurios vietos paklaida viršija 0.10 m., t.y. ribinę paklaidą, kas leistų teismui svarstyti ieškovės teisių pažeidimo klausimą. Tokiu būdu teismas ieškovės reikalavimą išmontuoti 28,58 m ilgio tvoros pamatus, t.y. likus 3.54 m iki tvoros pabaigos, pripažino nepagrįstu. Be to, teismas pažymėjo, kad ant ieškovės ir atsakovės sklypų ribos yra išpilti ne vien tik tvoros pamatai, bet pastatyta ir tvora, todėl ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo išmontuoti tvoros pamatus, nereiškiant reikalavimo dėl pačios tvoros nugriovimo ir pašalinimo, pripažino netinkamai suformuluotu. Teismas pažymėjo, kad ne vieną kartą suteikė ieškovei galimybę tikslinti ieškinį bei pateikti ieškininio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovė savo teise tinkamai nepasinaudojo. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, sprendė, kad ieškovė savo reikalavimo neįrodė.

Šalies argumentai

Ieškovė D. U. apeliaciniu skundu (b.l. 142-145) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės teisės nėra pažeistos, kadangi UAB „Geometra“ kontrolinė geodezinė nuotrauka yra tinkamas ir aiškus įrodymas, pagrindžiantis ieškinio reikalavimus. Ieškovės teisių pažeidimas prasideda žemės sklypo ribų plane nustatytoje riboje, pažymėtoje tašku 5 ir baigiasi likus 3,54 m iki žemės sklypo ribų plane nustatytos ribos, pažymėtos tašku 1. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą įrodymą – UAB „Geometra“ geodezinę nuotrauką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ant ieškovės ir atsakovės žemės sklypo ribos yra išpilti ne tik tvoros pamatai, bet ir pastatyta tvora, kurios ieškovė neprašo išmontuoti. Tačiau ieškovės teisių pažeidimas atsirado atsakovei išliejus tvoros pamatus, o ne sumontavus ant pamatų tinklą. Ant minėtų pamatų yra sumontuotas tinklas, kuris be tvoros pamatų savaime neegzistuotų. Todėl reikalavimas išmontuoti tvoros pamatus, turėtų būti suprantamas kaip reikalavimas pašalinti ieškovės teisių pažeidimo objektą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. S. (b.l. 153-154) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu, t.y. UAB „Geometra“ kontrolinės nuotraukos netinkamu vertinimu, tačiau teismo posėdžiai buvo atidėti keletą kartų dėl to, kad ieškovė galėtų tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau to tinkamai nepadarė. Atsakovei priklausančių tvoros pamatų išmontavimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei LAT suformuotos praktikos. Be to, tvora, skirianti šalims priklausančius sklypus, stovi daugiau nei dvidešimt metų ir ieškovei iki šiol netrukdė, t.y. tvora stovi toje pačioje vietoje nuo 1975 m. ir papildomai inventorizuota 1999-02-05. Nenuginčijus tvoros teisinės registracijos, nėra galimybių nugriauti tvoros pamatą. Ieškovė, reikalaudama išmontuoti tvoros pamatus, elgiasi neprotingai ir neteisėtai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir neįrodinėjo savo teisių pažeidimo dėl tvoros buvimo, kas taip pat yra pagrindas ieškinį atmesti. Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi daugiau nei dešimt metų negynė savo teisių ir nereiškė ieškinio dėl pažeistų teisių atstatymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija (b.l.156-157) nurodo, kad dėl tvoros pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko administracija skundo nėra gavusi, savavališkos statybos aktas dėl tvoros nesurašytas, todėl ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.

Šioje byloje ieškovė, gindama savo, kaip savininkės nuosavybės teisę, ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.93 straipsnį ir CK 4.98 straipsnį. Tiek iš ieškinio dalyko – įpareigoti atsakovę nugriauti (išmontuoti) neteisėtai pastatytą statinį (tvoros pamatus), esantį pagal jos žemės sklypo planą ant jos namų valdos, tiek iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovė, prašydama pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį. Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

Byloje nustatyta, kad šalys yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės. Nurodytus žemės sklypus skiria 32,12 m. riba, pažymėta koordinačių taškais 5-1 (ieškovės plane) ir 5-4 (atsakovės plane). Sklypų ribos nustatytos kadastriniais žemės sklypų matavimais 1994-1995 metais ir 1994 m. gruodžio 8 d. (ieškovės) ir 1996 m. balandžio 22 d. (atsakovės) įregistruotos nekilnojamojo turto registro ir kadastro centrinėje duomenų bazėje (b.l. 8-13, 32). Šalių paaiškinimais ir liudytojų R. J., E. R., G. P., V. P., I. Š., I. U. parodymais nustatyta, kad anksčiau žemės sklypus skyrusi tvora 2007 metais buvo išardyta, pakloti nauji tvoros pamatai ir ant jų sumontuota nauja tvora. Iš antstolio 2008 m. birželio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tvoros pamatas (betono sienelė), skiriantis (dalijantis) žemės sklypus, iškilęs virš žemės paviršiaus nuo 25,5 cm. iki 32 cm. (b.l 20-21, 109-111, 133-135). Tiek ieškovės pateiktu UAB „Geometra“, tiek atsakovės užsakymu A. Ž. įmonės parengtu ginčo tvoros geodezinių matavimų planais nustatyta, kad atsakovės naujai išlietas pamatas su tvora patenka į ieškovės žemės sklypą ir 28,58 metrų atstume viršija leistiną 0,1 metro ribinę paklaidą, kaip tai numatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte (b.l. 14, 118, 129-130). Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės įrodė abu aukščiau paminėto negaterinio ieškinio dalykus.

Teismas, tirdamas įrodymus, privalo patikrinti kiekvieno įrodymo sąsajumą, leistinumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, be to, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados turi būti išdėstyti teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje ( CPK 270 str. 4 d. 331 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas byloje surinktų įrodymų iš esmės netyrė ir apsiribojo formaliu ir materialinės bei procesinės teisės normomis nepagrįstu teiginiu, kad ieškovė savo reikalavimo (teisės pažeidimo) neįrodė.

Įvertinusi bylos įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinys pagrįstas. Minėta, kad ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas įrodytas šalių pateiktais žemės sklypų geodeziniais matavimais (b.l. 118, 130), kitais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Ginčo statinys (pamatai su tvora) pastatyti 2007 metais, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei apginti (CK 1.125 str. 1 d.). Nurodytam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo teisių pažeidimą kildina dėl naujai pastatyto daikto, t.y. naujai išlieto pamato ir ant jo sumontuotos tvoros, kurių darbai atlikti 2007 metais, ir nesieja teisės pažeidimo su anksčiau šalių žemės sklypus skyrusia tvora, kuri pamato neturėjo, todėl būtent nuo nurodytos datos ieškovei atsirado teisė į ieškinį (CK 1.127 str. 1 d.). Iš antstolio faktinių bylos aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tvoros pamatas yra iškilęs nuo 25,5 cm. iki 32 cm. virš žemės paviršiaus, todėl ieškovė turi teisę prašyti tokį statinį nugriauti, kadangi, kaip jau minėta, statinys pažeidžia ne tik ieškovės nuosavybės teises (CK 4.98 str.), bet pastatytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus (negautas ieškovės sutikimas, neparengtas supaprastintas projektas kaip II-os grupės nesudėtingam statiniui) CK 4.103 str. 1 ir 2 d.). Ieškovės patikslinto ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluoti tinkamo įrodymo – UAB „Geometra“ patikslinto geodezinių sklypo ribos matavimų plano pagrindu (b.l. 113-118), ant pamato sumontuota tvora yra sudedamoji viso statinio dalis (Statybos įstatymas 2 str. 6 d.), todėl apylinkės teismo motyvus, kad ieškovės reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 255 Lt žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (b.l. 6, 148), 3000 Lt atstovavimo teismuose išlaidų (b.l. 106), 500 Lt būtinųjų išlaidų (b.l. 15-16) ir 34,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6, 8 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 - 331 straipsniais,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Įpareigoti atsakovę R. S. savo sąskaita ir jėgomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nugriauti (išmontuoti) 28,58 metrų ilgio tvoros pamatus, kertančius ieškovei D. U. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, atkarpoje, kuri pagal UAB „Geometra" kontrolinę geodezinę nuotrauką (b.l. 118) prasideda žemės sklypo ribų plane, pažymėtame tašku 5 (pagal nustatytą vietinę koordinačių sistemą taške 5, koordinatės 6076101.50 ir 492252.03) ir baigiasi likus 3,54 m. iki žemės sklypo ribos, plane pažymėtos tašku 1 (pagal nustatytą vietinę koordinačių sistemą taške 1, koordinatės 6076095.01 ir 492283.49), ir sutvarkyti statybvietę;

Atsakovei R. S. teismo nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius, leisti ieškovei D. U. nugriauti (išmontuoti) tvoros pamatus, kertančius ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą atkarpoje, kuri pagal UAB „Geometrą" kontrolinę geodezinę nuotrauką (b.l. 118) prasideda žemės sklypo ribų plane, pažymėtame tašku 5 (pagal nustatytą vietinę koordinačių sistemą taške 5, koordinatės 6076101.50 ir 492252.03), ir baigiasi likus 3,54 metrams iki žemės sklypo ribos, plane pažymėtos tašku 1 (pagal nustatytą vietinę koordinačių sistemą taške 1, koordinatės 6076095.01 ir 492283.49), sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Priteisti ieškovei D. U. iš atsakovės R. S. 255 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) atstovavimo teismuose išlaidų (b.l. 106), 500 Lt (penkis šimtus litų) būtinųjų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir 34,90 Lt (trisdešimt keturis litus ir 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai: Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlgirdas Remeika